Visada svajojau jį išsikepti. Tai dar vienas Lenkijos kulinarinis nostalgiškas palikimas, kuris nepaliko manęs ramybėj, kol nesuradau recepto. Vienos varškės pyragas – tai dar vienas tradicinis varškinis kepinys, kurį atrasite visose Lenkijos cukainėse ir kavinėse. Skiriasi šis pyragas nuo kitų tuo, kad jame beveik nėra miltų. Čia nėra tešlos sluoksnio apačioj, kaip Krokuvos varškės pyrage, […]
Pernai, benaršydama vienos mėgstamos lenkų blogerės Every Cake You Bake tinklapį, negalėjau atsigėrėti įvairiausiais sumanymais kaip panaudoti maiste žibutes. Gležnais violetiniais lapeliais ji puošė tortus, gardino macaronsų kremą, žibučių cukrumi barstė eklerus, gamino žibučių sirupą ir uogienes. Tiesa, ji naudojo ne tą rūšį žibučių, kurios auga mūsų miškuose, o labiau darželio gėles, kurios turi labiau išreikštą violetinę […]
O taip – Krokuvos varškės pyragas, arba sernik Krakowski, tai jau mano mylimiausias tradicinis lenkiškas kepinys. Visų pirma dėl to, kad jis – iš varškės (o man viskas, kas iš varškės – labai gerai). Antra – jis tobulai subalansuotas: saldus tiek, kiek reikia, purus, bet ne pernelyg, turi šiek tiek tešlos, bet didžiąją dalį sudaro […]
Kaip Kalėdos turi savus tradicinius kepinius, lygiai taip Velykos turi savus. Ant mano Velykų stalo paprastai būna sūrio pyragas. Žinoma, klasikinis Niujorko sūrio pyragas – tai visuomet saugi alternatyva, jei nėra minčių kitokiems kepiniams arba nesinori ieškoti naujovių. Tačiau aš kasmet stengiuosi svečius nustebinti vis kitokia sūrio pyrago versija: kokosinis dulce de lece sūrio pyragas, […]
Kovo mėnuo – tai švenčių mėnuo! Nuo vaikystės ankstyvas pavasaris man būdavo ypatingas metas. Ir ne tik todėl, kad pasirodydavo tulpės, mano mėgstamiausios gėlės. Veikiau dėl to, kad kovą išaušta mano gimtadienis. Vaikystėje savo gimtadienius dievinau. Mano mama priruošdavo įspūdingų vaišių ir leisdavo prisikviesti pilnus namus draugų. Mano bičiuliai alpėdavo nuo išmoningų patiekalų, kuriuos mano mama […]
Tik jau nesakykit, kad nepasiilgot obuolinių pyragų!! Žinau, kad ruduo yra pats geriausias metas namus kvepinti obuolienėmis su cinamonu, ir, žinoma, pyragais… Bet kas sakė, kad vasaris – netinkamas mėnuo tokiems malonumams?:) Kaip kažkas teisingai pasakė – tas, kas sugalvojo patį baisiausią žiemos mėnesį pavadinti „vasara” tik su galūne „s” buvo didžiausias cinikas!:) Todėl vienintelė […]
Nedažnai tariuosi su draugėmis susitikti pusryčiams. Dažniau susėdam mieste puodeliui kavos, ar susitariam papietauti savaitgalį. Bet pusryčiai juk turi tokio žavesio: ir kava, ir skanus maistas, ir gera kompanija dienos startui tik padeda. Kad taip gražiai prasidėjusi diena ypatinga, netrukau įsitikinti: vakare gavau pranešimą iš Keiptauno, kad mano knyga „Izraelio skoniai” (anglų k.) buvo išrinkta geriausia […]
Nors didžiosios metų šventės ir pasibaigė, ir šį savaitgalį turbūt nurėdysite eglutę, aš esu įsitikinusi, kad gyvenime verta šventes sau darytis nelaukiant specialios datos, sukakties ar progos. Kodėl nepasilepinus savaitgalį patiems savęs? Kodėl nepasikvietus geros, seniai matytos draugės į svečius puodeliui arbatos? Kodėl neusikūrus progos vien tam, kad išsikepti skanų nedidelį saldumyną?:) Ar jūs pamenate […]
Dažnai mintimis grįžtu į kątik pasibaigusius metus. Kokie visgi nuostabūs, kokie įdomūs ir sėkmingi jie buvo! Branginu kiekvieną prisiminimą, kiekvieną naujai sutiktą žmogų, naujus projektus, kuriuose teko dalyvauti – kulinarinę kelionę po Izraelį kartu su 10 nuostabių gurmaniškų sielų, Artimųjų Rytų virtuvės vakarėlius Beatos Studijoje su vis kitomis žingeidžių ir mielų žmonių kompanijomis, vis augančią savo […]
Sako, kad kaip sutiksi Naujuosius, tokie ir bus visi metai. Bent jau maniškiai turėtų būti ramūs, gurmaniški ir sotūs. Jei gurmaniški bus mano metai, vadinasi lygiai tokie bus ir jūsiškiai, nes ir toliau ketinu dalintis savo atradimais ir eksperimentais virtuvėje, ieškoti naujų skonių, naujų patiekimo būdų, naujų vietų, kuriose galima įsigyti sveikesnių, geresnės kokybės produktų, […]