Na ką – orai visiškai ima reguliuoti mūsų dietas, tiesa?:) Tik ką buvo alaus ir čederio sūrio sriuba, dabar – dar vienas šildantis, pasotinantis, pamaloninantis patiekalas, nepamainomas tada, kai už lango speigas. Čili con carne yra mūsų sūnaus “budintis” viengungiškas patiekalas, o tai tik patvirtina faktą, kad jį pagaminti itin paprasta. Svarbu po ranka turėti visus ingredientus. Beje, tai vienas tų patiekalų, kurių verta prisigaminti iškart daug. Viena vertus, jei mėgstate paruoštą maistą šaldyti – laisviausiai galite paskirstyti porcijomis ir pasidėti tai dienai, kai neturėsit noro ar jėgų ar laiko šeimininkavimui, tad pakaks tik išsitraukti iš šaldiklio ir pasišildyti… Bet dar verta prisigaminti didesnę porciją ir todėl, kad kuo daugiau kartų šį troškinį pašildysite, kuo jis kelias dienas ilgiau pastovės, tai tuo skanesnis bus! 

Tačiau šį kartą dar norėjau paliesti temą, kuri kirba mano mintyse, bet vis nerandu laiko ir progos apie tai papasakoti. Kalba eina apie keptuves. “Kaip išsirinkti keptuvę” arba “kokia keptuvė geriausia” – yra bene dažniausiai užduodami klausimai tiek mano skaitytojų, tiek draugų ir bičiulių tarpe. Populiarumu šie klausimai vos vos lenkia paklausimus apie buitinę techniką ir kaip ją išsirinkti (tai šiuos klausimus irgi greitu laiku padengsiu:)). Tad grįžtu prie keptuvių. Jei kada rinkotės patys, tikriausiai privargot neišpasakytai, nes pasirinkimas parduotuvėse – nuo…iki. Tikrai gali susisukti galva. Kokia danga, koks dydis, ar gilesnė, ar mažesnė, ar su nelimpančiu paviršiumi, ar lengva, ar špižinė, vos atkeliama… Šiaip tai pasakysiu tiesą, kurią jūs visi žinote: universalių dalykų nėra. Tačiau, atrodo, kad visgi užtikau kažką “labai netoli to universalumo”. 

Nepridegančios keptuvės savo reputaciją buvo praradę jau senokai, kuomet bendriniu tefalo pavadinimu paženklintos jos buvo labai madingos, ir tikrai užtinkamos kiekivenuose namuose. Tačiau dar nemačiau tokių tefalinių keptuvių, kurios po pirmo kepimo vis dar turėjo tą nepridegantį paviršių.. O jei jau keptuvė pabuvo ant stipresnės kaitros, tai jau taip išsideformavo, kad nuo tos dienos visas įpiltas aliejus subėgdavo į duobę, kuri po tokios deformacijos neišvengiamai atsirado… Vos prilietus tą gležnutį daiktą su kokiu metalo kvapo turinčiu įrankiu, likdavo rėžis, o dar po savaitės kitos dažnas pats sau užduodavo klausimą: ar aš čia kažin sveikesnį maistą valgau, nes mažai riebalų naudoju, ar atvirkščiai, nuodijuosi, nes nežinia kas ten per tuos paviršiaus įbrėžimus į maistą skverbiasi… 

Tad ilgai aš, žinokit, gyvenau be keptuvės nepridegančiu paviršiumi. Turiu keptuvių visas devynias, visos skirtingos, vienos labiau mėgiamos, kitos itin retai naudojamos. Tačiau į visas būtina pilti riebalų, norint kepti. Aš jau buvau susitaikiusi su mintimi, kad geros kokybės nepridegančių tiesiog nebūna. Kol…… vieną kartą neišbandžiau Fiskars keptuvės. Skepticizmo buvo tikrai daugiau nei įsigijus bet kurį kitą virtuvinį daiktą. “Tai kas, kad gražiai atrodo, tai kas kad nepriekaištingas dizainas ir labai patogi rankena, tai kas, kad maistas nelimpa kad ir kaip kankintum karščiu, tai kas, kad Suomijoje, ne kokioje Kinijoje pagaminta” – galvojau sau,- “visvien jos, vargšelės, dienos suskaičiuotos”. Ir dabar, beveik po metų intensyvaus naudojimo, galiu jums labai atsakingai pasakyti: nevarkit ir neieškokit nieko geresnio, nes tikrai nieko geresnio už Fiskars nesurasit. Mano keptuvė vis dar atrodo tarsi nauja, aš, patikėkit, tikrai į vatą ir celofaną jos suvyniojusi nelaikau, o ji tokia pat, kokia buvo nauja, nors ir medinių mentelių beveik nenaudoju joje kepdama. 

Kalėdų proga tokią keptuvę padovanojau mamai, o dabar pati neatsidžiaugiu dar viena, jau antra Fiskars keptuve savo virtuvėje – gilia, su stikliniu dangčiu. Nes jei jau gaminti troškinį – tebūnie tai karis, guliašas, befstrogenas ar tas pats chilli con carne, visų pirma jums reikės geros, talpios, dangčiu užsidengiančios keptuvės, kad joje maistas trošųkintųsi kaitinant kuo didesnį paviršių. Ir jūs tikrai nusipelnėte tokią gerą kokybišką keptuvę turėti. Pamatysit, dėkosit man dar ne vieną kartą. 

Tai va, išdėjau kas man ant dūšios gulėjo apie keptuves, užbėgau už akių klausimams apie tai, kaip jas išsirinkti, tad galiu jau sudiktuoti ir žiemiškai jaukaus patiekalo – maltos mėsos su pupelėmis ir čili troškinio receptą. Beje, aš šį troškinį gaminau iš maltos briedienos (kumpio) – tad čia sufleruoju visoms medžiotojų žmonoms, draugėms ir mamoms, kaip tą vyrų iš miško parneštą auksą galite panaudoti:) Visi ne medžiotojai troškinį virs iš jautienos, geriau liesesnės. 

Gili keptuvė su nepridegančiu paviršiumi ir sandariu dangčiu – pati tinkamiausia troškiniams ruošti
Čili con carne – žiemiškiems orams tinkamas sotus patiekalas
Skaniausias su virtais ryžiais arba paskrudinta bandele su česnakiniu sviestu

Chili con carne

  • 2 šaukštai aliejaus
  • 1 svogūnas, smulkiai supjaustytas
  • 2 skiltelės česnako, susmulkintos
  • 1 šaukštelis aitrių čili pipirų (arba pagal skonį)
  • 1/2 šaukštelio rūkytos paprikos (pakeiskite saldžiąja, jei neturite)
  • 1 ir 1/2 šaukštelio saldžiosios paprikos
  • 1 šaukštelis malto kumyno
  • 500-600g maltos liesos mėsos (geriausia – jautienos)
  • 1 indelis konservuotų pomidorų savo sultyse (400g)
  • 2-4 šaukštai pomidorų koncentrato (pastos)
  • 1 šaukštas cukraus (arba pagal skonį)
  • 2 indeliai konservuotų raudonųjų pupelių (naudojau Bonduel ir Globus – abi buvo jau čili padaže, kuris labai tiko!)
  • Druskos, pipirų
  • Patiekimui – ryžių arba česnakinės duonos

Gilioje keptuvėje (kuri turi dangtį) įkaitinkite aliejų ir jame ant vidutinės ugnies kepinkite svogūnus, kol šie suminkštės ir taps skaidrūs. Sudėkite česnakus, dar pakepinkite pusę minutės, ir suberkite visus prieskonius. Maišydami pakepinkite, kad prieskoniai paskleistų aromatą. 

Sudėkite į keptuvę mėsą. Mentele skaldykite didesnius gabalus, kad mėsa tolygiai keptų, nuolat maišykite. Kai mėsa pakeis spalvą, ir visas jos skystis išgaruos, supilkite pomidorus su visomis sultimis iš konservos, o į konservą pripilkite vandens, nepilnai, palikdami šiek tiek vietos (arba sultinio, arba, geriausia, jei turite – raudono arba balto vyno), tik neskubėkite supilti į kepančią mėsą:) Pirmiau pomidorus kartu su mėsa pakepinkite, jei pomidorai nesmulkinti, pasmulkinkite juos kepant mentele.

Konservoje esančiame skystyje ištirpinkite pomidorų pastą, ir visą šį skystį supilkite į mėsos troškinį. Įberkite cukraus, sukrėskite konservuotas pupeles, įberkite druskos ir negailėdami pagardinkite pipirais. Išmaišykite, uždenkite, ir troškinkite mažiausiai 20 minučių, laiks nuo laiko pamaišydami. Paragaukite, ar netrūksta druskos, saldumo, rūgštumo (rūgštumui galite įlašinti citrinų sulčių arba šlakelį acto, arba patiekite su grietine). 

Patiekite su virtais ryžiais arba paskrudinta balta duona, paskaninta česnakiniu sviestu. 

  1. Nida:

    Tikrai, Lina!!!!:) Puiki daina, mano dukra, kai dainavo Kivi grupėje, tai pat ją nuolat niūniuodavo:)

  2. Nida:

    Dalia, man net šiurpuliukai laksto, kai skaitau Jūsų, ir visų kitų žinutes. Kad jūs žinotumėt, kaip smagu žinoti, kad tai, ką darau su didele meile ir aistra, išsibarsto į šitiek daug kitų namų, kitų šeimų, virtuvių, švenčių ir paprastų dienų… Labai ačiū Jums, kad esat, kad skaitot, kad gaminat, bandot, m4gaujatės, mokotės, ir kad parašot!:)

  3. Dalia:

    Labas, Nida,
    Baigiantis 2018 m. vis galvojau parašyti, padėkoti už visus neįtikėtinai skanius metus 🙂 Ir neparašiau, vis rytoj rytoj… Per šventes gaminau ne vieną patiekalą, ypač patiko žąsies kepenėlių paštetas. Grįžom į ritmą, šiandien pūgai siaučiant už lango labai norėjosi sotaus/jaukaus patiekalo. Pagaminau štai šį, taip lengvai, taip greitai, nesuprantu, kodėl anksčiau virdavau visas 2 val. ir net neišgaudavau tokio skonio! Receptas puikus, nauji metai įsibėgėja, laukiu visko, kas dar sukasi Jūsų mintyse, ačiū už viską 🙂

  4. Nida:

    Sėkmės Monika! Neabejoju, kaip džiaugsitės keptuve ne vienerius metus.

  5. Monika:

    Ačiū už nuoroda internete dėl Fiskars keptuves – būtinai nusipirksiu! Ir Jūsų receptas bus išbandytas 😉

  6. Nida:

    Siesta, tikra tiesa! kai kurie net šokolado įdeda troškindami. Apskritai Meksikos viertuvėje yra grupė patiekalų su tokiais padažais MOLE, tai kai kurie jų – visiškas šokoladinis kakavinis padažas. Bet kakava čia tikrai kuo puikiausiai tinka (ir spalvai, ir skoniui). Sėkmės auginant mažylį:) Nieko tokio, tuoj kartu grįšit į skonių pasaulį:)

  7. Nida:

    Jolita, kol troškinys karštas, tai jis neturėtų atsiskirti, bet kai pastovi šaldytuve tai tikrai “susisluoksniuoja”. Tačiau pašildžius ir vėl į savo vietą viskas sugrįžta… Nežinau gudrybių, aš tiesiog pilu troškinant skystį (vandenį, vyną, sultinį – ką turiu) ir vis redukuoju iki norimo tirštumo…

  8. Nida:

    Monika, maniškė – dengta Hardtec danga (jau antra tokia, ir tikrai visiems, kurie ieško nepridegančių keptuvių tokią rekomenduoju). Modelis – štai šis: https://www.eginalas.lt/lt/prekiu-katalogas/functional-form-keptuve-troskintuvas-26-cm/i4065.html. Kas man dar labai patinka, kad šios keptuvės labai fainai spintelėje viena į kitą susideda ir nedaug vietos užima. O jau stiklinis dangtis su silikono krašteliais tai išvis top’as: sandaru, estetiška, nereikia dangstyti, kad pamatyti kas darosi viduj… Žodžiu rekomenduoju tikrai iš visos širdies.

  9. Siesta:

    Aš į tą troškinuką įdedu truputį geros kakavos 🙂 Labai labai tinka. Tik šiuo metu visai negaminu aštriai, nes maitinu kūdikį. O taip norisi to aštrumo 😀 Nėščia būdama išragavau visus Spoon Out patiekalus. Niekada taip skaniai aštraus nebuvau valgiusi kaip ten.
    Dėkui už rekomendaciją. Kaip tik laikas atsinaujinti keptuves.

  10. Jolita:

    Sveiki, gal yra kokių gudrybių ar patarimų, kad troškinys būtų kuo vientisesnis? 🙂 Labai dažnai “skystoji dalis” itin atsiskiria nuo mėsos.

  11. Monika:

    Laba diena! Turiu pora klausimu apie ta Fiskars keptuve. Iš kokio metalo ji pagaminta? Ir kokia jos danga (keramikine ar hardtec)? Kaip vadinasi būtent tas modelis, kuri naudojate, nes aš radau internete daug visokiu Fiskars keptuvių…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.