Kaip tobulai paruošti kalakutą

Kalakutas be jokios abejonės turi išskirtinį statusą virtuvėje. Dėl savo dydžio, savo elegancijos ir savo skonio jis gaminamas tik ypatingomis progomis. Ir būtinai tada, kai yra kas tą žvėrį suvartoja, nes negaminsi juk kalakuto romantiškai vakarienei dviems?:)

Labiausiai patyrę kalakuto kepimo meistrai be abejonės gyvena anapus Atlanto. Ar tai būtų Kalėdos, ar Thanksgiving šventė, – pagrindinis stalo akcentas būna didžiulis kalakutas. Ir nors kalakutas – tai XXXXL dydžio „višta”, pagaminti ją taip, kad mėsa gautųsi sultinga, minkšta ir skani – nėra taip jau paprasta.

Svarbiausia, ką reikia žinoti gaminant kalakutą – tai pagal jo svorį apskaičiuotą kepimo laiką. Tai svarbu planuojant bet kokį vakarėlį: juk karštas patiekalas turi būti iškilmingai išimtas iš orkaitės pačiu laiku, kuomet visi jau būna pasimėgavę lengvais užkandžiais ir jau ilgiau negali atlaikyti iš virtuvės sklindančio kepamo kalakuto aromato. Pagrindinė taisyklė, kuria reiktų vadovautis apytikriai apskaičiuojant kiek laiko keps jūsų plunksnuotis, yra tokia: kiekvienam kilogramui paukščio reikės maždaug 40 minučių pabuvimo orkaitėje.

Taip pat labai pravartu namuose turėti termometrą, nes tikrinant ar mėsa iškepusi įbedžiant smailą virbą į storiausią vietą ir stebint kokios spalvos sultys išbėgs iš kalakuto, ne visada patikimas metodas. Nėra nieko baisesnio, nei iškilmingai įnešus garuojantį kalakutą ant stalo, pjaustant išvysti kraujingos mėso sgabalėlius arčiau kaulo, ir visų atsiprašius žvėrį dar kartą sugrūsti į orkaitę… Tinkamai iškepusios sultingos kalakutienos temperatūra (matuojant ją storiausioje krūtinėlės vietoje) turi būti 75C.

Kepti kalakutą reikia 160C temperatūroje, paukščio sparnelius pakišus po jo apačia (nes jie pirmiausia susvyla, net sudega). Taip pat galima sparnelius apsukti folija, ir juos atidengti tik paskutinėje kepimo stadijoje, kad gražiai apskrustų. Folijos jums prireiks ir kalakuto krūtinėlėms pridengti – tokiu būdu jos neprisivils, ir neperdžius per visą ilgą kepimo laiką.

O dabar – svarbiausia paslaptis, kaip iškepti sultingą ir labai skanų kalakutą. Be prieskonių, kuriais jūs ištrinsite paukštį prieš jį kepdami (druskos, pipirų, česnakų, kmynų), patartina padaryti štai ką: minkšto sviesto gabalą sumaišyti su malta saldžiąja paprika ir mėgiamais prieskoniais (pvz., oregano, trupučiu curry mišinio, ar kt.) ir šį sviesto mišinį pakišti po kalakuto oda ties krūtinėlėmis ir šlaunelėmis. Paukščio oda labai lengvai atlimpa nuo mėsos, tad pakišti sviesto gabaliukus ir jį paskirstyti tikrai nėra sunku. Kepdamas jis lėtai tirpsta ir drėkina sausas kalakuto mėsos dalis.

Kalakutą labai tinka prikimšti daržovėmis arba kruopomis. Man ypač skanu, kai įdarą sudaro perlinės kruopos ir džiovintos slyvos. Ruošiant įdarą kruopas išvirkite (tinka be tokios kruopos – grikiai, miežiai, ryžiai), tada jas sumaišykite su apkepintais svogūnais, pagardinkite druska, pipirais, žalumynais, ir, jei patinka, džiovintais vaisiais (obuoliais, slyvomis, kriaušėmis, abrikosais). Dažnai įdaras, kai jau kalakutas iškepamas, sumaišomas su keliais šaukšteliais nutekėjusių kalakuto sulčių ir riebalų. Labai skanu, bet rieboka:)

Dar vienas dalykas, kuris labai pasiteisina – tai kalakuto palaistymas arba jo sultimis, kurios išsiskiria kepant, arba tokiu mišiniu: apelsinų džemas + sojos padažas + garstyčios + raudonas vynas. Laistyti (aptepti silikoniniu teptuku) reiktų ne rečiau kaip tris kartus per vieną kepimo valandą.

Kas mėgsta vizualų paaiškinimą – tiems turėtų patikti šis video.

Su kalakutu man labiausiai patinka keptos bulvės su rozmarinais ir česnakais, saldžių bulvių ketvertukai, kepti orkaitėje, ir būtinai morkų ir žalių žirnelių garnyras. Taip pat nepamainomas dalykas – tai spanguolių padažas, pagardintas imbieru, ananasais, čili pipirais.