Šiandien ir vėl padangę virš Tel Avivo raižė raketos:( Sirenos gaudė taip garsiai, kad norėjosi prasmegti skradžiai žemę. Aš dar nuo praeito karo su Gaza turiu bėdą – vos pasigirsta greitėjančio motociklo garsas tolumoje, mano pulsas pašoka iki begalybės ir smegenys sureaguoja automatiškai: kur artimiausia bombų slėptuvė??

Kaip sako žmonės – šuo ir kariamas pripranta. Pripranti, žmogus, ir prie karo stovio. Taip, gatvės tuščios, nors ir ketvirtadienis – diena prieš savaitgalį, parduotuvėse trigubai mažiau žmonių ir visi tokie susikaupę. Nesigirdi besileidžiančių civilinių lėktuvų gausmo – jie greičiausiai nukreipiami į saugesnius koridorius, kad nekliudytų iš Gazos paleista raketa. Kartais, po eilinio sprogimo, sudrebinančio visą pastatą, išeinu į terasą ir danguje tolumoje stebiu baltus debesėlius: tai priešraketinės gynybos perimtos raketos. Kartais tokių suskaičiuoju keturias, kartais – šešias… Belieka tik įsivaizduoti kas būtų, jei užuot sprogę ore jos nusileistų į tankiai apstatytų gyvenamų rajonų kiemus….

Nuvažiavau pas savo arabus į Jafą mėsos – visa Jafa tarsi iššluota. Mano berniukai, visada nuotaikingai pasitinkantys mane šypsenomis, susikrimtę. Tai juk jų švenčiausias metų mėnuo – Ramadanas, jų širdyse toli gražu ne šventė, bet įtampa ir nežinomybė. Paklausiau vieno, kokia situacija Palestinoje (mat jis kasdien į darbą iš Nabluso keliauja). Sako, labai bloga:( Jam tai dvigubai skausminga, mat už dviejų savaičių to vaikinuko vestuvės. Viskas suplanuota, svečiai sukviesti, o čia virš galvos vietoj fejerverkų skraido raketos:(

Belieka save kažkaip džiuginti, atitraukti slogias mintis nuo realybės. Šiandien tarsi geriausa dovana pagaliau atkeliavo iš amazono mano užsakyta knyga – D. Lebovitz “My Paris Kitchen”. Šią knygą varčiau dar kovą, kai šlaviau kulinarinių knygų lentynas Johanesburge. Tačiau pritrūko vietos lagamine, tad atidėjau kitiems laikams. Bet kai Aušros iš “Vaikai ir Vanilė” blog’e perskaičiau apie jos išbandytas grikių miltų madlenas iš šios knygos, nesusilaikiau ir netrukus knygą užsakiau internetu:)

madlenos

Man net nebuvo abejonių ką gaminsiu pirmiausia: žinoma, madlenas!  Juoba, kad specializuotoje parduotuvėje įsigijau skaldytų pakepintų kakavos pupelių, kurios yra nepamainomos visiems kepiniams, kuriuose norite, kad jaustųsi tikras šokolado skonis ir traškesys. Madlenos – mano mėgstami kepiniai dar ir todėl, kad tešlą užmaišyti nesugaištu ilgiau, nei įšyla orkaitė, o jos iškepa per 10 minučių!! Pačios skaniausios – dar šiltos, tą pačią dieną:)

Madelenes buckweet-9_LR

 

Madlenos su grikiu miltais

Madlenos su grikių miltais ir kakavos traškučiais
Yields 18
Tobuli pyragėliai prie arbatos
Komentuoti
Spausdinti
Ingredientai
  1. 8 šaukštai (115g) sviesto
  2. 2/3 stiklinės (105g) grikių miltų
  3. 1/3 stiklinės (45g) kvietinių miltų
  4. 3/4 stiklinės (150g) cukraus
  5. 1.5 šaukštelio kepimo miltelių
  6. 1/2 šaukštelio druskos
  7. 4 kiaušinių baltymai (1/2 stiklinės)
  8. 1 šaukštas tamsaus medaus (geriausia - grikių)
  9. 3 šaukštai skaldytų kakavos pupelių (jei neturite, galite pakeisti karčiojo šokolado gabaliukais)
Instrukcijos
  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200C.
  2. Sviestą supjaustykite gabaliukais ir užkaiskite nedideliame puode ant vidutinės ugnies. Kai jis išsilydys, ims "spjaudytis" (atsiskirs vanduo, kuris kaitinant išgaruos). Kai sviestas taps karamelės spalvos ir pasklis kepintų riešutų aromatas, nuimkite nuo ugnies, tik negramdykite šaukštu puodo dugno, prie kurio bus prikepusio sviesto. Atvėsinkite iki kol bus šiltas, bet ne karštas, tada nukoškite per smulkų sietelį.
  3. Vidutinio dydžio dubenyje sumaišykite sausus produktus: grikių ir kviečių miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. Įmaišykite baltymus ir medų ir gerai išsukite. Tada per du kartus supilkite sviestą ir gerai išsukite visą tešlą. Pabaigoje įberkite skaldytas kakavos pupeles ir viską gerai išmaišykite.
  4. Madlenoms kepti skirtas formeles ištepkite trupučiu sviesto ir paskirstykite tešlą. Dėkite tešlos tiek, kad užsipildytų 3/4 formelės angos. Turėtų išeiti 18 madlenų.
  5. Kepkite 9-10 minučių. Išimkite, palaukite pusę minutės ir išverskite madlenas iš kepimo formos ant grotelių. Palikite atvėsti . Skaniausios, kol šiltos:)
Adapted from My Paris Kitchen
Adapted from My Paris Kitchen
Nidos receptai https://www.nidosreceptai.lt/

  1. Pingback: Madlenos su žaliąja matcha arbata – Nidos receptai

  2. Nida:

    Ačiū, Grita. Mes tvarkoj, gyvi:) Tel Avivas toliau nuo Gazos, iki mūsų priskrenda tik dalis raketų. Kol kas viskas pakenčiama. Kad tik blogiau nebūtų…

  3. Grita:

    Sveika,Nida,skaitau informacija apie Izraeli,o mintys pirmiausia apie tave.Laikykites,tikiuosi viskas bus gerai.

  4. Nida:

    Tikrai, Aušra, mums to nesuprast. Žydai labai vieningi, jiems vertybės ir ypač meilė savo šaknims, savo etninėms žemėms perduodamos iš kartos į kartą su motinos pienu. Racionalumo čia net nereikia ieškoti – jie tiesiog grįžra namo, kokie tie namai bebeūtų… O už madlenų rekomendaciją labai ačiū – buvo smagus atotrūkis nuo slogesnių minčių:)

  5. Ausra:

    Mano labai gera drauge po 20-ies metu gyvenimo JAV pernai rudeni sugrizo visam laikui gyventi i Israeli; negaliu suprasti; ji isvaziuodama man taip ir pasake – nesuprasi;
    man smagu, kad madelines patiko; man irgi patiko; labai;

  6. Skaitytoja:

    Nida, laikykites… Sunku suvokti, ka tenka isgyventi… Linkiu stiprybes!
    O madlenos tikiu kad puikios ir pasaldino jusu akimirkas 🙂

  7. Nida:

    Jam matyt madlenos iš principo labai patinka, nes kiekvienoje knygoje yra jų receptų. Šioje, naujojoje – labai išsamus reportažas ir du puikūs receptai!

  8. Nida:

    Donata, ačiū už palinkėjimus. Išties gera, kai yra kuo pasitikėti – šiuo atveju Izraelio karinėmis pajėgomis, dėl kurių man nekyla nei menkiausios abejonės. Naktimis čia paprastai ramu, nes hamaso vaikinai neturi reikiamos įrangos, kuri naktį leistų raketas šaudyt:) Nors prieš valandą raketa dribtelėjo į Ašdodą – kokie 40km nuo Tel Avivo. Tiesiai į miestą, užsiliepsnojo automobiliai… Sako, kad šiąnakt prasidės kariniai veiksmai sausumoje. Gal tai pabaigos pradžia? Geros pabaigos, turiu omeny. O kas dėl grikių miltų – sunaudosi juos tikrai!! Į blynelių tešlą, į kepinius – toks išskirtinai dieviškas skonis gaunasi!!

  9. Donata:

    Skaitau Tavo pasakojimus ir šiurpas ima…nu baisu! Karas man baisiau nei baisu. Ukrainoje prasidėjus neramumams ir prasidėjus kalboms, kad ir LT galimi neramumai, man buvo labai baisu.
    Nu neveltui Izraelis tokias karines pajėgas turi ir visi po mokyklos į kariuomenę “šaga marš”. Amžinoj parengtyje karui. Žiauru…gal neskaudėtų man taip širdies jei nemylėčiau taip Izraelio. O dabar ir skaudu ir neramu dėl ten esančios “chebros” kaip , Nida, sakei. O dar dirbu su Izraelietišku produktu. Kaip bus???
    Linksmesne tema…apie madlenas. Nesu kepusi. Kaip tik šiandiena Tymo turguje čiupinėjau grikių miltų. Bet galvoju, kur aš juos dėsiu, ir taip virtuvėj lentynas naujas montuoti reiks, nes viskas jau netelpa:). O va še tau ir būčiau panaudojus. Nieko, pirksim miltų ir kepsim.
    O Tau, Nida, stiprybės ir ramios nakties:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.