Japoniška virtuvė visame pasaulyje užima ypatingą vietą. Labai gaila, kad dauguma žmonių apie tą japonišką virtuvę žino tik tiek, kiek žino apie sušius🙂 Na dar miso sriubą… Kai kas net juokauja, kad sušiai seniai tapo kiekvienos šalies nacionaliniu patiekalu, nes ko jau ko, sušinių (kaip ir picerijų) laisvai surasite kiekvienoje, kur tik bekeliautumėt:) 

Įdomiausia tai, kad sušius japonai namuose suka ypatingai retai!! Nebent išsiruošia į kokią iškylą… Bet ir tai patogiau yra tiesiog stabtelti kokiame prekybos centre arba gatvės “kioskelyje” ir tų sušių nusipirkti! Sušiai čia ypatingai švieži, ką tik susukti, ir pabuvę vitrinoje apie valandą nenupirkti, jau nupiginami perpus, nes žalią žuvį, kaip žinia, reikia suvartoti ypatingai greitai. Patogu tokiose sušinėse pirkti sušius dar ir dėl to, kad jie supakuojami labai sandariose dėžutėse, šalia įdedama patogi sojų padažo pakuotė, bet užvis svarbiausia, kad prie sušių dėžutės priklijuojama sauso ledo juostelė. Todėl nešantis į namus ar ofisą visiškai nereikia jaudintis, kad jūsų maistą paveiks šiluma. 

Bet negalvokite, kad japonai namuose negamina šio patiekalo! Tai vienas populiariausių maistų, tačiau patiekiamas jis visiškai kitaip, nei mes pratę matyti:) Naminiai japoniški “sušiai” patiekiami dubenėliuose, ir jie vadinami chiraši-suši

Tų sušių dubenėlių pagrindas visuomet yra ryžiai. Ryžiai (nesvarbu, ar sukimui į ritinėlius, tradiciniams sušiams, ar štai tokiems dubenėliams) visada yra pagardinami ryžių actu. Tuo tarpu kiti ingredientai labai priklauso nuo sezono. Pasigaminti naminių japoniškų chiraši-sušių mes ne kartą susitikom su Yuko Yamasaki, mano nuostabia bičiule, Japonijos ambasadoraus Lietuvoje žmona. Svarbu ir tai, kad Yuko, gamindama tradicnius japonškus patiekalus čia, Vilniuje, naudoja Lietuvos parduotuvėse esančius ingredientus (kai kurių, tiesa, reikia paieškoti specializuotuose skyriuose, arba tokose parduotuvėse kap Assorti). 

Yuko ruošiami chiraši-suši, pagardinti kepto kiaušinio juostelėmis, pavasarį visuomet pasipuošia sužaliavusiomis pirmomis daržovėmis: Japonijoje tai būtų žalios daržovės, primenančios mūsiškius brokolius. Lietuvoje japoniškus žalumynus ji keičia Savojos kopūstais arba šparagais. Būtinas elementas tokiame sušių dubenėlyje – žuvis. Yuko dažniausiai Lietuvoje naudoja lašišą, ir ją prieš valgant šiek tiek pasūdo. Dažna šeimininkė tokius dalykus daro iš akies (kaip ir mes, juk gamindamos kokį marinatą mėsai ar padažą salotoms, ingredientus pilame iš akies:)), bet man pavyko išsikaulinti iš Ambasados privataus šefo receptą, pagal kurį jis sūdo žuvį, prieš patiekdamas svečiams. Tuo receptu dalinuosi ir su jumis:) Žuvis išties tampa itin švelnaus skonio, ir nuostabiai dera su rūgštele pagardintais japoniškais ryžiais. 

Apie japoniškus ryžius aš jau esu pasakojusi… Tų tikrųjų, šviežutėlių koshihikari, mes parsivežėme iš Japonijos, ir jau baiginėjame… Yuko, beje, vos atvažiavusi į Lietuvą, man skundėsi, kad nėra Lietuvoje gerų ryžių… Kol nenuvažiavau į Japoniją dorai ir nesuvokiau, ką reiškia “geri ryžiai”, tiesą sakant, nė nesupratau apie ką ji kalba:) Tačiau čia, Lietuvoje, teks pasitenkinti tuo, ką turime. Todėl parduotuvėse rekomenduoju ieškoti Korėjoje pagamintų lipnių ryžių, jų skonis artimiausias tikriems japoniškiems. Yuko šeimai (du suaugę ir trys vaikai) kasdien Japonijoje prireikdavo mažiausiai 1kg ryžių: juos valgydavo pusryčiams ir vakarienei, o kas likdavo sunaudodavo bento (pietų dėžutėms). 

Taigi, jei sugalvosite paslepinti tikrais japoniškais naminiais sušiais dubenėliuose, dalinuosi su jumis autentišku Yuko šeimos receptu ir nuotraukomis, kurias dariau japonės laikinuose namuose Vilniuje. Priedus pasirinkite pagal pageidavimus, ir būtinai pagal spalvas: japonų maistas privalomai turi būti harmoningas tiek savo skoniu, tiek tekstūromis, tiek ir spalvomis.

Geriausia japoniško maisto paslapčių mokytis iš profesionalės. Susipažinkit – mano bičiulė Yuko
Japonai nauose dažnai gamina chiraši suši (sušių dubenėlius), bet itin retai suka juos tapi, kaip įpratę sušius valgyti mes

Japoniški naminiai sušių dubenėliai

4 asm.

Ryžiai:

  • 400g japoniškų lipnių ryžių (suši ryžių)
  •  5 šaukštai ryžių acto
  •  2 šaukštai cukraus
  •  1 šaukštelis druskos

Priedai:

  • 4 džiovinti šiitake grybai, išmirkyti per naktį 1 stiklinėje vandens
  • 1 šaukštas cukraus
  •  1 šaukštas mirin* 
  •  1 šaukštas sojos padažo
  •  1 morka, supjaustyta šiaudeliai
  •  8 krevetės be kiautų
  •  200g rūkytos arba sūdytos** lašišos file, supjaustyta gabalėliais
  •  Žalios spalvos daržovių: 2-3 lapų savojos kopūsto, brokolių arba šparagų
  •  2 kiaušiniai

Ryžius suberkite į sietelį ir gerai nuplaukite bėgančiu šaltu vandeniu, palikite sietelyje 1 valandai.

Ryžius sudėkite į gilų puodą storu dugnu, įpilkite 440ml šalto vandens, uždenkite puodą ir užkaiskite. Vandeniui užvirus, virkite 1 minutę, tada sumažinkite ugnį iki pačios mažiausios, ir lėtai virkite ryžius apie 13 -14 minučių. Jokiais būdais neatidenkite dangčio, kol ryžiai verda. Nukelkite puodą nuo ugnies, ir uždengtą palikite pastovėti dar 15 minučių, kad ryžiai išbrinktų.

Nedideliame dubenėlyje sumaišykite ryžių actą su cukrumi ir druska.

Karštus ryžius išdėkite į platų dubenį arba kepimo skardą, ir kuo plačiau paskleiskite. Pašlakstykite ryžius acto mišiniu, ir labai atsargiai mentele išmaišykite ryžius, jokiais būdais jų nemaigydami. Palikite ryžius atvėsti, per tą laiką dar kelis kartus švelniai juos išmaišydami, kad skoniai pasiskirstytų kuo tolygiau.

Kol ryžiai verda, paruoškite priedus:

Į nedidelį puodą sudėkite išmirkusius šiitake grybus ir vandenį, kuriame jie mirko, įberkite cukrų, įpilkite sojos padažo ir mirino.  Virinkite ant silpnos ugnies apie 10 min. Palikite visiškai atvėsti skystyje, kuriame grybai virė. Nukoškite grybus ir juos supjaustykite plonomis juostelėmis. Atidėkite į šalį.

Šiaudeliais supjaustytas morkas sudėkite į kitą nedidelį puodą, įpilkite ½ stiklinės vandens, įberkite žiupsnelį druskos, ir apvirkite morkas 5-6 minutes, kol jos suminkštės, bet išliks šiek tiek traškios. Nusunkite ir atidėkite į šalį.

Japoniškuose patiekaluose svarbu yra spalvos, tad daržoves tik apvirkite, kad jos išlaikytų ryškias savo spalvas

Krevetes trumpai apvirkite šlakelyje pasūdyto vandens, kol jų spalva taps rožinė (apie 2 minutes). Nusunkite, ir atidėkite į šalį.

Žalias daržoves (savojos kopūstų lapus, brokolius arba šparagus) trumpam panardinkite į verdantį vandenį, ir iškart įmerkite į dubenį su lediniu vandeniu, kad išsaugotumėte jų skaisčiai žalią spalvą. Nusausinkite.

Savojos kopūsto lapai daug minkštesni už per žiemą pastovėjusius tradicinius kopūstus, tad jie labiau tinkami.
Spalvos! Jų patiekale turi būti bent penkios.

Kiaušinius suplakite su žiupsneliu cukraus ir žiupsneliu druskos. Įkaitinkite nedidelę keptuvę nepridegančiu paviršiumi, ir įpilkite truputį kiaušinių masės. Paskirstykite kiaušinių masę po visą keptuvę taip, kad gautųsi plonytis “blynas”. Iškepus vienai pusei, apverskite ir labai trumpai apkepkite kitą omleto pusę, tada perkelkite omletą į lėkštę, ir kartokite su liuksiu kiaušinio plakinio kiekiu. Iš šio kiekio turėtų gautis ne mažiau kaip 4 plonyčiai omletai. Visus iškeptus omletus sudėkite vieną ant kito, tada tampriai suvyniokite į vamzdelį, ir jį visą supjaustykite plonomis juostelėmis. Iškedenkite šiuos omleto “makaronus” ir atidėkite į šalį.

Iškepti omletą – vieni juokai. Tačiau kepkite jį labai mažomis porcijomis, kuo plonesnį
Pakepinę vieną pusę, iškart apverskite.
Sluoksniuokite visus iškeptus omletus vieną ant kito, tada susukite į ritinuką ir supjaustykite plonais griežinėliais, kuriuos paskleidę gausite juosteles

Ryžius sumaišykite su šiitake grybais bei apvirtomis morkomis.

Į vieną gilesnę serviravimo lėkštę, arba į 4 nedidelius dubenėlius sudėkite ryžius, ant viršaus dėkite omleto “makaronus”, išdėliokite krevetes ir lašišos juosteles, ir papuoškite žaliomis daržovėmis.  Patiekite su sojos padažu bei japoniškais krienais vasabi.

Ryžius sumaišykite su šiitake ryžiais ir morkomis, ant viršaus dėkite omleto “makaronus”
Apvirtus savojos kopūsto lapus suvyniokite į ritinėlius
Ant sušių dubenėlio viršaus dėkite apvirtas krevetes
Išdėliokite sūdytų lašišų gabalėlius ir papuoškite savojos kopūstais

*Mirin yra saldus ryžių vynas, naudojamas kulinarijoje. Jo įsigyti galite didesniuose prekybos centruose, Azijos maisto produktų skyriuje. Jei mirin neturite, jį galite pakeisti saldesniu baltu vynu, arba vandeniu su ½ šaukštelio cukraus.

**Švelniai sūdyta lašiša

1 kilogramui lašišos filė prireiks 85g druskos mišinio.

Druskos mišinys:

  • 60g druskos
  • 40g cukraus
  • 12g grūstų maltų baltųjų pipirų

Šio kiekio druskos mišinio pakaks užsūdyti beveik 1200g lašišos filė.

Lašišos filė su oda (naudokite tik labai labai šviežią!!) iš abiejų pusių pabarstykite druskos mišiniu. Įsukite į plėvelę ir laikykite šaldytuve 18-24 val. Išėmę pamerkite į dubenėlį šalto vandens ir laikykite sūdytą filė tame vandenyje 30 minučių. Nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir ištepkite augaliniu aliejumi. Laikykite šaldytuve iki savaitės, arba suvaakumuokite atskiromis porcijomis ir šaldytuvo nulinėje zonoje laikykite apie 2-3 savaites. 

Komentarų apie "Tikri japoniški naminiai “sušiai”": 2

  1. Jurga:

    Labai patiko! Ačiū už paprastesnį ir labai skanų suši variantą 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.