Nepanašu, kad žiema taip greitai šiemet apleis savo užkovotas teritorijas:) Lyg jau buvau patikėjusi, kad pavasaris atkeliaus pagal kalendorių (tiksliau, kaip man norėtųsi:)), bet nepanašu.
O jei žiema dar laikosi, tai vadinasi ir karštų sriubų sezonas tęsiasi… Tas sriubos faktorius man toks svarbus, jog jei kurią dieną sriubos nėra, tai net nejauku namuose… Tarsi kas grindų šildymą grasintųsi atjungti…:) Jaukumo pilnas dubenėlis karšto maistingo maisto man yra būtina dienos programa, ir labiau pro pirštus į šią „programą” žiūriu nebent tada, kai kankina karščiai (dabar žiūrint pro langą ir matant pūgą, atrodo, kad niekada:)).
Bet ne visuomet juk yra laiko toms sriuboms virti… Todėl kaip patyrusi sriubų virėja, aš turiu savo gudrybes, kaip pasiruošus iš anksto paruoštukų, apsisukti galima per 15 minučių!
Visų pirma, bent kartą per savaitę aš prisiverdu gero maistingo skanaus sultinio. Kaip taisyklė – vištienos sultinio. Turiu tam reikalui didžiulį puodą, tad sultinio man užtenka visai savaitei. Paprastai iš The Farm mėsinės nusiperku rinkinuką viščiukų karkasų, dar kelis vištienos sparnelius į kompaniją, sumetu į puodą kartu su šakninėmis daržovėmis, ir leidžiu sau pamažėle virti, nors ir pusę dienos. Ugnis būna tokio mažumo, kad net nesuprasi, ar čia verda tas sultinys, ar ne – bet tai ir yra siekiamybė, kad skystis ne kunkuliuotų, o labai pamažu virtų. Geriausia tokį puodą būti užkaitus savaitgalį, ir užsiimti savais reikalais, juk prie jo nereikia stovėti. Aš ir į miestą išvažiuoju, jei reikia, ir pasportuot valandai išeinu, kol tas puodas sau verda. Paskui tik nukošti tereikia, mėsą nuo kaulų nuimti (kol karšta – tada lengviausia), ir pastatau tokį nukoštą skaidrų sultinį į balkoną (jei temperatūra apie 0-8C). Kai sustingsta, nugriebiu nuo viršaus riebalus, o paskui po samtelį atsipilu, kada tik prireikia.
Dažniausiai pirmas kelias dienas valgom vištienos sultinio sriubą. Išverdu makaronų, įberiu kapotų krapų (šaldytų), morką, sultinyje virusią, įpjaustau… Jei dar su riekele paskrudinto batono, ar su lietiniu blyneliu su mėsa – nieko daugiau pietums ir nereikia! Tad tokia sriuba – galima sakyti, tik pašildymo reikalas! Maistinga ir skani be proto…
Po poros dienų, kai tokia nusibosta, laikas virti kitokią. Atsidarai šaldytuvą, pasižiūri ko ten yra, ir verdi. Į trasą keliauja pupelės, porai su bulvėmis, rauginti agurkai su perlinėmis kruopomis, moliūgai, burokai….
O kai jau visai noriu nukirsti kampus, tai darau pomidorinę:) Nes jai pakanka tik gero sultinio ir indelio konservuotų pomidorų (na gerai, jei neturit jų kaip tyčia po ranka, išvirti pomidorinę galima ir su keliais šaukštais pomidorų pastos). Suverčiu konservuotus pomidorus į sultinį, pagardinu čili, saldžia paprika, paverdu, tada sutrinu blenderiu iki vientisos masės. Jei noriu tirštesnės – patirštinu šaukštu miltų, sumaišiusi su vandeniu. Galima ir grietine pagardinti, jei norisi sočiau.
Pomidorinė man skanu su virtais ryžiais (ypač jei liko nuo vakar nesuvalgytų), su makaronais (verdu makaronus atskirai, tada padalinu į lėkštes ir užpilu skysta karšta pomidorine), arba su keturių sūrių ravioliais! Pirktais šaldytais:) Karališki pietūs praktiškai be jokio vargo:)
Jums taip pat patiks:
