Nagi pakelkite rankas tie, kurie užaugo be dešrelių!? Mano laikais (o laikai buvo gūdūs, sovietiniai) dešrelės buvo toks kaip čia pasakius – turbūt normalus tradicinis kasdienis maistas. Buvo pieniškos (niekada taip ir nesupratau, kodėl jos taip vadinamos, nes pagal definiciją ne pienas, o mėsa ten turėtų groti pirmu smuiku…), ir “sosyskos” – tokios storesnės, su […]
Pasakysiu jums labai atvirai: aš išprotėjusi dėl virtuvinių prietaisų. Jei mano draugės mieliau gėrisi vitrinomis su pakabučiais ir grandinėlėmis, matuojasi vis naujus batus ir mėgaujasi vis kitomiomis rankinėmis, tai mano didžiausias džiaugsmas ir pasididžiavimas – įsigyti nauji virtuviniai prietaisai. Tik štai turiu vieną ydą – jei jau svajoju, visada noriu paties geriausio. Manau, kad prie […]
Yra toks didžiulis skirtumas, kai maistą gamini šeimai (ar bent sau ir kažkam!) nuo tų dienų, kai namuose esu viena… Viena vertus, nesinori ilgai terliotis prie mažos porcijos, kita vertus, nesinori prisigaminti tiek, kad paskui visą savaitę pačiai teks tą prigamintą maistą ir naikinti. Ne be reikalo pasaulyje yra išleista daugybė knygų, kuriose siūlomų patiekalų […]
Ši savaitė buvo pilna ne vien darbų, bet ir malonių netikėtų susitikimų. Alytaus moterų klubo “Zonta” kvietimu viešėjau savo gimtosios Dzūkijos sostinėje, kur turėjau neapsakomą malonumą pristatyti savo abi knygas pilnutėlei salei žmonių. Kaskart kai tik išvažiuoju iš Vilniaus ir turiu unikalią progą pasimatyti su kituose miestuose gyvenančiais žmonėmis, grįžtu prisisėmusi ypač daug pozityvios energijos. […]
Taip jau man pastaruoju metu nutinka, kad laisva minutė, kurią galiu skirti blog’ui ir kitiems mieliems, tiesiogiai su darbu nesusijusiems užsiėmimams, dažnai būna kokiame nors oro uoste, belaukiant skrydžio. Štai ir šįkart pakeliuj į Krokuvą, į kasmetinę knygų mugę, kurioje bus pristatyta mano knyga “Izraelio skoniai”, “užmušinėju” laiką laukdama vėluojančio lėktuvo iš Varšuvos į Krokuvą… Aš […]
Gal vertėjo šių gardėsių pasigaminti keliomis savaitėmis anksčiau, kai visa Azija šventė kinų Naujuosius Metus?:) Bet geriau vėliau, negu niekada. Kiniškas maistas šiuo metu mano galvoje sukasi dėl to, kad kaip tik planuoju gegužės mėnesio kelionę į gražų Kinijos pajūrio miestą Jantajų, kur vyks geriausių pasaulio kulinarinių knygų rinkimai ir apdovanojimai. Mano knyga “A Taste […]
Savaitgalis skirtas visokiam pasilepinimui! Gerai pagalvojus, bene kiekvieną penktadienį yra ką atšvęsti – juk per savaitę nutinka įvairiausių gerų dalykų, mažesnių ir didesnių, kartais net iš esmės pakeičiančių gyvenimąJ Man kaip tik tokių pokyčių šią savaitę ir nutiko, tad penktadienis ir buvo skirtas tiems geriems pokyčiams paminėti:) Pats didžiausias pokytis – tai šio blog’o atsinaujinimas:) […]
Kuo šalčiau, tuo labiau norisi karštų ir maistingų troškinių, kurie ne tik pasotina, bet ir sušildo. Kadangi savaitgaliais būna mūsų su vyru didieji savaitės prasibėgimai, ir kiekvienas praristenam po 10-11km, tai po tokio sportinio krūvio abu būname nusipelnę skanios ir sočios vakarienės. Šiandien nė nebuvo abejonių, kad gaminsiu chilli con carne (čili kon karne). Ir […]
Kai pastarąjį kartą keliavom į Myanmarą, skridom Korėjos avialinijų lėktuvu. Nuo pat pirmos minutės, kai atsiradom korėjiečių rankose, supratau kas yra geriausios pasaulyje oro linijos. Švara, tvarka, nuolankumas, estetika, – viskas buvo tobula. Tačiau pats tikrasis tobulumas atėjo tada, kai siaurais takeliais pradėjo važiuoti maisto vežimėlis… -Vištienos, jautienos, žuvies, ar tradicinio korėjiečių patiekalo “Bibimbap”?- paklausė […]
Ar atsimenate senąsias koldūnines?.. Jos būtinai būdavo kiekviename mieste, ir nuolatos būdavo pilnos žmonių. Storos tetos papilkėjusiais, kadaise baltais buvusiais “žiurstais” tampydavo didžiulius puodus, ir milžinišku kiaurasamčiu graibydavo drumzliname vandenyje plaukiojančius koldūnėlius… Visuomet būdavo kelių rūšių – su kiauliena, su jautiena, gal dar su kažkuo?… Į porciją įdėdavo 9. Visuomet skaičiuodavau kiek jų yra, tik […]