Kiekvienas lietuvis turi savo santykį su geltonomis rūgščiomis Kaukazo slyvaitėmis. Dažnam (man tame tarpe) yra vaikystės trauma nuo trilitrinių stiklainių šių slyvaičių kompoto… Kai namuose tokį pradarydavo, tai pirmos stiklinės dar sueidavo, bet jau paskui vargdavom su broliu, kol iškankindavom, nes kol vieno neišgerdavom, kitokio kompoto mama neatidarydavo:) 

Man užtai iki šiol nelabai limpa jokie džemai nei uogienės, kuriuose yra tų slyvaičių. Užtai medžių grožis, ypač kai jie pavasarį žiedais apsipila, vėliau kai geltonuoja nedidelės „uogos” – tikra puošmena… Bet tik iki to momento, kai visas tas geltonas grožis ima kristi, byrėti ir pūti… Žiūriu aš į tokį nykstantį derlių, net pakelėse ir prie daugiabučių laiptinių nykstantį, ir prisimenu Izraelį, kur miestų gatvėse apelsinmedžiai auga, kaip dekoracijos. Kai žydi, aromatas net svaigina, kai pageltonuoja vaisiai – neišpasakytas grožis, tarsi Kalėdų eglutės medžiai išpuošti, bet jau kai pradeda byrėti tiesiai po mašinų ratais, tai vargas vargelis prasideda….

Tačiau yra vienas receptas, kuriam man šios slyvutės oi oi kaip susinaudoja. Ne tik susinaudoja, visi namiškai DAR prašo. Pirmą kartą publikavau jį knygoje „Žuvis”, tai kad žinotumėt kiek žmonių už šį receptą man dėkavojo:) Tas receptas – tai kultinis gruziniškas padažas Tkemali. Kažkodėl prisimenu jį iš vaikystės, nes tai buvo bene vienintelė egzotika, prieinama mūsų sovietinėse virtuvėse. Pirktinį, žinoma, ne namuose gamintą. Užtai kai gaminu pati, padvigubinu ir česnakų dozę, ir žalumynų tris kartus daugiau nei reikia pridedu, nes man nieko nėra tobuliau prie mėsos ir žuvies nei padažas, kuriame gerokai jaučiasi česnakai ir kalendros. Na ir visų kitų prieskonių bukietas, kuris idealiai papildo tą specifinį Kaukazo slyvaičių skonį. 

Jei nesate dar gaminę tkemali – nepatingėkite, pasidarykite kelis nedidelius stiklainėlius. Pravers žiemą, oi kaip pravers… Su ėriena, su mėsos kepsniais, o gal net ir Kalėdų dovaną supakuosit kokiam gurmanui. Visai faina Kalėdoms ruoštis pradėti iš anksto, kol dar sodai ir daržai pilni gėrybių!:) 

Tkemali pagrindą sudaro rūgščios Kaukazo slyvaitės
Tkemali pagrindą sudaro rūgščios Kaukazo slyvaitės
Tkemali – gruziniškas padažas 
Tkemali padažui tiks ir geltonos, ir raudonos slyvaitės, skirsis ne skonis, tik spalva
Man skanu kuo daugiau žalumynų, česnakų ir gruziniškų prieskonių
Print Recipe
Tkemali
Kultinis gruziniškas padažas, tinkantis prie mėsiškų patiekalų. Kaukazo slyvaitėms sunaudoti 🙂
tkemali
Course Užkandžiai
Virtuvė Kaukazo
Pasiruošimas 30 min
Laikas 30 min
Porcijos
litro
Ingredientai
Course Užkandžiai
Virtuvė Kaukazo
Pasiruošimas 30 min
Laikas 30 min
Porcijos
litro
Ingredientai
tkemali
Procesas
  1. Į didelį puodą supilkite slyvaites, įpilkite apie stiklinę vandens ir užvirinkite. Pavirkite apie 10 minučių, per tiek laiko slyvaitės suminkštės ir lengvai galima bus pašalinti kauliukus. Nukelkite nuo ugnies ir atidėkite į šalį, kad pravėstų.
  2. Pašalinkite iš slyvaičių kauliukus ir odeles (nieko tokio, jei odelių liks). Patogiausia tą daryti supilant masę į kokį stambų rėtį, ir trinant, kad per dideles skyles išbėgtų minkštimas, o rėtyje liktų kauliukai. Aš tokio neturiu, tai panaudojau tokį "tinklelį", maišelį skirtą skalbiniams skalbti. Tiesiog supyliau ir rankomis nuspaudžiau, kol maišelyje liko tik kauliukai.
  3. Užkaiskite puodą vėl, sudėkite visus išvardintus prieskonius ir susmulkintas žoles, įberkite pagal skonį druskos ir daug pipirų (padažas originaliai turi būti rūgščiai sūrus, bet aš dar pridedu cukraus, man taip skaniau:)), pavirinkite apie 5 minutes ir supilkite į iškaitintus stiklainius. Atidarius stiklainėlį, padažą reikia laikyti šaldytuve.
Pastabos

*Gruziniškais prieskoniais prekiauja ne viena Lietuvos parduotuvė, aš perku Assorti. Ten didžiulis pasirinkimas, labai rekomenduoju įsigyti Svanelio druskos ir sausos adžikos, tikrai panaudosite daugelyje patiekalų. O ir šiam receptui puikiai tiks, labai paryškins skonį

Komentarų apie "Tkemali. Kultinis gruziniškas padažas": 8

  1. Nida:

    Sveiki, bus įdomu išgirsti kaip jūs įvertinsite šį variantą.

  2. Ro:

    Ačiū, pabandysiu. Bandęs daryti prieš trejetą metų, tada dar nebuvo jūsų patarimų. Gavosi kažkas, bet manau, kad toli nuo originalo.

  3. Audronė:

    Kadangi gavau dovanų dar slyvaičių, viriau dar vieną partiją iš 3kg. Dabar jau su kalendra žalia, maltos abu kartus dėjau. Su žalia kalendra aš visai nedraugauju, bet surizikavau. Liko pora šaukštų, suragavau. Iš pradžių tikrai gailejausi, kad kalendros dėjau, bet kitą dieną jos skonio ir kvapo jau beveik nebesijuto. Tai manau bus gerai. Ačiū už receptą

  4. Nida:

    Audrone, super smagu girdėti:) Šiaip gruzinų virtuvėje kalendrų daug ir visur, tik ne visi jas mėgsta. Neįsivaizduoju kaip tas skonis BE kalendrų, bet jei jums patiko, vadinasi irgi puikus 🙂

  5. Audronė:

    Pirmą kartą pabandžiau. Kažkas nerealaus. Neturėjau kalendrų lapų, nežinau, ar būtų ką pakeitę.

  6. Nida:

    Gruzinai nededa išvis, jie būtent tokį rūgštų valgo… Aš dedu, ragauju, man skanu turi būti:)

  7. Egle:

    Išbandžiau, bet gavosi labai labai rūgštus, maryt trks dar cukraus dėti. Įdomu kiek dedat?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *