Seniai norėjau parašyti apie šį patiekalą, kurį gaminti mane pamokė mano bičiulis Arvydas. Jis – tikras kulinaras, ypač patyręs mėsiškų patiekalų gamintojas. O kadangi tunas – savotiškas “jūros steikas”, tai geriausius būdus kaip jį pagaminti žino tikri vyrai. Tokie kaip Arvydas.

Dabar, kai Vilniuje jau galima gauti normalios žuvies, nieko nedelsdami pasidarykite sau šventę ir pasigaminkite restorano meniu vertą patiekalą. Juk mes, lietuviai, kur kas mažiau nei kiti valgom žuvies. O žuvis – kur kas skaniau ir naudingiau nei mėsa! Žinoma, tunas dėl savo aukštos kainos yra šventinė žuvis, tačiau jei jau ryšitės eksperimentams, štai jums patikrintas ne vieną kartą receptas:)

Tuno steikas

Sviezias tunas

 

tuno kepsnys

Tuno steikas su žolelių plutele ir saldžiu padažu
Porcijos 2
Komentuoti
Spausdinti
Ingredientai
  1. 2 Tuno steikai
  2. 1 česnako skiltelė, labai smulkiai sukapota
  3. 1 citrinos nutarkuota žievelė ir 1 šaukštas citrinos sulčių
  4. 2 šaukštai šviežių (arba šaldytų) čiobrelių lapelių
  5. 1 šauštas alyvuogių aliejaus plius dar šiek tiek kepimui
  6. Druskos, pipirų
Instrukcijos
  1. Česnakus, citrinos žievelę ir sultis, čiobrelius bei alyvuogių aliejų sumaišykite tarpusavy. Šia "pasta" ištepkite abi tuno steikų puses ir palikite 10 minučių pasimarinuoti.
  2. Keptuvėje labai gerai įkaitinkite šlakelį aliejaus. Kai šis pradės rūkti, dėkite steikus ir kepkite kiekvieną pusę po 1.5-2 minutes, iki norimo iškepimo lygio. Iškepus tunui susidarys žolelių traški plutelė.
  3. Patiekite steikus pabarstę druska ir šviežiai grūstais juodaisiais pipirais, su šakninių daržovių piure ir su saldžiu Buga padažu (man skaniausia arba su granatais ir čili arba su spanguolėmis ir čili).
Nidos receptai https://www.nidosreceptai.lt/

  1. Nida:

    Kaip įdomu, Gintare!! Geriausia statistika yra tikri tikrų žmonių potyriai ir vertinimai. Tad ačiū už patiklsinimą!!

  2. Gintarė:

    Steikas gavosi labai skanus (kiek buvo įmanoma išgauti iš vokiško ale šviežio tuno)!
    P.S. Nežinau kokią statistiką Jūs skaitėt, bet palyginus su vokiečiais, lietuviai valgo laaaaabai daug šviežios žuvies ir asortimentas palyginus “net” su Maxima yra, kaip Jums lyginant su Viduržemio regionu! :))))) Aš visada laukiu atostogų pas tėvus, tada man kepa tėtis kasdien vis kitokią žuvį.

  3. Nida:

    Sauliau, aš paprastai prie tuno kepsnių granyrui patiekiu šakninių daržovių piure (bulvės+pastarnokai+salierai), arba saldžių bulvių piure, taip pat visokias troškintas daržoves (šparagines pupeles, brokolius)
    Sėkmės!

  4. Ruta:

    As irgi atsimenu kai kiaules taukus tiesiog palikdavo draugu namuose keptuvej ir jie tokie kieti sededavo… MNIAM.

    O sitas tunas buvo pasaka :] Pats geriausias tikrai!

  5. Nida:

    O jūs pamenat, kai būdavo ketvirtadieniais, berods, žuvies diena mokykloj, ir niekas neidavo tą dieną pietų valgyt, nes viskas dvokdavo ta šaldyta žuvim?… Apie aliejų tai aš pamenu, kad jis buvo tokio aštraus skonio, berods saulėgrąžų, bet mes su broliu nieko nevalgydavom, jei su tuo aliejum kepdavo ką nors mama:) O tuos taukus tai ir aš prisimenu, iš puodo šaukštu kabinamus… Vaje kaip mes tada gyvenom, kaip kokioj Šiaurės Korėjoj turbūt…

  6. Dovilė:

    Mane tai ne nuo žuvies, o nuo to aliejaus kepimui pykindavo. Kiek pamenu, tai tik žuvį ir kepdavom tame aliejuje, o visa kita tai kiaulės taukuose. Iš kaimo puodą atsiveždavom ir šaukštu kabindavom ir dėdavom į keptuvę. Cha cha..kaip baisu dabar kai pagalvoji.
    O tuno steikai tai labai skanu. Net jei nesuvalgai iškart, tai ir šaltas su šviežia duona labai skanu.

  7. Simona:

    Ir mane pykindavo nuo šaldytos jūros lydekos smarvės. Nida tu teisi, ir aš skaičiau kad lietuviai labai mažai žuvies valgo. Tą tavo išgirtą parduotuvę aplankysim būtinai.

  8. Ausra:

    Nida, tais laikais mesa daugeliui irgi buvo panasios kokybes, kaip ir tas smirdantis hekas; manes nei nuo vieno, nei nuo kito nepykino; matyt nuo zmogaus priklauso;

  9. Nida:

    Aušra, žiūrint su kuo lyginsi… Pagyvenusi šalyje ant šiltos jūros kranto supratau, ką reiškia “valgyti daug žuvies”. Mums toli iki italų, ispanų ar žydų, bet nieko čia nepadarysi: objektyvios priežastys, nors ir mes šalia jūros (tik šaltesnės) gyvenam. Gal kokie kazachai dar mažiau už mus žuvies valgo, nežinau. Visa oficiali statistika byloja, kad lietuviai valgo mažiausia žuvies visoje ES, kažkokius artimus nuliui kiekius. O tas tarybinių laikų šeštarūšės žuvies, nuo kurios smirdėdavo visa virtuvė, valgymas kažin ar prilygintinas “dažnam žuvies vartojimui”. Tada žmonės valgydavo ką gaudavo tą begalinę eilę atstovėję, ir ką įpirkdavo. Heko smarvė mane nuo tų laikų dar pykina:)

  10. Ausra:

    Labai dailus kepsnys! o del zuvies valgymo – as kaip tik manau, kad lietuviai valgo daug zuvies; bent “mano” laikais valgydavo; gal tik ne tokios pirmaruses; zuvis “mano” laikais dazniausiai budavo saldyta (hekas, menke, t.t), arba karpis, arba silke, bet mes jos daug pirkdavom ir daug suvalgydavom; ir ne mes vieni; Girstupyje prie zuvies skyriaus visada budavo eile; zuvis budavo pigi “mano” laikais; todel ir pirko zmones; tai va; gal dabar laikai pasikeite;

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.