Velykinė apsipirkimų karštinė šią savaitę grasinasi paralyžiuoti Vilnių:) Visos mano mėgstamos, laiko patikrintos vietelės pluša net išsijuosę, rikiuoja užsakymus, dėlioja tiekimo grafikus, ir ruošiasi vienai darbingiausių pavasario savaičių. Kalėdos ir Velykos – ir man pačiai tas laikotarpis, kai pirkinių sąrašus imu daryti likus kelioms savaitėms iki švenčių. Kai kuriuos patiekalus net pasigaminu iš anksto pasibandymui, kad tikrai ant švenčių stalo būtų tik tai, kas geriausia, skaniausia. Mūsų šeimoje tradicinių švenčių stalas būna nuklotas tradiciniais patiekalais. Aš prisieksperimentuoju kiaurus metus, o štai Kalėdoms ir Velykoms noriu laiko patikrintų patiekalų, dažnai tų, kuriuos gamino mano mama ir močiutė. 

Ir nors Velykinis meniu (bent mūsų šeimoje) paprastesnis nei Kalėdinių švenčių kulinarinio maratono savaitė, man dažnai ne mažesnis rūpestis būna kokius patiekalus gaminsiu praėjus Velykoms, ne vien ką tieksiu ant šventinio stalo. Juk reiks kūrybiškai sunaudoti išmargintus kiaušinius, kurių juk neišmesi šventėms pasibaigus! Todėl priešvelykinę savaitę aš dažnai pasirūpinu ir tais kokybiškais ingredientais, iš kurių man norėsis pasigaminti kažką skanaus ir ne mažiau šventiško Velykų sekmadieniui pasibaigus. 

Užuot nardžiusi po miestą ir ieškojusi parkavimo vietos šalia didžiųjų prekybcentrių, šiemet daugiausia produktų savo šventiniam stalui įsigijau… Benedikto turguje. Tie, kurie šiame moderniame turguje buvo, turbūt kaip ir aš, neliko abejingi skoningai dekoruotų patalpų dizainui. Tos margos sienų plytelės tiesiog nukelia mintimis mane į mano mylimą Portugaliją… Tokioje aplinkoje man ir maistas atrodo skanesnis, ir produktai šviežesni:) Beje, nežinau ar daug kitų vietų, kur balandžio viduryje jau prekiaujama šviežutėliais, kažkur šiaurės Lietuvoje šiltnamiuose sunokintais agurkais ir pomidorais! Lietuviškais, ne kokias plastmase atsiduodančiais atvežtiniais… 

Šviežios mėsos skyriai – neabejotinai Benedikto turgaus stiprioji pusė, o aš tiesiog praeiti negaliu pro čia pat rūkomas lietuviškas žuvis… Tie sultingi ešeriai, prisiekiu, patys įsiprašė į mano pirkinių maišą, ir tik vėliau gimė patiekalo, kurio receptą skelbsiu apačioje, idėja:) 

Šviežutėlių sūrių pasirinkimas Benedikto turguje toks pavojingas, kad gresia visas Velykas paskrti vien jų degustacijai: Italija, Graikija, ir žinoma, Lietuva. Čia stovi ir tas garsusis savitarnos „taškas” su šviežia pasta ir padažais, kur nėra pardavėjo, o susirinkęs norimas prekes, pats apsitarnauji save ir su apmokėjimu:) Nugulė pakeliai su šviežia pasta ir mano šaldytuve:) Čia jei povelykinis (arba dar ir priešvelykinis) badas užkluptų:) 

Tiems, kam šokiai prie puodų virtuvėje žavesio daug nekelia – mielai prašom jau pagamintų, iškeptų pyragų ir užkandžių bei duonos gama! Tik nepamesk galvos besirinkdamas, nes neįsivaizduoju, kaip padaryti geriausią sprendimą, kai viskas taip skaniai atrodo…

Na ir, aišku, daržovės…. Kai dar gyvenau Lenkijoje, visuomet pavydėjau tenykščiams pirkėjams kiaurus metus nukrautų prekystalių su šviežiomis (ir kokybiškomis!!) daržovėmis bei vaisiais. Tai va tokį patį vaizdą pamačiau Benedikte. Tai kas, kad kai kurios- atvežtinės, juk šventės – tai tas metas, kai privaloma save palepinti, pasiruošti tuoj tuoj įsibanguosiančiam sezonui!

Tos sienų plytelės Bendedikto turguje… Čia viskas atrodo skaniau.
Daržovių pasirinkimas – pats didžiausias. Ir nereikia galvot, ar šiandien ketvirtadienis, kur tuos ūkininkus rasti…
Štai jums prašom – ką tik nuskinti lietuviškam šiltnamy…
Šis prekystalis – be pardavėjų:) Juk visi mokėmės matematikos ir turim kišenėj banko korteles, tiesa?:)
O tai ar įmanoma praeiti pro rūkytą žuvį, kurią iš godumo nesigėdytum suvalyt čia pat, prie kasos…
Rūkyti ešeriai….

Kaip ir sakiau – pro tą rūkytą žuvį praeiti buvo sunkiausia:) Nelengva buvo, beje, ir sulaukti Velykų, kad pasigaminti šią gaivią užkandėlę su kiaušiniais ir raugintais agurkais:) Ech Velykoms gaminsiu dar vieną porciją, nes ši pernelyg greit išgaravo:) 

Rūkytos žuvies užkandėlė su kiaušiniais, žalumynais ir raugintais agurkais
Skaniausia su šviežia duona arba traškiais krekeriais
Šiam užkandžiui sunaudosite po Velykų likusius margučius:) Tik pasirūpinkite iš anksto žuvimi!

Velykinė užkandėlė su rūkyta žuvimi

  • 1/2 kg rūkytos žuvies (aš naudojau ešerius, bet tiks kita jūsų mėgstama žuvis)
  • 4 kietai virti kiaušiniai
  • 2-3 rauginti agurkai
  • 4-5 svogūno laiškai, susmulkinti
  • Pundelis petražolių, labai smulkiai supjaustytų
  • 2 šaukštai majonezo
  • 4 šaukštai graikiško natūralaus skonio jogurto
  • Citrinos sulčių ir nutarkuotos žievelės
  • Drudks, pipirų

Žuvį iškaulinkite, nulupkite odą, ir pirštas arba šakute iškedenkite (galite ir supjaustyti, bet man visada labiau patinka pakedenti, stambesni žuvies gabalėliai…). Kiaušinius smulkiai supjaustykite, agurkus taip pat kuo smulkiau supjaustykite, viską dėkite į dubenį, berkite svogūno laiškus, sukapotas petražoles, pagardinkite majonezo ir jogurto padažu, įspauskite citrinos sulčių ir dar nutarkuokite (ekologiškos!) cirinos žievelės. Viską maišykite, ragaukite, ar netrūksta rūgšties, sūrumo…. Skanaukite su šviežia arba paskrudinta duona, arba su krekeriais. 

Komentarų apie "Velykinė užkandėlė su rūkyta žuvimi": 7

  1. Nida:

    Jurga, žirneliai man apskritai tinka visur, o jau ten kur yra kiaušiniai tai jie negali netikti! Gal net verta išnandyti ir su agurkėliais, ir su žirneliais?:) Pamėginsiu būtinai, nes Velykų pusryčiams tikrai dar gaminsiu.

  2. Nida:

    Ach, Ramune, tikrai net nesusimąsčiau prieš tai kas gi ten nutiko, kad nėra taip, kaiop buvo anksčiau. Tai jūs atvėrėt akis. Taip, pradžioje Assorti buvo sandėlys su daug gerų prekių, o dabar moderni parduotuvė su gražiomis lentynomis, bet deja, suprastėjusiu asortimentu… Gaila bus, jei išvis numirs…

  3. Jurga:

    Labai skanus šis patiekalas- kaimynė gamina, tik vietoje agurko deda žirnelių. Pabandykit ir šį variantą, nors įsivaizduoju, kad ir agurkėlis tinka puikiai! 🙂

  4. Ramune:

    Assorti pasikeitė savininkas ir deja deja ne į gera. Apart perstumdymo lentynù ir prekiù išdėstymo kaitaliojimo matyt ne kà sugalvoja. Dabar iš įpratimo įbėgus pusvalandį maliesi kol randi reikiamà daiktà. Nes niekada nebežinai kur jis stovi. Lentynos pustuštės(tuštumoj pastatyti posteriai liepia išbandyt kažkà naujo, bet kà??) kainos dar labiau neadekvačiai iškeltos ir tù keliù gerù belikusiù dalykù… vienžo, užsivedžiau ne į temà, bet labai gaila:)

  5. Nida:

    Erika, Ramune, man smagu, kad žmonės vertina stilingą jaukią vietą. Aš pati nesu labai mėgėja tokių „plastmasinių” taškų, panašių į Gariūnus ar senąjį Kalvarijų turgų (nekalbu apie renovuotą dalį, bet apie tas „prekybininkes” gudragalves su lakuotais nagais užsirietusiais:) Dėl Assorti suintrigavot. Jie išties kažkaip pasikeitė pastaruoju metu… Pakeitė konceptą, išsiplėtė, bet gal kažką apsiskaičiavo?… Būtų gaila, aišku.

  6. Ramune:

    Man irgi patinka šis turgus. O Assorti turbūt tuoj visur užsidarys, padarė jovalà iš geros parduotuvės:(

  7. Erika:

    Oi Nida, ir man labai patinka Benedikto turgus! Kai važiuojam į tėviškę, visada tik ten perkame lauktuves. Labai skani pas juos ėriena. Ir apelsinus maišais perkam ispaniškus. Visada švaru, neapkrauta lankytojais, jokios grūsties… Tik gaila Assorti užsidarė… Bet gal atsinaujins ir atsidarys? Ir ačiū už jūsų receptus – ne vienerios šventės mūsų šeimoje ruošiamos tik iš jūsų patiekalų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *