Anksčiau stalai, prie kurių sėsdavau ilgiems apsivalgymo festivaliams, atrodydavo maždaug taip: didelės pailgos lėkštės įvairiausių mėsyčių, kumpelių, vyniotinių, padabintos viena-kita petražolės šakele, susirangęs virtas liežuvis, supjaustytas plonais gabalėliais, su majonezu ir žirneliais, tradiciniai silkių rinkinėliai, ir, žinoma, kaupini dubenys mišrainių… Vizualumui nelabai būdavo įprasta kreipti didelį dėmesį, tuo tarpu su kiekiais nejuokaudavo jokia šeimininkė: neduok Dieve ko nors pritruks! Bet kokiuose giminės susiėmimuose likti alkanam buvo tiesiog neįmanoma, kaip to bebūtum norėjęs, nes primygtinai raginti nuolat ką nors kramsnoti – svetingos lietuvės šeimininkės šventa pareiga.

Pamenat suneštinius baliukus? Dažniausiai į juos visi irgi tempdavo bliūdus mišrainių. Iš kokių neįtikėtinų produktų jos būdavo sumaišytos… O kiek darbo reikdavo įdėti pjaustant ingredientus! Žinoma, riebus majonezas dažniausiai būdavo daugumos mišrainių palydovas. Priragavus visų tokių kulinarinių stebuklų, skrandyje susimaišydavo tokia “mišrainė”, kad netrukus kildavo tikras uraganas. Bet kokios maisto derinimo taisyklės ar pasižadėjimai valgyti mažesnėmis porcijomis nueidavo niekais.

Aš pastaruoju metu rengiu tik dviejų rūšių vaišes: kai prie stalo susėdam visa šeima, dažniausiai pateikiu kelis bendrus indus, iš kurių kiekvienas įsideda maisto tiek, kiek nori. Tačiau kai ruošiu vakarienę oficialiems garbingiems svečiams, porcijas pateikiu kiekvienam atskirai: papuoštas, tinkamo dydžio, ir, tikiuosi, skanias 🙂 Bet didžiausias “galvos skausmas” paprastai kyla ne dėl pagrindinių patiekalų, bet dėl vieno kąsnio užkandžių, pateikiamų su “welcome drink” – taure putojančio vyno ar stiklu gaivaus kokteilio. Tačiau per laiką ir praktiką “išdirbau” keletą sėkmingų nesudėtingų receptų, kuriuos nesunku pagaminti, jie atrodo gražiai lėkštėje, ir yra išties gardūs!

Nemėgstu, kai po baliaus lieka visokio maisto ir paskui dar savaitę tenka maitintis likučiais. Tad beveik įgudau pasigaminti maisto tik tiek, kiek jo reikia vakarėliui (na gerai gerai, šiek tiek daugiau, nei reikia – juk kaip bebūtų esu lietuvė 🙂 bet po baliaus Darius mielai “sulesa” likusius užkandžius, padėdamas tvarkytis virtuvėje :)). Todėl žemiau pateikiami receptai skirti keturių žmonių užkandžių rinkinėliui,  puikiai tinkančiam karštos (kaip ši) vasaros vakarui.

Figos, įdarytos pelėsiniu sūriu

Tai pats paprasčiausias ir greičiausias užkandis. Svarbu gauti saldžių prinokusių figų. Jei jos mažos, galima įpjauti viršutinę dalį “kryžiumi”, jokiu būdu neperpjaunant figų per visą jų ilgį, ir praskėtus ketvirčiukus įdėti pelėsinio sūrio gabaliuką. Mano figos buvo didokos, todėl jas supjausčiau ketvirčiais, ir sūrio gabalėlį įdėjau į prapjautą minkštimo vidurį. Labai skanu ir nuostabiai papuoš bet kokią užkandžių lėkštę!

Įdaryti vyšniniai pomidorai

Gaminant šitą užkandį galima leisti pasireikšti jūsų fantazijai arba prisitaikyti prie sezono ar šaldytuvo turinio. Vyšniniai pomidorai idealiai tinka dėl savo “vieno kąsnio” dydžio ir dėl beprotiško saldumo… Mano siūlomas įdaras (12 pomidorų) toks:

Pusė skardinės ančiovių (skardinė paprastai būna 50g)

5 žaliosios alyvuogės be kauliukų, supjaustytos mažais gabaliukais

1 kiaušinis, kietai virtas, supjaustytas mažais kvadratėliais

šviežiai grūsti juodieji pipirai

Nusausinam ančiovius, bet aliejaus neišpilam – jo prireiks. Sumaišom ančiovius su alyvuogėmis, kiaušiniu, pabarstom pipirais, įpilam šiek tiek aliejaus iš ančiovių skardinės. Druskos nebarstom, nes sūrumo pakanka nuo ančiovių.

Pomidorus paruošiame taip: nupjauname kiekvieno pomidoro viršų ir išskabtuojame vidų kokiu nors aštresniu šaukšteliu, neaštriu stalo peilio galu ar kitu įrankiu. Man labiausiai tiko metalinis bulvių skustukas. Išimame visas sėklas, išpilam sultis. Tada patiesiam ant lėkštės popierinį rankšluostį ir sudedam apverstus pomidorus, kad nutekėtų visas skystis. Paliekam kokiam pusvalandžiui – popierinis rankšluostis bus šlapias, pamatysit! Sudedam į vidų įdarą, papildomai padarydami kauburėlį: taip gražiau atrodo 🙂 Papuošiam šakele krapo.

Mini empanados su sūriu, alyvuogėmis ir ančioviais

Empanadų įdaras – taip pat gali būti keičiamas ir tobulinamas. Kaip ir jų dydis. Kadangi man lėkštėje reikėjo pateikti mažus užkandžius, pasirinkau vieno kąsnio dydį, kas, kai spėjate turbūt, pareikalavo šiek tiek daugiau darbo ir kruopštumo 🙂

8-10 žalių alyvuogių be kauliukų, supjaustytų mažais gabaliukais

Pusė skardinės ančiovių (ta pusė, kuri liko nuo pomidoru)

3 saulėje džiovinti pomidorai, supjaustyti mažais gabaliukais

40g įvairių rūšių sūrio. Aš naudojau po gabalėlį Rokiškio, lietuviško baltą varškės sūrio, fetos ir Džiugo. Bet tinka ir mocarela, Gouda, bet koks ožkos sūris, Čederis ar kitoks jūsų mėgiamas ar turimas.

1 šaukštas saulėje džiovintų pomidorų pastos arba saldaus čili džemo (jei norite pikantiškesnio rezultato)

šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Šaldytos sluoksniuotos tešlos gabalėlis

Plaktas kiaušinis

Įdarui sumaišom smulkiais gabaliukais supjaustytus ančiovius, pomidorus, alyvuoges, susmulkinam kuo smulkiau sūrį, sumaišom viską su pomidorų pasta, pipirais. Atšildytą tešlą pjaustome apskritimais (aš tam naudojau apverstas konjako taures – kaip tik mano pageidaujamas dydis). Į vidų dedam po mažą šaukštelį įdaro, lenkiam apskritimą per pusę ir sulipdom pyragėlio kraštelius. Juos dar užspaudžiam šakute.

Empanadas dedam ant vandeniu suvilgyto pergamentinio popieriaus lakšto, kiekvieną patepam plaktu kiaušiniu, jei norim, pabartsom nigella arba sezamo grūdeliais. Kepame 200C orkaitėje apie 10-15 minučių, kol gražiai paruduoja. Empanados skanios kol karštos, kiek pravėsę ir šaltos.

Kadangi svečiuose turėjome broliškosios Gruzijos ambasadorių su prancūzaite žmona, nutarėm juos pavaišinti ir lietuvišku skilandžiu:) Tad dar vienu užkandžiu sėkmingai tapo juodos lietuviškos duonos kvadratėliai su rūkytu gardėsiu, papuošti petražolės lapeliu. Svečiams mūsų lietuviška užkanda labai patiko, sakė, jog ji savo skoniu labai panaši į Korsikoje valgomas dešreles 🙂

Komentarų apie "Vieno kąsnio užkandžiai": 5

  1. Nida:

    Na, pasikrapštyti šiek tiek reikia:) Bet tikrai puošniai atrodo ir labai skanu:) Verta!

  2. Kristina:

    Man tie pomidoriukai labai fainai atrodo, bet darant didesni kieki, tai cia jau labai ilgas zaidimas gaunasi. Bet gal reikes pariryzti, nes kiek galima uzkandeles su anciuviais ir karamelizuotais svogunais kepti.

  3. DM:

    skaniai atrodo…geros ir paprastos idejos 🙂 gaila tik , kad pas mus LT negalima gauti figu…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.