Dimona. Anuomet buvusi karinė bazė, šiandien – įprastas kaimelis Izraelio pietuose. Lėkdamas Raudonosios jūros link, dažnas Izraelio poilsiautojas net nenutuokia, kad užsukęs į atokiau greitkelio esančią Dimoną, po kelių minučių gali atsidurti tikrų tikriausioje Afrikoje. Ir tam nereikia nei paso, nei vizos, nei skiepų nuo vidurių šiltinės ar geltonojo drugio.

Atvykėlius pasitinkančios linksmos juodaodės, pasidabinę ryškiais afrikietiškais raštais, – Taikos Kaimo gyventojos. Taikos Kaimu čia vadinasi kibutzas, kuriame šiandien įsikūrę „juodojo judaizmo“ pasekėjai. Pernelyg painu? Ir Izraelis, ir taika, ir kibutzas, ir Afrika… Netrukus viską paaiškinsiu.

Juodasis Judaizmas

1966 metais grupelė bendraminčių juodaodžių Šiaurės Amerikoje susibūrė į keistą būrelį: visi jie turėjo aiškų įsitikinimą esą žydai. Niekas iš jų giminių, kiek patys žinojo, neturėjo nė lašo žydiško kraujo, o į JAV visi juodaodžiai atvyko iš Ganos, Kamerūno, Dramblio Kaulo Kranto ar Nigerijos – žemių, į kurias greičiausiai niekuomet nebuvo įžengusi žydiška koja. Tačiau viduje visi grupės nariai žinojo, jog juos vienija tvirtas judaizmo saitas.

Netrukus juodaodžių grupelės lyderį aplankė vizija: angelas Gabrielis ragina visus Afrikos amerikiečius sugrįžti į Pažadėtąją Žemę ir ten įkurti Dievo Karalystę. Surinkęs žygiui net 350 pasekėjų, grupė bendraminčių iš Čikagos patraukė Vakarų Afrikos link. Du metus visi klajoję sausose Liberijos žemėse, kentę alinantį karštį, maliariją, kovoję su nuodingomis gyvatėmis, gyvenę primityviose palapinėse ir maitinęsi tuo, ką rado aplink save, ištvermingiausi 1969 metais įžengė į Šventąją Žemę.

Taikos Kaime – savotiškas „komunizmas“

Izraelis traukia įvairaus plauko keistuolius, tad egzotiškiems juodaodžiams nebuvo lengva integruotis į uždarą žydišką bendruomenę. Tačiau šiandien Dievo Karalystės ratas jungia 2500 juodojo judaizmo pasekėjų, o Taikos Kaimo atstovas darbuojasi Knesete ir rūpinasi savo bendruomenei palankiais įstatymais ir nutarimais. Šalia Taikos Kaimo veikia erdvi mokykla, kurioje mokosi vien juodaodžiai afrikiečių vaikai, o visi neįprasto kibutzo nariai gyvena griežtų savo susikurtų taisyklių pasaulyje.

Dimona – bene vienintelis Izraelyje iki šiol realiai gyvuojantis kibutzas: jis veikia pagal tą idealistinę utopinio komunizmo teoriją, kuri buvo sumąstyta kuriant Izraelio Valstybę. Čia beveik visi narių uždirbami pinigai dedami į bendrą kasą, iš kurios mokama už vaikų mokslą, išlaikomi kibutzo virėjai, valdžia, socialiniai darbuotojai, mokytojai, statomi ir remontuojami bendruomenės gyventojų namai. Todėl visi Taikos Kaimo gyventojai gyvena vienodomis sąlygomis.

Paini bendruomenės hierarchija

Atvykstant į Dimoną, dera žinoti, kad juodaodžių bendruomenės vadovas nuolankiai vadinamas Princu. Žilstelėjęs vyrukas spalvotu chalatėliu apsuptas savo tautiečių dėmesiu: jam į lėkštę įdedamas maistas, valgyti nevalia tol, kol Princas į burną neįsidės pirmojo kąsnio. Princui tvarkyti bendruomenės reikalus padeda Šventoji Taryba, Karūnuotųjų Brolių ir Seserų draugija, Garbės narių sąjunga, Jaunimo komitetas ir dar kelios organizacijos. Panašu, kad visi 2500 narių Taikos Kaime eina vienokias ar kitokias oficialias pareigas.

Taikos Kaimas turi ne vien Princą. Čia darbuojasi savi visų sričių ministrai su savo departamentais: finansų, socialinių reikalų, tiekimo, sveikatos, užsienio reikalų, švietimo, kultūros, menų, statybos, žemės ūkio, ekonomikos, saugumo, sporto… Studijas baigę Izraelio universitetuose, afrikiečių vaikai privalo baigti dar vienas – vietines studijas. Šįkart – bendruomenės salėje. Taikos Kaimo ministrai jiems išdėsto „tikrąsias“ gyvenimo tiesas.

Kame slypi laimė?

Dimonos kibutzo nariai neslepia, kad jų bendruomenėje priimtina daugpatystė. Vyrams galima vesti net septynias žmonas! Tiesa, realybėje jie paprastai turi ne daugiau, nei tris, tačiau suskaičiuoti savo vaikus vyrukams nėra paprasta.

Kiekviena moteris pagimdo mažiausiai po šešetą palikuonių. Kai vyras namo parsiveda naujai išsirinktą žmoną, seniau esančios tokiam sprendimui prieštarauti negali: joms leidžiama tik išsakyti savo pastabas ir nuogąstavimus apie naują šeimos narę. Tačiau vyro sprendimo tai paprastai neįtakoja. Naujoji žmona apsigyvena atskirame kambaryje, o kas savaitę vyras turi teisę pasirinkti, kuri iš žmonų su juo praleis ateinančias septynias dienas.

Vyrukų bendruomenėje nedaug. Ir visi jie tiesiog spinduliuoja energija, pasitikėjimu savimi ir begaline laime. Išsipustę juodaodės moterys taip pat neatrodo nusiminę. Imu tikėti, kad čia neegzistuoja žmogiškas pavydas, pyktis ir neapykanta.

Aprangos kodas – natūralumas

Pirmas dalykas, kuris į akis krinta Taikos Kaimo svečiams – tai spalvinga vietinių apranga. Dimonos kibutzo gyventojai dėvi vien akį rėžiančius raštuotus afrikietiškus kostiumus. Tai viena griežtų bendruomenės taisyklių: apranga privalo būti pasiūta vien iš natūralių medžiagų – vilnos, šilko, medvilnės – ir ji turi atspindėti juodojo žemyno madas. Kibutze veikia kukli siuvyklėlė, kurioje galima ne tik iš kitų gyventojų išmokti siuvimo paslapčių, bet pasidalinti savo mintimis dėl įmantrių drabužių detalių, pasidaryti reikiamas iškarpas, ar su bendraminčiais pasitarti dėl audinių suderinamumo.

Tos pačios taisyklės galioja ir bendruomenės narių avalynei: jokios odos, gumos ar dermantino: batai čia… mezgami! Lygiai taip, kaip ir baltos raštuotos kepurės: religingiems vyrams nevalia vaikščioti nepridengta galva, o vaikučiai baltas kepuraites privalo dėvėti mokykloje, kad mokytojui rodytų panašią pagarbą, kaip Dievui.

Sportas – sveikata

Nepaprastai daug dėmesio juodieji judėjai skiria sportui! Pagal patvirtintas bendruomenės taisykles, kiekvienas suaugęs privalo ne mažiau kaip tris kartus per savaitę bent valandą sportuoti: vaikščioti, bėgioti, plaukioti ar mankštintis specialiai kibutze įrengtoje treniruoklių salėje. Negana to, kiekvienam būtina bent kartą per mėnesį atsipalaiduoti pirtyje, paplūduriuoti jacuzzi vonioje ir pasilepinti masažu.

Taikos Kaimo gyventojai propaguoja holistinį gyvenimo būdą. Kibutze veikianti klinika rūpinasi savo bendruomenės narių sveikata, prireikus gydant juos vien homeopatiniais vaistais. Didžiausias dėmesys klinikoje skiriamas natūraliems gimdymams: per pastaruosius 40 metų pasaulį šioje klinikoje išvydo daugiau nei 1000 vaikų. Ir ne tik juodaodžių afrikiečių, bet ir vietinių žydų, pasitikinčių natūraliomis gamtos galiomis.

Neįmanoma nepastebėti, jog visų kaimelyje gyvenančių afrikiečių nuotaika – puiki, figūros – tobulos, o anūkų turinčių šešiasdešimtmečių oda – pavydėtino lygumo. Žilstelėję senoliai mielai susikauna su gretimo miestelio jaunuoliais futbolo aikštyne, o keli į devintą dešimtį įkopę bendruomenės nariai kasmet dalyvauja tarptautiniuose bėgimo maratonuose.

Vegetariška dieta

Tačiau pati svarbiausia ir nekvestionuojama kibutzo taisyklė – vegetariška dieta. Jokios mėsos, žuvies, kiaušinių ar pieno produktų. Juodaodžiai Afrikos žydai patys augina ekologiškus augalus, o jų vietinėje parduotuvėje nusipirkti galima tik kruopų ir įvairiausių vaisų bei daržovių.

Visi mokykloje besimokantys vaikai pietauti vorele parvedami į kaimelį, nes tik čia jiems pagaminami maistingi pietūs vien iš šviežių daržovių. Bendruomenės valgyklos virtuvėje garbingiausią vietą užima milžiniškas įrenginys – krosnis, skirta patiekalams gaminti garuose. Maistas čia ne kepamas riebaluose, o valgomas žalias arba paruoštas garuose.

Kai viešėjau Dimonoje, mažieji Taikos Kaimo gyventojai kaip tik sėdo prie pietų stalo. Prieš tai, prižiūrimi rūpestingų mokytojų, jie kruopščiai plovėsi rankas iki pat alkūnių. Kai klegesys nurimo ir vaikai ėmė godžiai užkandžiauti, virtuvės šefė man padiktavo keletą nesudėtingų Taikos Kaimo vegetariškų patiekalų receptų.

Daržovių sriuba

4 porcijos

1 puodelis brokolių, supjaustytų                                    1 šaukštas druskos

1 puodelis bulvių, supjaustytų                                       1 šaukštelis oregano

1 puodelis morkų, supjaustytų                                       1 šaukštelis baziliko

1 puodelis salierų, supjaustytų                                     3 skiltelės česnako

½ puodelio šviežių kukurūzų                                         2 puodeliai pomidorų pastos

½ puodelio šviežių šparaginių pupelių                          3,75 litro vandens

  1. Užvirinti vandenį. Sudėto bulves, šparagines pupeles, morkas ir užvirinti.
  2. Virti 10 minučių. Sudėti likusius ingredientus, užvirinti.
  3. 3. Virti ant mažos ugnies 10 minučių. Įmaišyti pomidorų pastą, nuimti nuo ugnies.

Salierų sriuba (low sodium)

4 porcijos

3 puodeliai salierų, supjaustytų                                     1 šaukštas augalinio margarino

4 sojos pieno                                                                 2 šaukštai smulkintų petražolių

¾ puodelio susmulkintų svogūnų                                 1 šaukštelis jūros druskos

3 šaukštai kvietinių miltų

2 puodeliai vandens

  1. Vidutinio didumo puode 12 -15 minučių virinti vandenį, salierus ir svogūnus. Daržovės turi tapti minkštos.
  2. Didelėje keptuvėje ištirpinti margariną, įmaišyti miltus, sudėti prieskonius. Maišyti,  kol masė taps tiršta. Tada palaipsniui supilti pieną, nuolat maišant.
  3. Supilti šį padažą į puodą ir virinti dar 15 minučių, retkarčiais pamaišant.
  4. Pateikiant pabarstyti petražolėmis.

Įdaryti baklažanai

4 porcijos

2 šaukštai šviežių petražolių (susmulkintų)                    1 ½ šaukštai česnako miltelių

2 maži pipirai (susmulkinti)                                           ¼ puodelio rudųjų ryžių

2 maži svogūnai (susmulkinti)                                       1 šaukštas paprikos

2 maži saliero steibeliai (susmulkinti) 2 šaukštai sojos padažo

1 mažas pomidoras (supjaustytas smulkiai)                  2 vidutinio dydžio baklažanai

  1. Baklažanus perpjauti per pusę. Aštriu šaukštu išskobti daržovių vidų ir minkštimą sutrinti šakute.
  2. Apvirti baklažanus viename puodelyje vandens (5 min).
  3. Išvirti ryžius.
  4. Sumaišyti baklažanus, pipirus, svogūnus, salierus, ir pomidorus. Įmaišyti ryžius, papriką, soją, česnako miltelius ir petražoles.
  5. Įdaryti baklažano puseles ir kepti orkaitėje pusvalandį 180C temperatūroje.

Avinžirnių paplotėliai

10 paplotėlių

¼ puodelio supjaustytų svogunų                                                 2 puodeliai išmirkytų arba konservuotų avinžirnių

½ puodelio žaliųjų ir raudonųjų pipirų, supjaustytų             ¼ puodelio miltų

2 šaukštai kukurūzų miltų                                                               2 šaukšteliai kalendros

¼ puodelio aliejaus                                                                            ¼ sojos padažo

  1. Sumalti avinžirnius blenderiu arba mikseriu su tiek skysčio, kad gautųsi vientisa masė.
  2. Dubenyje sumaišyti avinžirnių pastą ir daržoves bei sausus ingredientus.
  3. Įmaišyti sojos padažą ir formuoti paplotėlius.
  4. Kepti paplotėlius keptuvėje, įkaitintame šaukšte aliejaus, kol abi pusės gražiai pagels.

Salotų ir avokado suktinukai

2 porcijos

1 pundelisžalių salotų                                                   1 raudonasis pipiras (susmulkintas)

1 avokadas (plonai supjaustytas)                                  1 geltonas  pipiras(susmulkintas)

1 skiltelė česnako (sutrinta)                                           susmulkinti saulėgrąžų grūdeliai

2 svogūnų laiškai, susmulkinti

  1. 1. Nuplauti salotas ir atskirti palus.
  2. 2. Ant lapo uždėti dvi juosteles avokado.
  3. 3. Apibarstyti svogūnų laiškais, cesnaku, keliais gabalėliais pipiro ir šiek tiek saulegrąžų. Atsargiai suvynioti, užlenkiant kraštus.
  4. 4. Susmeigti dantų krapštuku..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.