Ne kartą prisipažinau, kad turiu silpnybę lenkiškiems kepiniams. Na pavydu man, kad kaimynai kiekvienai šventei, kiekvienai progai turi po kelis nepajudinamus gardėsius, kurių nepakeistų nei dešimt naujų, modernių ar neįprstai “patiunintų”. Tie kepiniai tokie laiko patikrinti, ir tokie populiarūs, kad jiems negresia išnykimas ar nugrimzdimas užrmarštin. Pavyzdžiui, obuolių pyragai. Lenkai turi dešimtis variantų “Šarlotės” ir kiekvienas tas variantas tam tikro skonio, tam tikros išvaizdos, ir jokių improvizacijų. Taip pat kepiniai su varške: Krokuvos varškės pyragas kepamas ir dekoruojamas tik taip ir ne kitaip. Vienos varškės pyragas – ir vėl tik toks ir jokių improvizacijų. 

Mieliniai kepiniai lenkų virtuvėje apskritai turi kažkokią ypatingą reikšmę. Tos jų mielinės bandelės su uogomis, ar su saldžiais trupiniais – tai kiekvieno ryto kasdienybė. Jau nekalbant apie mielines spurgas, be kurių neįsivaizduojamas “Riebusis Ketvirtadienis” prieš pat Užgavėnes. Kalėdoms kepami vienoki kepiniai, Velykoms – visiškai kitokie

Šis aguonų pyragas, skirtingai nuo mielinio aguonų vyniotinio, kuris paprastai kepamas Kalėdų šventėms, išlieka visus metus. Tradicinės kepyklose jo šviežio galima rasti visada. Apatinis trapios tešlos pagrindas it stoooooooras drėgnas sluoksnis maltų aguonų su razinomis ir riešutais. Ir būtinai pagardintas saldžiarūgščiu liukru, ir pabarstytas apelsinų cukatais:) 

Specialiai nekepiau šio pyrago Kalėdoms, nes ir taip negalėjau apsispręsti kokį tortą kada patiekti ir kada valgyti. Pasilikau šį aguoninį malonumą pošventiniam laikotarpiui, kai nesinori taip iškart grįžti į pilką kasdienybę. Štai tada ryte su espresso puodeliu taip malonu paimti minkšto aguoninio pyrago gabalėlį ir nusiteikti dar vienai darbingai dienai… 

Makowiec
Tradicinis lenkiškas aguonų pyragas
Lenkiskas aguonu pyragas
Storas ir drėgnas aguonų sluoksnis pagardintas razinomis ir riešutais
Aguoninis pyragas
Labai ilgai išlieka šviežias
Tradicinis lenkiškas aguonų pyragas - Makowiec
Trapus pagrindas ir minkštas drėgnas storas aguonų sluoksnis
Komentuoti
Spausdinti
Pagrindui
  1. 200 g miltų
  2. 125 g šalto sviesto, supjaustyto gabaliukais
  3. 1 kiaušinis
  4. 4 šaukštai cukraus pudros
Aguonų sluoksniui
  1. 600 g aguonų
  2. 500 g obuolių
  3. 200 g minkšto sviesto
  4. 250 g cukraus
  5. 5 kiaušiniai (atskirai tryniai ir baltymai)
  6. 70 g manų kruopų
  7. 50 g pasmulkintų riešutų (migdolų arba graikiškų)
  8. 50 g apelsinų cukatų
  9. 2 šaukšteliai migdolų ekstrakto
Lukrui ir papuošimui
  1. 1,5 stiklinės cukraus pudros
  2. 4 šaukštai apelsinų sulčių arba citrinų sulčių arba vandens
  3. 0,5 stiklinės apelsinų cukatų apibarstymui
Pagrindas
  1. Kepimo formą (23x34) patepkite trupučiu sviesto ir išklokite pergamentiniu popieriumi.
  2. Visus pagridno ingredientus greitai sumaišykite (kad nesušiltų) rankomis arba elektriniu maišytuvu. Suformuokite iš tešlos plokščią apskritimą ir susukę į maistinę plėvelę padėkite į šaldytuvą, kad sustingtų (30-60 min).
  3. Sušalusią tešlą suplėšykite gabaliukais ir jais išklokite kepimo skardos dugną (galite iškočioti ir tada iškloti). Sulyginkite paviršių pakočiodami jau formoje stikline. Skardą padėkite į šaldytuvą, kad gerai atšaltų (30 min)
  4. Įkaitinkite orkaitę iki 190C. Tešlos pagrindą subadykite šakute. Kepkite apie 15 minučių, kol pagrindas šiek tiek paruduos. Išimkite ir atvėsinkite.
Aguonų sluoksnis
  1. Aguonas užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite stovėti tol, kol atvės. Nupilkite vandenį ir du kartus sumalkite*.
  2. Orkaitę įkaitinkite iki 180C.
  3. Obuolius nulupkite ir sutarkuotkite stambia tarka.
  4. Sveistą kartu su cukrumi gerai išsukite, kol gausite purią šviesią vienalytę masę. Po vieną muškite kiaušinio trynį, kaskart labai gerai išsukdami. Pabaigoje sudėkite maltas aguonas, tarkuotus obuolius, manų kruopas, razinas, riešutus, cukatus ir migdolų ekstraktą, ir viską sumaišykite.
  5. Baltymus išplakite iki purumo ir atsargiai sumaišykite su aguonų mase. Viską išklokite ant paruošto pagrindo, išlyginkite paviršių. Kepkite apie 60-70 minučių, kol aguonų sluoksnis taps sausas. Išimkite iš orkaitės ir atvėsinkite.
Lukras ir papuošimas
  1. Cukraus pudrą ir sultis (vandenį) gerai sumaišykite mažame puodelyje šaukšto nugarėle. Jei lukras pernelyg skystas, įberkite dar cukraus pudros, jei per tirštas - įlašinkite dar kelis lašus sulčių arba vandens.
  2. Lukri uštepkite visą pyrago paviršių ir pabarstykite cukatais.
Pastabos
  1. *Aguonas taip pat galima užpilti verdančiu vandeniu ir pavirinti apie 20 minučių. Tada nusausinti ir sumalti. Taip pat galima naudoti jau sumaltas (pirktas) aguonas - jas reikės užpilti verdančiu vandeniu, o kai vanduo atvės, nupilti per labai tankų sietelį, išklotą marle.
Nidos receptai https://www.nidosreceptai.lt/

  1. Nida:

    Birute, pyragas be kalorijų būtų ne pyragas:) Šis bent jau miltų beveik neturi:) O su lukrais aš irgi nelabai draugauju, išskyrus šio pyrago atveju…. 🙂

  2. Birutė:

    Labai, labai skanus pyragas, tik galvoju ar bereikia to liukro, jau ir taip kalorijų bomba, bet labai skanu, ačiū labai už tokio skanaus pyrago receptą:).

  3. Nida:

    Andrej – ačiū už dar vieną išbandytą receptą:) Man šis pyragas dėl to taip ir patinka, kad jis toks “guilt free”:) Na, beveik:) Jis tikrai labai nesaldus, o be to miltų ten tiek nedaug, kad galima ir kelis gabalėlius suvalgyti, nieko tokio. Razinos yra puiku, pataisysiu, jei neįrašiau jų į receptą. Ačiū, kad bandot, kepat ir kad komentuojat:)

  4. Andrej:

    Iš lenkiško recepto tikėjausi sauldumo, bet šis pyragas pakankamai dietinis(sonio prasme) ir puikiai tiktų Kusčių stalui.
    Tik prie ingridientų pasigedau razinų, tai idėjau pusė stiklinės užplikytų vandeniu.

  5. Nida:

    Ačiū, Rima, už puikų patobulinimą – būtinai išbandysiu ir aš!!!

  6. Rima:

    “Makovcą” kepu nuo neatmenamų laikų. Receptą atsivežiau prieš 25 metus iš Lenkojos. Šeima labai laukia, nes kepamas tik Kalėdoms. Šiemet sugalvojau atsisakyti manų ir juos pakeičiau migdolų miltais. Pavyko puikiai 🙂

  7. Justina:

    Tokie ANONIMAI tik nuotaiką gadina-ieško subinėj pašinų.Norite inspektuoto teksto-eikite į knygyną.Visada malonu ir ačiū tiems kas pataiso klaidas, bet nereiškia ,kad galima tyčiotis.
    Labai džiaugiuosi tais žmonėmis kurie dalijasi informacija.Žinau pati ,kiek reikia praleisti laiko rašant vieną receptą.Yra gera patarlė:gudrus kitiems patarti , kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.

  8. Nida:

    Asta, dėkui už palaikymą ir už gražius žodžius. Kas man patinka šiame pyrage – tai būtent drėgnumas ir tai, kad miltų jame beveik nėra!! Tie obuoliai kažkaip labai paminkština visą masę – ji ir netrupa, ir ne per sausa, ir ne per saldi… Žodžiu, man šis pyragas šio sezono Nr 1, kepsiu šį savaitgalį:) Na o dėl pabambėjimų – viskas ok, visiems geras nebūsi:) Klaidų pataisymus aš tikrai labai vertinu ir dėkoju, bet yra tam tikros ribos, kur man terminų aiškumas yra aukščiau už lietuviškumą:) O tai, kad mane nekuklia vadina, aš jau pripratau:)

  9. Asta:

    Nida, labai nudžiuginot šiuo receptu. Ne kartą Naujiems esu kepusi panašų iš senos ,,Kepiniai” knygos su morenginiu viršutiniu sluoksniu (tryniai į aguonas, baltymai kepurei) Jau galvojau, kokį naują pyragą kepti, nes vis Kūčiom primalu per daug aguonų. Ir šiemet pora stiklainiukų nukeliavo šaldiklin, taigi reikės jūsiškį išbandyti. Jaučiu, kad su obuoliais ir baltymais aguonose turėtų būti dar drėgnesnis ir puresnis.
    O komentatoriai Bumbėtojai – keista liaudis (įdomi, pavadinkim). Užsukti į svečius ir išbarti šeimininkę, – keistuoliai…:) Linkiu jiems išsikepti pyragą, jį suvalgyti ir įgyti gyvenimo džiaugsmo.

  10. Nida:

    Jurga – smagu girdėti! Tikrai bus skanu su šokoladu, net neabejoju!! Tik tai jau bus ne tradicinis lenkiškas aguonų pyragas 🙂 🙂 Nieko tame blogo, nes gal taps tradiciniu JŪSŲ ŠEIMOS aguoniniu pyragu:)

  11. Jurga:

    Išbandžiau! Labai skanus pyragas! Ačiū Nida už receptą!
    p.s. kitą kartą apliesiu šokoladu, manau bus neblogiau

  12. Nida:

    Miela/s chalva (būtų, aišku, mandagiau kreiptis tikru vardu, taip kaip jūs kreipiatės į mane, bet ką padarysi, iš kuklumo tikriausiai savojo neparašėt), o kuo remiantis, leiskite paklausti, Jūs nusprendėte, kad rašymas “taipinti” arba “crepes”- tai rodymas, jog esu aukščiau už kitus? O gal aš tokiu būdu kukliai demonstruoju, kad iki tokių kaip Jūs, gerbiamoji/gerbiamasis man dar tobulėti šimtmečius… Interneto erdvė tokia plati ir tokia pilna paties įvairiausio turinio – Jūsų pasirinkimas kurį iš to turinio skaityti, o kurio net neatsiversti. Argi ne taip?:) P.S. konkrečiai su crepes yra taip: bent mano blog’e šis daiktas vadinamas lietiniais, bet jei rašysiu apie crepes suzette, tai tikrai bus crepes ir ne kitaip, nes tai konkretus originalus kulinarinis pavadinimas. Tikiuosi, skirtumą matot?

  13. chalva:

    Pritariu anonimui, cia zinot, yra ne tiek VLKK nesilaikymas, o tiesiog snobiskas norejimas pavaizduoti, kokia as auksto lygio kulinare, kai lietiniai tampa crepes, kai vietoj “spausdinimo” rasoma “taipinimas”. Na tiesiog narciziskas asmenybes bruozas buti auksciau uz visus ir parodyti savo isprusima. Bet zinot, Nida, kuklumas zmogu puosia, o vat puikybe tai nuodeme ;P

  14. Nida:

    Ne tik prie šio:) Ir tai yra mano pasirinkimas savo pačios sukurtoje erdvėje, jokiu būdu ne neišmanymas ar šios komisijos sukurtų taisyklių nežinojimas. Įprastų gramatikos klaidų stengiuosi vengti (už “tankų” vietoj “plono” labai ačiū – jūs visiškai teisi), bet kartais per skubėjimą praslysta kokia taipinimo klaidelė. Visuomet dėkinga visiems, kas tas klaideles pastebi, atkreipia dėmesį, aš jas visada ištaisau. Tik jau net nesitikėkite, kad šiame blog’e bus laikomasi VLKK rekomendacijų, ypač dėl originalių pavadinimų vartojimo. O dėl lukro – tebūnie tai mano asmeninė nuomonė, bet man glajus ir lukras nėra tas pats: lukras yra baltos spalvos cukrinis (cukraus pudra plius vanduo arba sultys) padengimas (taip kaip šio pyrago), o glajus – šokoladinis ar kitoks, minkštesnės konsistencijos glotnus padengimas.

  15. Anonimas:

    Atsiprašau, nesuvaldau technologijų. Tai va, Valstybinė kalbos inspekcija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija tikrai turėtų ką nuveikti prie šio įrašo… Lukras? O gal tiesiog “glajus”, kuris labiau įprastas receptuose lietuvių kalba… Taip pat nelabai ką su tom aguonom nuveiksi, turėdamas ploną arba storą sietelį, labiausiai čia prireiks “tankaus”…. Labai norėtųsi, kad kulinarinis išprusimas būtų teikiamas taisyklinga lietuvių kalba…

  16. Rima:

    Vien perskaicius viska, noriu jo atsikasti…nekantrauju isbandyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.