Vynuogių sezonas Izraelyje – pilname įkarštyje!! Kaip tik šiuo metu nuimamas gausus derlius ir vyndariai įjungę galingus agregatus spaudžia sultis ir ruošia ąžuolines statines šių metų vynui. Kalbant apie vyną, nedaug kas žino, kad Izraelyje prieš 20 metų nebuvo jokios vyno kultūros, o vienintelis vynas, kuris buvo gaminamas šalyje – tai labiau saldžias vynuogių sultis primenantis gėrimas, kuris buvo naudojamas šabo apeigoms. Tą „vyną” gerdavo net trimečiai vaikai:) Jis toks saldus, kad vienos taurelės pilnai pakakdavo visam vakarui:) O štai šiuo metu šalyje veikia net 200 butikinių vyninių, gaminančių aukščiausios kokybės vynus. Kadangi klimatas Izraelyje jokių siurprizų nekrečia, čia kasmet vienodai daug saulės, tai vyno industrija kasmet tik tobulėja. Todėl, jei lankysitės Izraelyje ir bandysite klausti „kurių metų vynuogių derlius buvo palankiausias geriausios kokybės vynui”, jūsų klausimo nelabai supras. Mat vynininkai ir vynuogių augintojai naudoja labai jau aukštos klasės technologijas, kuomet kiekvienas vynuogių krūmelis pajungiamas prie kompiuterio, ir drėgmę šalia to krūmelio šaknų stebi automatizuotas daviklis. Tai jis ir dozuoja reikiamą kiekį vandens lašelių per parą. Jei vyndarys mano, kad praeitų metų vynas neatitinka jo paties standartų, jis nustato kitokius parametrus kompiuteryje, ir vandens lašelių jie gauna daugiau, subrandindamas kiek kitokių savybių vynuoges. Ir dar viena detalė apie vyną Izraelyje: kadangi oro temperatūra šiomis dienomis siekia net +35-38C, vynuogės skinamos tik naktį. Kitaip tokiame karštyje jos pradėtų fermentuotis dar nenuvežtos į gamyklą! 🙂
Ech, kad išsiplėčiau aš apie tas vynuoges ir vyną, kad net nepasakiau pagrindinės naujienos. Šios dienos vakarienės meniu pasišovė sudaryti Darius! Išsirinko iš spaudos tris patiekalus – visus su vynuogėmis, tad šįvakar pagrindiniu dirigentu tapo jis. Jau kelias dienas jis ruošėsi, pirkosi produktus, net vynus specialiai derino prie savo parinktų patiekalų:)
Vakarienę pradėjom vynuogių gaspačio. Tai buvo labai savotiško skonio patiekalas. Nors nįprastas, tačiau gaivinantis, labai tinkantis tvankiam vasaros vakarui. Tikriems gurmanams jis būtų patikęs savo dominuojančiu juodųjų vynuogių skoniu, o tie, kurie mėgsta kalendrą ir mėtas, kaifuotų nuo šių žalių stiprių prieskoninių žolių. Pateikiu receptą, jei kartais susigundytumėte išbandyti:)
Vynuogių gaspačio
300g vynuogių, prieš valandą įdėtų į šaldiklį
2 saliero stiebai
Druska, pipirai
1 nedidelis raudonasis svogūnas, supjaustytas
Saujelė šviežių kalendrų lapelių
Saujelė mėtų lapelių
1 nulupta citrina
Visus šiuos gerai atvėsintus ingredientus sudedame į elektrinį smulkintuvą ir plakame 4-5 minutes, kol masė tampa vientisa. Supilstome į stiklines vuno arba viskio taures, puošiame mėtomis ir smulkintu ledu.
Užkandžiui pagaminau žalios žuvies sevišę su vynuogėmis ir bazilikais, o pateikiau ją labai neįprastame derinyje – su ožkos sūrio kremu. Ožkos sūris ir žuvies sevišė – labai netipiškas derinys. Saldžios vynuogės puikiai atsveria aštroką ožkos sūrio skonį ir labai gerai dera su švelnios tekstūros šviežia žuvimi.
Sevišė su vynuogėmis, bazilikais ir ožkos sūriu
200g šviežios žuvies file (lašišos, tuno, jūros ešerio arba kitos šviežios kokybiškos žuvies)
Saujelė bazilikų lapų
Apie 15 juodųjų ir žaliųjų vynuogių, perpjautų pusiau
1/4 puodelio alyvuogių aliejaus
1 citrinos sultys
Druska, šviežiai grūsti pipirai
Ritinėlis ožkos sūrio
1/4 puodelio ožkos pieno jogurto
2 ridikai, smulkiai supjaustyti
Sumaišome jogurtą su ožkos sūriu iki vientisos purios masės. Pagardiname druska ir pipirais. Laikome šaltai.
Žuvies file supjaustome mažais kąsnelio didumo gabaliukais, pasūdome ir pabarstome pipirais. Į masę įpilame aliejų, citrinos sultis, ir viską gerai išmaišome. Sudedame plonai supjaustytus ridikėlius, vynuoges ir kapotus baziliko lapelius ir viską sumaišome. Pagardiname druska, pipirais.
Pateikiame mažame indelyje šaukštą sūrio ir jogurto masės ir šalia – sevišės kalnelį.
I see your blog needs some unique & fresh articles.
Writing manually is time consuming, but there is tool for this task.
Just search in gooogle for – Avurker’s essential tools
Oi, merginos, kaip jūs čia gražiai viską sudėliojot! Ačiū už gražius žodžius:) Kad jūs žinotumėt, kaip aš jus suprantu su tomis papildomomis kalorijomis, ypač kai pati grįžus iš Lietuvos savo parsivežtų 3 kg niekaip atsikratyt negaliu:) Dietos – ne man, ką čia save apgaudinėsi. Kažkada girdėjau kitą patarimą, kaip sėkmingai sulieknėti – gaminti neskaniai. Šitas irgi ne man, nes kam tada gaminti? Lieka sportas ir sveika (na, kiek įmanoma sveika:)) mityba. Aš savo vyrą kalbinu, kad jis pradėtų blog’ą rašyti – taip kaip aš sėdžiu į kulinariją pasinėrus, taip jis į fizinius pratimus, treniruotes, sportą įnikęs. Aš tik tiek užsispyrimo neturiu kaip jis – kasdien sportuojant prakaituoti. Bet stebuklų, žinokit, nėra: sportas, „neskanus maistas”:)), ir nekramsnojimas vakarais (o ką man daryt, jei būtent tada jaučiuosi alkaniausia??????)
Tai jau taip, kad mūsų vyrams pasisekė;-)
Odeta, pritariu, kad Nidos patiekalai dietiški ir įkvepiantys sveikai gyvensenai, bet man užeina tokie periodai (kaip dabar pvz.), kad dietiškai niekaip nesigauna, kad ir kokia ten motyvacija būtų. Šiandien grįžusi iš darbo gaminau cannelloni. Įdarą padariau tokį gan dietišką su kalakutienos faršu ir daržovėm, bet pabaigoje vistiek apipyliau bešamelio padažu su daug sviesto, tarkuoto sūrio prikroviau. Paskui abu su vyru niurzgam, kad rūbai „susitraukė”. Nida, dar parašyk kokius sporto pratimus ar ką…;-)
Nida, Tavo žodžiai tiesiai į dešimtuką. Aš taip jaučiuosi ir gan dažnai. Dovile, bet man irgi tai yra atgaiva sielai:)) O tada merginos:))) Tokios mes esame…ir nieks kits čia nekalts, mergužėle tu pati…:)! Nida, man Tavieji receptai, įkvėpimas ir idėjos sveikai, dietaiškai maitintis, nes kg limpa kaip pasiutę:)
Taip, Dovile. Gal iš tiesų tas kūrybos polėkis ir proceso baigtumas veža? Juk kaip kitaip paaiškinti užsiėmusių karjeros moterų meilę virtuvei, ir tai, kad nusikalę po įtemptos darbo dienos, jos su mielu noru stoja dar valandai „prie staklių”… Ir pailsi, ir save, ir kitus pradžiugina… Pasisekė tiems, kurie su jomis gyvena, tiesa?:))
Odeta, oi kaip užpavydėjau….. Ir to kaimo, ir tos vienos vynuogės, ir tos romantikos…..
Pratęsiant tą romantišką temą apie vyndarystę ir maisto gamybą… aš tai galvoju, kad kai visą laiką užsiimi kažkokia sunkiai apibrėžiama veikla, kaip vadovavimas, atstovavimas, auditavimas, arba kažkokia nesibaigianti finansinių srautų stėbesena ir analitika, tai užeina nenumaldomas noras padaryti kažką apčiuopiamo, pabaigiamo ir su aiškiu rezultatu;-) Tada pradedi gaminti, meistrauti ir pan. Man tai tokia savotiška psicho-terapija, kai paimi produktus ir per maksimum valandą pagamini iš jų mini šedevrą – patiekalą. Tada ir pati laiminga būnu ir šeimą pamaloninu.
Prancūzijoje:) Tik vynuogynas iš vienos senos vynuogės:))Tikras vynuogynas matosi tolumoje už slėnio, o visa kita taip kaip aprašei. Todėl kiekvienas Tavo sakinys man tiesiai į širdį:))Labai skaniai atrodo Tavoji užkandėlė.
Oho, Odeta!!! Kaimas Prancūzijoje? Ar prancūziško stiliaus kaimas Lietuvoje?? Bet kuriuo atveju, aš tik taip ir įsivaizduoju rojų: sėdi šilumoje, terasoje, apaugusioje tankiais vynuogių krūmais, saugančiais nuo kaitrios saulės spindulių, su kabančiomis prinokusiomis vynuogėmis, kurios pačios prašosi ragaujamos… Pačios spaustos sultys ir gardaus vyno taurė… Pasaka!
Pasiilgau aš savo prancūziško kaimo su vynuogėmis, o čia dar Tavo pasakojimas apie vynininkystę…nebegaliu…ilgesys kankina…būtent mūsų duris apgaubusi vynuogė su savo gličiai saldžiomis sultimis. Praeitais metais, išsispaudžiau 3l iš to krūmo…šiais metais dar turiu palaukti:)Praeitais metais, gėrėme skiestas sultis, gaminome padažus…o šiais metais nutariau giliau panaršyti:)))
P.s. kai matau aš tuos vyno augintojus ir su jais pabendrauju…man tai visai nebeatrodo sentimentalus verslas:)))
Dovile, vyno gaminimas – bene romantiškiausias užsiėmimas, mano įsivaizdavimu… Šalia gamtos, eksperimentuoji su vynuogėmis, stebi kaip pamažu gimsta tikras produktas… Bet ne Lietuvoje, žinoma. Mano pažįstami bandė pagal visas taisykles iš lietuviškų vynuogių vyną pasigaminti. Gavosi actas:) Mano vyras tik apie vyndarystę ir svajoja, ypač kai aš pernai universitete studijavau, jis man pavydėjo. Tiesa, vietoj finansinių disciplinų jis mieliau būtų nėręs į vynininkystės paslaptis:)
Porcijos?:) Kadangi tą vakarą mūsų laukė trijų patiekalų vakarienė (trečiąjį, jei spėsiu, patalpinsiu rytoj), neskaitant bazilikinių ledų desertui, tai porcijas reikėjo dozuoti:)) Antraip būtumėm persivalgę vien užkandžiais:)
Oi, kaip įdomu apie vyno gamybą. Aš kartais pasvajoju, kad visai norėčiau kokį vyną gamint, o ne banke sėdet;-) Mane tai sužavėjo kaip Lancarotėje ant susmulkintos lavos vynuogynus augina ir dar taip archaiškai. Aišku, sąnaudos didelės gaunasi, bet vynas tai labai skanus.
Nida, o tai jūs tik tokias mažas porcijytes valgot?;0?