O jums kartais nebūna taip, kad po visokių mandrysčių norisi kokio nors gero paprasto seniai pamiršto skonio kepinio?…. Man taip neseniai nutiko, kai užsigeidžiau senoviško varškės pyrago. Tokio, kokį, pamenu, kepdavome mokykloje per darbų pamokas, ir paskui perrašinėdavome receptą iš vieno sąsiuvinio į kitą, labai besaugodamos, kad tik kokio ingrediento nepraleistumėm. Tokius trupininius pyragus mes kepdavome ir su obuoliais. Tada cinamonu kvepėdavo visa mokykla, o berniukai eidavo ratais koridoriuje, visaip kaip bandydami iškaulyti gabalėlį to skanėsto (berniukams juk darbų pamokos vykdavo kitose patalpose, kuri jie kažkokius medžio dirbinius obliuodavo). 

Tačiau trupininis pyragas su varške buvo pats mėgstamiausias. Nes tas sviestinis pagrindas ir sultinga varškė – tai bene geriausiai derantys dalykai pasaulyje… Nelengva, pamenu, būdavo tą tešlą sutarkuoti silpnomis mergaitiškomis rankomis tokia kreiva sovietine tarka…. Bet nieko, ir tą užuodtį įveikdavom pasikeisdamos su klasiokėm… 

Pyragus apskritai tais laikais visada kepavome didelėse kepimo skardose. Na kad visai šeimai pakaktų. Arba būdavo tradicija kažkurią savaitės dieną pyragą nešti į mokyklą. Sudarydavo auklėtoja grafiką kuri savaitė kuriai mergaitei priklauso, ir sukdavom galvą, kokį kepinį iškept, kuo draugus nustebinti. Kai kurių mergaičių mamos imdavo ir pagamindavo savo dukroms aiškiai ne pagal mergaičių sugebėjimus ištaigingus kepinius (bet tos mamos man atrodo ir kitus namų darbus už savo dukras darydavo:)), tai tos tada iškėlę galvas didžiuodavosi, kad visas klasiokes apšovė “savo” gabumais:) 

Mėginu prisiminti, kokį pyragą nešdavau aš, ir niekaip neprisimenu. Tik pamenu, kad jau nuo ryto skaičiuodavau minutes, kada išmuš ta minutė, kai jau galėsiu įnešti į klasę padėklą su šviežutėlio (iš vakaro iškepto, žinoma) pyrago gabaliukais, ir kaip nešiu išdidžiai tarp suolų, visiems klasiokams pasiūlydama po gabalėlį pasmaguriauti:) 

Neatmetu, kad tas pyragas, kurį kepiau, buvo būtent su trupiniais ir varške. Gal dėl to man šis skonis toks nostalgiškas. Tačiau šis, kurio receptu šiandien pasidalinsiu, yra toks “pagerintas” ano, senoviško, variantas. Nes čia ir kakava, ir aguonos, ir morengas, ir kokosai, ir abrikosai vanilinėje varškėje…. Tikra šventinė skonių gama! 

Tebūnie toks desertas bus ant jūsų Vasario 16-osios stalo! Neabejoju, kad jis daug ką sugrąžins į nostalgišką jaunystę arba vaikystę, o kai kam taps nauju atradimu:)

Senoviškas trupininis varškės pyragas su abrikosais
Šis smarkiai pagerintas: su kakava, aguonimis ir vanile. Pasimėgauti šventėms.

Varškės pyragas su abrikosais, aguonomis, kokosais ir šokoladiniais trupiniais

Šokoladinei tešlai:

  • 250 g sviesto, labai šalto, supjaustyto gabalėliais
  • 5 šaukštai cukraus pudros
  • 5 kiaušinio tryniai
  • 1 šaukštelis kepimo miltelių
  • 3 stiklinės (450 g) miltų minus 2 šaukštai (vietoj jų įberkite kakavos dalį, kaip recepte)
  • 2 šaukštai kakavos

Varškės ir abrikosų masei:

  • 750 g 9% varškės, sumaltos
  • 1 kiaušinis
  • 150 g cukraus
  • 2 šaukštai krakmolo
  • vanilės ekstrakto
  • 2-2,5 indeliai konservuotų abrikosų (1 indelis apie 250g vaisių)

Aguonų ir kokosų morengui:

  • 5 kiaušinių baltymai
  • žiupsnis druskos
  • 1 stiklinė cukraus
  • 140 g aguonų
  • 100 g kokosų drožlių

Pirmiausia užminkykite šokoladinę tešlą: visus ingredientus sudėkite į virtuvinio kombaino indą ir kuo sparčiau suminkykite, kad visi ingredientai suliptų, bet sviestas nespėtų sušilti ir suminkštėti. Tešlą padalinkite į dvi lygias dalis, kiekvieną apvyniokite maistine plėvele ir įdėkite į šaldiklį 2-3 valandoms. Taip sustingusią tešlą bus lengviau sutarkuoti. 

Kol tešla stingsta, paruoškite varškės masę: visi ingredientai turi būti kambario temperatūros. Sumaišykite varškę su kiaušiniu, cukrumi, krakmolu ir vanile. Atidėkite į šalį.

Įkaitinkite orkaitę iki 180C.

Gilią kepimo formą (23x35cm) išklokite kepimo popieriumi (šonus galite patepti sviestu, jei kepimo popierius dengia tik dugną). Iš šaldiklio ištraukite vieną tešlos dalį, kitą palikite šaldiklyje. Ant viso skardos pagrindo paskleiskite sutarkuotą stambia tarka šokoladinę tešlą. Ją pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 13 minučių. 

Ištraukite iš orkaitės, ir ant apkepto pagrindo (gali būti šiltas) paskleiskite supjaustutus abrikosus. Ant jų tolygiai paskirstykite varškės masę. 

Suplakite baltymus ir cukrų bei druską iki standžių putų (cukraus dėkite po šaukštą maždaug kas minutę, kol baltymai bus tokie kieti, kad apvertus indą aukštyn kojomis, jie nepajudės iš vietos). Tada atsargiai įmaišykite aguonas ir kokosus. Šią masę tolygiai išskirstykite ant varškės masės. Ant viršaus užtarkuotkite likusią šokoladinės tešlos dalį, paskirstydami tešlos trupinius vienodai per visą pyrago plotą.

Kepkite apie 60-70 minučių 175C orkaitėje, kol pyrago viršus gražiai paruduos. Išimkite iš orkaitės ir visiškai atšaldykite prieš pjaustant (pyragas skaniausias – kitą dieną, kai visi skoniai susimaišo). 

Receptas – Moje Wypieki

 

  1. Nida:

    Rūta, oi TAIP TAIP! Velykoms jis tiks kaip niekas kitas. Aš dar turiu kelis gabalėlius užsišaldžiusi, išsitrauksiu kai namuose prasidės saldumynų badas:)

  2. Ruta:

    oi kaip mums visiems patiko 🤗 tobulas pyragas, planuoju gaminti Velykoms

  3. Jurga:

    Po 10 km iš manęs pačios liktų omletas, kur jau ten omletus bekepti 😐 Laikas susimąstyt! (man)

  4. Zaneta:

    Labas vakaras.Kepiau pyraga,labai likau patenkinta.Aciu jums Nida uz jūsu recepta 👍

  5. Nida:

    Nu taip, neslėpsiu:) Tai savaitgalio brunch’o patiekalas, dažniausiai jau nubėgus kokius 10km arba pusantros valandos sporto salėje paprakaitavus. Tad galima:)

  6. Nida:

    Jurga – kepant omletą dažniausiai naudoju kokius 4-5 baltymus ir 2 pilnus kiaušinius. Plius, aišku, kitus ingredientus – truputį varškės, kelis šaukštus jogurto, kartais ir tarkuoto sūrio šiek tiek. Tai beskonis tikrai nesigauna:) O dėl ledų – turiu ledų mašiną.

  7. Jurga:

    Nida, grįžtu prie Jūsų atsakymo. Ar tik baltyminį omletą kepat? Kažkada bandžiau, labai jau beskonis man gavosi 😐 Ir dėl ledų – ar turit aparatą ledams daryti, ar kitų gudrybių žinot? 🙂

  8. Nida:

    Nu va prašau, kokios dabar galimybės. Juk ne visoms prie širdies šeimininkavimas, kaip ir ne visiems (berniukams turiu omeny) – obliavimas. Gerai, kad yra iš ko rinktis.

  9. Dovile:

    O mano dukra per darbų pamokas pasimokė gaminti. Jai nelabai kas gavosi, dar klasiokės pasišaipydavo, tai ji kantriai metus indus pamokose praplovė ir nuo kitų metų užsirašė į berniukų darbus ir kažką dabar obliuoja 🙂

  10. Nida:

    Restar – priklauso ir nuo kiaušinių dydžio, ir nuo miltų… Man susiklijavo (bet pradžioj taip pat maniau, kad niekaip nesulips). O sprendimas tikrai puikus, kartais vos šaukštelio vandens pakanka, ir kaipmat sušoka tešla į gumulą. Skanaus pyrago, kai iškeps 🙂

  11. Nida:

    Jurga, ir aš nemėgstu, kai lieka nepanaudotų kiaušinio dalių. Tik niekad nebūna taip, kad nepanaudočiau baltymų, beje:) Nes į omletą tai oi kaip gerai baltymai sueina. Su tryniais sunkiau, kai jų lieka… Tada dažniausiai darau ledus… Na negi išmesi tuos trynius?:)

  12. Restar:

    Kepa. Tik faktas, kad neužtenka 5 trynių visiems miltams į vieną suimti, teko įpilti šiek tiek šalto vandens.

  13. Jurga:

    Pradėjus skaityt receptą, jau norėjau rėkt: o kur 5 baltymus paskui dėt, aaa?! Labai nepatinka, kai receptui reikia tik kurios nors kiaušinio dalies 🙂 O pasirodo, čia viskas sunaudojama, puiku! Gal kurią dieną prisiruošiu šiam skanėstui 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.