Tie sentimentai, visgi, yra rimtas reikalas. Vos tik pamačiau savo naujame Bosch virtuvinio kombaino mėsmalės priede vieną vienintelį geležiuką, kuris skirtas sausainiams gaminti, susileidau tą pačią minutę. Juk kas iš mūsų nepamena šių kultinių sausainių, kuriuos mūsų mamos ir močiutės vyniodavo maldamos senoviškos mašinėlės rankeną, o paskui pjaustydavo norimo ilgio juostelėmis?:) 

Kai mama darydavo šiuos sausainius, aš visada paskęsdavau savo svajonėse ir įsivaizdavimuose, kokios dar ištaigingos formos sausainiai galėtų išeiti, jei būtų kitokios skylutės toje formelėje, pro kurią lenda ilga tešlos juosta… Man atrodydavo, kad kažkur kitame (geresniame) pasaulyje (kažkodėl bendrinis tokio geresnio pasaulio pavadinimas man tada buvo “Amerika”:)) turbūt tokie sausainiai dar mandresni, dar ištaigingesni, ir savaime suprantama, skanesni!:) 

Ir nors šie visiems žinomi sausainiai visuomet turėjo “močiutės” pavadinimą, bent jau mūsų močiutė tokių nekepdavo. Užtai mano močiutės firminis kepinys buvo varškės spurgelės. Jų užsiprašydavau kiekvienam savo gimtadieniui. O štai šie trapūs sausainiai buvo “jaunesnės kartos”, t.y. mano mamos užsiėmimas:) Aš puikiai prisimenu, kai atidarydavau vieną iš virtuvinių stalčių, kuriame buvo laikomi visokie smulkūs rakandėliai, iš viso kalno smulkmenų man iškart į akis krisdavo tas malimo mašinėlės priedas sausainiams sukti. Tada imdavau zyzti ir prašyti mamos, kad jų iškeptų… Nedažnai, bet kartais pavykdavo išsiderėti tokią sausainių šventę visai be progos:) 

Tad jei tik jūs turite malimo mašinėlę (ir ypač tą legendinį priedelį sausainiams), pradžiuginkite savo vaikus ir šeimą nostalgiškais trapiais minkštučiais sviestiniais sausainiais, primenančiais gražiausias vaikystės akimirkas…. O jei malimo mašinėlės neturite, nenusiminkite: šiuos sausainius galima formuoti ir įprastu būdu, iškočiojus tešlą, arba spaudžiant nedideles tešlos porcijas konditeriniu maišu su žvaigždiniu antgaliu. 

Nostalgiški kepiniai su modernia technika – kodėl gi ne?:)
Puodelis arbatos ir trapus sviestinis sausainis. Ko dar gali reikėti iki pilnos laimės?
Trapūs senoviški sausainiai, nostalgiškiems prisiminimams pakutenti 🙂

Močiutės sausainiai, kuriems reikia malimo mašinėlės

  • 225 g sviesto, kambario temperatūros
  • 1/2 stiklinės cukraus
  • 1/4 šaukštelio druskos
  • 290 g miltų (naudojau speltų)
  • 2 kiaušinio tryniai
  • 1 šaukštelis vanilės ekstrakto

Sviestą išsukite kartu su cukrumi ir druska, kol taps baltas ir labai purus. Įmaiįykite po vieną trynį, paskiausiai suberkite miltus ir užminkykite tešlą. Suformuokite iš tešlos rutulį, įvyniokite į maistinę plėvelę, ir šiek tiek atvėsinkite šaldytuve (nešaldykite tešlos pernelyg, ypač jei ją suksite malimo mašinėle, nes bus labai sunku formuoti sausanius. Tešla turi būti pakankamai minkšta). 

Išspaudę tešlos juosteles supjaustykite norimo dydžio gabalėliais, ir sudėliokite skardoje, išklotoje kepimo popieriumi. Kepkite apie 12-14 minučių 180C karščio orkaitėje. 

Komentarų apie "Močiutės sausainiai, kuriems reikia malimo mašinėlės": 9

  1. Nida:

    Jolita, kad tas majonezas – tai kiaušiniai, aliejus ir šlakelis acto, tad viskas, kas tinka tešlai:) Esu kažkur mačiusi receptą (berods pas Beatą žurnale), bet pati nemėginau.

  2. Jolita:

    Kuo mieliausi atsiminimai susiję su šiais sausainiais… Kepdavau aš su mama, vėliau mano dukra su močiute. Dar turim ir senąją mėsmalę, tik va tas priedas buvo išmestas, o dabar labai gaila! Tik mūsų sausainiuose būdavo majonezas, ir vadindavom juos majoneziniais, bet gaila recepto neišsaugojau.

  3. Nida:

    Lina, tai jau tikrai, kad riebumo šiuose sausainiuose netrūksta:) Sviestas ir dar kartą sviestas:) Man skanu, bet sąžinė neleistų nuolat tokiais piktnaudžiauti:)

  4. Nida:

    Į sveikatą, Vaida:) Linkiu prisimėgauti iki soties nostalgiškais skanėstais:)

  5. Vaida:

    Oooo, kiek vaikystėj tokių sausainių prikepta! Apmaudžiausia, kad būtent šito recepto mano dar nuo vaikystės išlikusioj receptų knygelėje nebuvo… Jau žinau, ką kepsiu artimiausiu metu, ačiū!

  6. Nida:

    Tikrai, Irma, kiekviena detalė svarbi toje nostalgijoje. Kaip gražiai parašėt, kaip tą delną tešla kuteno… Taip ir jaučiu:) O dėl formos yra taip: pradžioje aš tešlą matyt per daug sušaldžiau, ji buvo tokia kieta, kad net mėsmalė nemalė…. Spaudžiau iš jėgos, sausainiai lindo, bet tokia lygūs, o iškepę apskritai suploklštėjo… Tuo tarpu kai tešla atšilo ir pasidarė minkštesnė, atsirado ir tos garbanėlės…. Todėl labai nešaldykit tešlos, man atrodo kuo ji minkšgesnė, tuo labiau “gnybasi” pro tą skylę važiuojant;)

  7. Irma:

    Nida, aš irgi “leidžiuosi” prieš nostalgiškus saldumynus! Šitie sausainiai vienas smagiausių vaikystės prisiminimų, kai mama ar močiutė kemša tešlą į mėsmalę, o man delną kutena išlendanti sausainių juostelė, aš ją atpjaunu ir gražiai eilėmis sausainius guldau į skardą… O kaip namai pakvimpa, jiems kepant! Kepiau juos ir aš, jau su savo vaikais… tiek kad tokie pasišiaušėliai man nebesigauna, kaip tada… Ir jūsiškiai nelabai garbanoti… 😉 Norėčiau to recepto…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.