Vakar mūsų kaimynas Dudis, kuris gyvena kitoje gatvėje, ir kurio terasą mes matom per saviškę, paskambinęs pakvietė mus į svečius. “For drinks, for a New Year!”- pasakė jis, užsimindamas, kad draugai pradės rinktis apie 9-10 val. vakaro, ir dar prasitarė, kad jo žmona kartu su trimis vaikučiais išvažiavusi į Kretą savaitei. Aš jau žinau, apie ką jūs pagalvojote, ką reiškia toks “namuose likusio vieno” vyruko pakvietimas “for drinks”, kai rytoj laukia rami nedarbo diena:) Ir mes pagalvojom tą patį:) Pagriebę butelį Campari, 22 val. vietoj ramaus vakaro lovoje su knyga, išbildėjom į svečius.

Mes buvom pirmieji.  Kiti svečiai pradėjo rinktis dar po valandos, o dar kiti atvažiavo kai mes pusvalandį po vidurnakčio jau susiruošėm namo. Na, bet tokia Izraelio realybė – gyvenimas čia prasideda naktį. Vėlai naktį. Ir tai nereiškia, beje, kad rytojaus rytas po tokio vakaro prasideda vėliau nei kurią kitą dieną. Bet aš ne apie tai.

Dudis į kelis dubenėlius pažėrė skrudintų riešutų, o iš šaldytuvo ištraukė ąsotį skaisčiai raudonos spalvos gėrimo su kalnu ledukų. “Tai mano firminis kokteilis” – pildamas į stiklines pasigyrė mūsų draugas. Paragavau. Skanu. Dar kartą paragavau. Labai skanu. Labai labai skanu. Bet… Be laipsnių?

“Vyšnių nektaras, ananasai, anyžiaus žvaigždės, citrinų sultys, mėtos lapeliai…” – ėmė vardinti Dudis, kai pasmalsavau kokios šio kokteilio sudedamosios dalys. “Ir arakas” – pridūrė jis. (Arakas – vietinė anyžių skonio degtinė, analogiška turkiškai Raki arba graikiškam Uzo)

Galiu lažintis, kad kefyras turi daugiau alkoholio laipsnių, nei Dudžio kokteilis. Tai anaiptol nereiškia, kad kokteilis nebuvo skanus!! Jį gal tik pavadinti teisingiau būtų buvę kompotu:)

Ir štai sėdim mes visi, perkopę per 40, šiltoje terasoje, gurkšnodami “kokteilį”, ir šnekučiuojamės. Apie ką? Apie muziką, apie keliones dykumoje, apie Izraelio užsienio politiką, apie situaciją Sirijoje, apie JAV vaidmenį pasaulyje…

Kai mes 00:30 susiruošėm namo, kiti svečiai mėgavosi kava, nes jie su tuo ąsočiu terasoje sėdės dar ne vieną valandą… Ir negaliu aš nustoti nuoširdžiai žavėtis šia tauta: jiems nereikia “užsigazuoti” taip, kaip mums, kad atsipalaiduotumėm, kad pradėtumėm bendrauti… Ir kiek kokybiško laiko jie praleidžia kartu, kuomet smegenys veikia blaiviai, kai pokalbiai sukasi ne apie kokias blevyzgas, kai rytojaus pusę dienos nereikia išbraukti iš gyvenimo, taisant sveikatą…

Tad besibaigiančio savaitgalio proga sugalvojau šeimai pagaminti desertą. Patį nepikčiausią pasaulyje:) Jei dar būtų šaldiklyje vanilinių ledų, būtų išvis tobula. Bet rytoj būtų reikėję dvigubai ilgiau kankintis ant takelio sporto salėje:)

Vaisiu desertas keptas

Vaisių crumble (trupiniuotis) 

Šiam desertui sunku surašyti proporcijas. Svarbu turėti indelius, kuriuose galėsite kepti individualius desertus, arba kepkite bet kokioje didelėje kepimo formoje.

Desertui galima panaudoti tuos vaisius, kokius turite, arba kokius skubiai reikia sunaudoti: obuolius, slyvas, avietes, persikus, nektarinus, kriaušes, figas… Kuo įvairesnių vaisių sumaišysite, tuo skaniau. Aš šįkart sudėjau persikus, nektarinus, slyvas, mėlynes ir spanguoles.

Kepimui skirtus indelius beveik iki viršaus pripildome pjaustytų vaisių ir uogų gabalėliais. Kai vaisiai keps, jie subliukš, tad neišsigąskite, jog desertas iš bėgs pro kraštus. Pašlakstome trupučiu citrinos sulčių. Pabarstome cukrumi (1 šaukšelį arba daugiau, jei vaisiai nesaldūs). Galima pašlakstyti alkoholiu – romu, brendžiu, araku.

Vaisiu desertas

 

Vaisiu crumble

Trupiniams (kiekis vidutinio dydžio kepimo formai):

75g šalto sviesto, supjaustyto gabaliukais

90g rudojo cukraus

150g miltų

Pirštais triname miltus, cukrų ir sviestą, tik nesistengiame sulipdyti vientisos masės. Trupinių masė gausis tarsi smėlis. Trupinius pabarstome ant paruoštų vaisių.

Kepame desertą 190C orkaitėje apie 40 minučių, kol trupiniai kražiai apkeps. Išėmę palaikome apie 5-10 minučių, prieš pateikiant ant stalo. Pabarstome cukraus pudra.

Rudeninio vaisių deserto crumble (ne kartą išmėginto!!!) receptą galite rasti čia.

Crumble-18_LR

Komentarų apie "Žydiškas vakarėlis ir pats nekalčiausias desertas": 6

  1. Ruta:

    Labai patiko izanga :] Turiu vilties, kad gal kada nors ir Anglija tokiais metodais vakarus leis!!!!! Kol kas be sansu :]

  2. Nida:

    Nu tai viskas. Tavo vyras bus mano kontaktas, tu būsi ryšininke:) Su klausimais apie vėdarus kreipsiuosi:)

  3. Dovilė:

    Aga, nėr apie nei blaiviems, nei girtiems šnekėt, nes visi vieni kitus pažįsta;-) O vėdarus tai mano vyras paprastai gamina, o aš tik užrišu siūlus kur liepia. Aš kiek supratau, tai nusipirktas žarnas gerai išplauni, ir prikemši trintom bulvėm su spirgais ir prieskoniais. Ir kepi, kepi…..

  4. Nida:

    Čia mažos šalies, mažos rinkos problemos:) Visi visus pažįsta, apie nieką kalbėt neišeina, nes visur komercinės paslaptys…:) O vėdarų tai pavydžiu:) Kurių nors svečių paprašysiu, kad atvežtų žarnų. Tiesą pasakius, nesu gaminsui vėdarų. Klausiu patarimo:)

  5. Dovilė:

    Cha cha, koks vakarėlis. Net susimąsčiau, ką mes kalbamės per vakarėlius. Pablevyzgot neišeina, nes visi rimti šeimų žmonės, apie politiką kalbama tik tiek, kiek tai veikia verslą, apie verslą ir darbus irgi nieks per daug neatvirauja, nes komercinės ir bei kokios kitokios paslaptys. Hmmm, tai apie ką mes kalbamės?;-)))
    Nida, o mes šiandien vėdarus kepam. 10000 metų nevalgėm.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.