Ši vasara kaip niekada pati tinkamiausia piknikui! Apie piknikus aš svaojou kiekvienais metais, tik labai gaila, kad neturiu (kol kas:)) savo didelio privataus kiemo, tad džiaugtis žole, gamta, šiluma ir maistu atvirtame ore kasdien kaip ir negaliu… Bet!! Jei labai nori, visuomet galima surasti būdų, o ir progų tikrai nesunku prasimanyti:) Jau nekart esu užsiminusi […]
Sulig kiekvienais metais man vis svarbesnis tampa poilsis. Anksčiau vieni niekai būdavo dirbti ir studijuoti tuo pat metu, pusiau išmiegojus keltis paryčiais ir užtrukti iki išnaktų niekaip nesusiruošiant į lovą, savaitgalius leisti triukšminguose klubuose arba šimtus kilometrų sukioti automobilio vairą vien tam, kad kelias valandas pabūčiau su seniai nematytais bičiuliais, ir pagaliau metų metais ignoruoti […]
Yra tokia maisto kategorija, kuri angliškai vadinasi “no fuss food”. Ilgai galvojau, koks lietuviškas atitikmuo labiausiai tiktų šiai kategorijai pavadinti: “maistas be streso”? o gal “maisto gaminimas be bardako”?… Pagal esmę tinka ir vienas ir kitas, mat tokie “no fuss” patiekalai dažniausiai pagaminami be jokių didelių pastangų, be jokio kabojimo prie viryklės ištisą pusdienį, ir […]
“O tu apskritai kada nors valgai greitą maistą?” – pakankamai dažnai sulaukiu klausimo iš šiek tiek mane pažįstančių žmonių. Jiems kažkodėl atrodo, kad virtuvėje aš tiesiog gyvenu. Verdu nuo ryto iki vakaro, dekoruoju lėkštes, fotografuoju ir mėgaujuosi bendravimu su savo blog’o skaitytojais. Beje, jei tokios būtų visos mano dienos, ir daugiau neturėčiau jokios rimtos veiklos, […]
Apie šį augalą man jau kuris laikas primindavo mama. Pasirodo, tai buvo vienas pirmųjų žalėsių, kuriais jų šeima maitindavosi Sibire, pasirodžius pirmiems pavasario ženklams. Visuomet galvojau, kad Lietuvoje meškinis česnakas neauga, arba auga tik darželiuose, tačiau pasirodo, jo galima surasti miškingose vietovėse, kur labai drėgna. Jei imsitės meškinio česnako ieškoti patys, nesumaišykite jo lapų su pakalnutės, […]
Ši savaitė buvo pilna ne vien darbų, bet ir malonių netikėtų susitikimų. Alytaus moterų klubo “Zonta” kvietimu viešėjau savo gimtosios Dzūkijos sostinėje, kur turėjau neapsakomą malonumą pristatyti savo abi knygas pilnutėlei salei žmonių. Kaskart kai tik išvažiuoju iš Vilniaus ir turiu unikalią progą pasimatyti su kituose miestuose gyvenančiais žmonėmis, grįžtu prisisėmusi ypač daug pozityvios energijos. […]
Esu jums ne kartą pasakojusi, kokia nuostabi mūsų kaimynystė – su talkomis, bendromis šventėmis, vasaros sutiktuvėmis ir palydėtuvėmis, gimtadieniais… Kadangi geri kaimynai – pati didžiausia sėkmė, kokia tik gali pasitaikyti, tai kaskart mintyse padėkoju visiems angelams, kurie mums tokius kaimynus parūpino:) Tai štai pradėjau pasakoti apie kaimynystę todė, kad jau kuris laikas viena miela kaimynė […]
Esu savotiškas Italijos virtuvės vergas… Ilgai be itališko maisto neištveriu. Šviežia mocarela su saldžiais sunokusiais pomidorais sezono metu – kone kasdienos užkandis. Savos gamybos pesto padažų – pilnas šaldytuvas: rukolos, tradicinio bazilikų, kalendrų, kalės… Labai geros kokybės konservuoti pomidorai arba butelis itališkos passata (pomidorų tyrės) – visuomet po ranka, spintelėje. Ir būtinai keli vienetai, kad […]
Vakar buvau be galo įdomiame renginyje – pipirų degustacijoje. Pamėginkite įsivaizduoti kaip gi tuos juodus pipirų grūdelius degustuoti? Ogi pasirodo, kad ir tam yra taisyklės ir technikos: reikia pipirą perpjauti pusiau (oi taip, perpjovimas pipiro žirnelio – tikras iššūkis, nes aštrus peilis, jei tik išslįstų, rėžteltų ir pirštus, ir nagus…), pažiūrėti į jo vidų, uostyti, malti, […]
Pasidalinsiu su jumis štai tokia istorija: šį blog’ą pradėjau rašyti prieš šešerius metus. Rašydavau tekstus, dalindavausi receptus, paleisdavau juos kažkur į internetines erdves, ir žinodavau, kad mano puslapį atsiverčia galbūt tik trys žmonės: mano dukra Rūta, kuri visąlaik karštai palaikė blogo idėją, mano vyras Darius, kuris karts nuo karto iš smalsumo užmesdavo akį ką aš ten […]