Užtrukau net dešimt metu, kai šiame bloge prisiruošiau parašyti apie bene tradiciškiausią lietuviškos virtuvės patiekalą – cepelinus! Sakau atvirai – aš tikrai nesu lietuviškų patiekalų gaminimo ekspertė ir specialistė, juos ruošiu tikrai retai, bet kaskart kai juos pagaminu, pati savęs klausiu: kodėl??? Kodėl jų negaminu dažniau??:) Yra žmonių, kurie nė karto nėra gaminę cepelinų! Dėl […]
Pastarąsias dienas teko virtuvėje grįžti į vaikystę:) Visų pirma, ruošiant maistą ligoninėje gulinčiam žmogui, reikia pasirūpinti, kad tas maistas būtų švelnus, lengvai virškinamas, bet kartu maistingas ir skanus. Vištienos sultinys tokiais atvejais privalo būti ligonio kasdieniame meniu, nes niekas negydo geriau, nei naminė maistinga sriuba. Vištiena ir kalakutiena – šios dvi mėsos rūšys dominavo mano […]
Na ką – orai visiškai ima reguliuoti mūsų dietas, tiesa?:) Tik ką buvo alaus ir čederio sūrio sriuba, dabar – dar vienas šildantis, pasotinantis, pamaloninantis patiekalas, nepamainomas tada, kai už lango speigas. Čili con carne yra mūsų sūnaus “budintis” viengungiškas patiekalas, o tai tik patvirtina faktą, kad jį pagaminti itin paprasta. Svarbu po ranka turėti […]
Nagi pakelkite rankas tie, kurie užaugo be dešrelių!? Mano laikais (o laikai buvo gūdūs, sovietiniai) dešrelės buvo toks kaip čia pasakius – turbūt normalus tradicinis kasdienis maistas. Buvo pieniškos (niekada taip ir nesupratau, kodėl jos taip vadinamos, nes pagal definiciją ne pienas, o mėsa ten turėtų groti pirmu smuiku…), ir “sosyskos” – tokios storesnės, su […]
Pasakysiu jums labai atvirai: aš išprotėjusi dėl virtuvinių prietaisų. Jei mano draugės mieliau gėrisi vitrinomis su pakabučiais ir grandinėlėmis, matuojasi vis naujus batus ir mėgaujasi vis kitomiomis rankinėmis, tai mano didžiausias džiaugsmas ir pasididžiavimas – įsigyti nauji virtuviniai prietaisai. Tik štai turiu vieną ydą – jei jau svajoju, visada noriu paties geriausio. Manau, kad prie […]
Yra toks didžiulis skirtumas, kai maistą gamini šeimai (ar bent sau ir kažkam!) nuo tų dienų, kai namuose esu viena… Viena vertus, nesinori ilgai terliotis prie mažos porcijos, kita vertus, nesinori prisigaminti tiek, kad paskui visą savaitę pačiai teks tą prigamintą maistą ir naikinti. Ne be reikalo pasaulyje yra išleista daugybė knygų, kuriose siūlomų patiekalų […]
Ši savaitė buvo pilna ne vien darbų, bet ir malonių netikėtų susitikimų. Alytaus moterų klubo “Zonta” kvietimu viešėjau savo gimtosios Dzūkijos sostinėje, kur turėjau neapsakomą malonumą pristatyti savo abi knygas pilnutėlei salei žmonių. Kaskart kai tik išvažiuoju iš Vilniaus ir turiu unikalią progą pasimatyti su kituose miestuose gyvenančiais žmonėmis, grįžtu prisisėmusi ypač daug pozityvios energijos. […]
Taip jau man pastaruoju metu nutinka, kad laisva minutė, kurią galiu skirti blog’ui ir kitiems mieliems, tiesiogiai su darbu nesusijusiems užsiėmimams, dažnai būna kokiame nors oro uoste, belaukiant skrydžio. Štai ir šįkart pakeliuj į Krokuvą, į kasmetinę knygų mugę, kurioje bus pristatyta mano knyga “Izraelio skoniai”, “užmušinėju” laiką laukdama vėluojančio lėktuvo iš Varšuvos į Krokuvą… Aš […]
Gal vertėjo šių gardėsių pasigaminti keliomis savaitėmis anksčiau, kai visa Azija šventė kinų Naujuosius Metus?:) Bet geriau vėliau, negu niekada. Kiniškas maistas šiuo metu mano galvoje sukasi dėl to, kad kaip tik planuoju gegužės mėnesio kelionę į gražų Kinijos pajūrio miestą Jantajų, kur vyks geriausių pasaulio kulinarinių knygų rinkimai ir apdovanojimai. Mano knyga “A Taste […]
Savaitgalis skirtas visokiam pasilepinimui! Gerai pagalvojus, bene kiekvieną penktadienį yra ką atšvęsti – juk per savaitę nutinka įvairiausių gerų dalykų, mažesnių ir didesnių, kartais net iš esmės pakeičiančių gyvenimąJ Man kaip tik tokių pokyčių šią savaitę ir nutiko, tad penktadienis ir buvo skirtas tiems geriems pokyčiams paminėti:) Pats didžiausias pokytis – tai šio blog’o atsinaujinimas:) […]