Praeita savaitė buvo košmariška: Tel Avivą merkė lietūs, o temperatūra nukrito net iki 11 laipsnių šilumos! Negirdėta neregėta: praeitus metus nebuvo nei dienos, kad būtų šalčiau nei 18, o šiemet viskas kitaip… Galilėjos ežeras, iš kurio tiekiamas geriamas vanduo Izraeliui visus metus, turėtų būti užpildytas pagal visas galimas normas, nes šis lietaus epizodas šalyje buvo tikrai neplanuotas… Visi manėme, kad kovo pradžioje prasidėjo vasara, tačiau viskas pasisuko kita linkme 🙂

Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą 🙂 Kai reikia mokytis ir ruoštis eiliniam egzaminui,- lietingas oras – tai tikra svajonė visiems studentams 🙂 Nėra net ką lyginti su spiginančia saule, kurios kerai prasiskverbia net per aklinai užtrauktas metalines žaliuzes. O čia – pila nuo ryto iki vakaro, sėdi apsirengęs visais megztiniais, kuriuos radai spintoje, ir griauži Managerial Accounting…

Šis šeštadienis buvo suplanuotas prieš geras tris savaites: tai turėjo būti haikinimo sezono atidarymas. Po tų juodų kabančių debesų savaitės ir nenustojančio lietaus buvau šiuos planus jau palaidojusi – užteko vakar pastovėti minutę kitą po egzamino lauke, spiginant +11C šalčiui, kaip kojos sustingo batuose, o šiandien iš rankų nepaleidžiu nosinės… Ir štai  stebuklas: šiandien iš pat ryto dangus buvo giedras giedrutėlis, saulė spigino tarsi niekada nebūtų išėjusi savaitinių atostogų, tad pagal seniai suplanuotą maršrutą patraukėme į Izraelio šiaurę, šalia Jordano slėnio.

Neišpasakytas kaifas mūsų laukė kopiant į vieną iš žaliuojančių kalnų… Koks gaivus oras, kokios gražios skaisčiai raudonos į aguonas panašios gėlės, ciklamenai ir net laukinės tulpės, kokie nuostabūs flirtuojančių paukščių balsai, koks vaiskus dangus… Nukulniavome net 13 kilometrų, įkopėme į 600m aukščio kalnelį ir laimingi grįžome į Tel Avivą. Izraelis žavus tuo, kad vos valandą praleidęs automobilyje, gali atsidurti visiškai kitame pasaulyje: dykumoje, kalnuose, slėnyje ar prie kitos jūros nei ta, kurios bangų ūžesį girdi atsidaręs savo buto langą…

O grįžus – greitai paruošiama vakarienė, nužiūrėta iš www.beatosvirtuvė.lt tinklapio, ir, kaip įprasta, pakoreguota pagal savojo šaldytuvo turinį:) Jūsų dėmesiui – sultingos žuvies file su kepintomis morkomis krepšeliuose.

2 asmenims reikia:

2 nedidelių žuvų file (tinka dorados, upėtakiai) arba vienos didelės žuvies file (naudojau sea bass)

1 morka, sutarkuota burokine tarka

1 maža svogūno galva (arba vienas poras), smulkiai supjaustyta

2 saliero stiebai

Šviežių kalendrų saujelė (arba krapų, petražolių)

Šlakelis aliejaus

Pora citrinos griežinėlių

Žuvies file pabarstome rupia jūros druska ir šviežiai grūstais pipirais. Keptuvėje įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus, jame švelniai apkepiname svogūnus. Kai jie suminkštėja, sudedame tarkuotas morkas, smulkintus salierus ir viską ant mažos ugnies apkepiname, kol suminkštėja. Pagardiname pipirais.Pabaigoje, išjungus ugnį, įmaišome kapotus šviežius žalumynus.

Jei gaminame mažus žvies file, kiekvieną jų dedame ant atskiro pergamentinio popieriaus lakšto, oda į apačią. Ant viršaus dedame porą plonį citrinos griežinėlių ir klojame pakepintų morkų sluoksnį. Ant viršaus paklojame dar kelis citrinos griežinėlius (aš nemėgstu pernelyg rūgštaus žuvies prieskonio, tad su citrina elgiuosi atsargiai), ir užvožiame kita file, oda į viršų. Tokį žuvies suvožtinį įsukame į pergamentinį popierių, tarsi į krepšelį, ir kišame į orkaitę, įkaitintą iki 210C. Priklausomai nuo žuvies dydžio, kepame 15-25 minutes, kol žuvis išsitroškins savo pačios sultyse ir garuose.

Aš žuvies paketėlį pateikiau su apvirtomis (su lupyna) ir juostelėmis supjaustytomis mažomis bulvytėmis, apkepintomis orkaitėje, prieš tai apšlaksčius aliejumi, pabarsčius rupia druska, šviežio rozmarino šakelėmis ir keletu sutraiškytų česnakų skiltelėmis.  Garnyrui pateikiau labai išsiilgtų šviežių kopūstų salotas 🙂

Argi gali būti tinkamesnis patiekalas sezono atidarymui?:) Kitą savaitgalį trauksime pramankštinti kojas į Negevo dykumą šalia Negyvosios jūros…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.