Žinot apie ką svajojau keliaudama iš Kinijos namo, „virškindama” neišblėstančius kiniškus įspūdžius ir naujas patirtis? Svajojau apie… japonišką maistą:) Aš juk grįžusi iš Japonijos visiškai nespėjau pasimėgauti gaminimu savo virtuvėje, kaip reikiant išmėginti parsivežtą ryžių virimo aparatą, ir skoniais vėl pakeiauti po Tekančios Saulės šalį… Gerai, kad japoniški ingredientai gali sau ramiai stovėti spintelėje (ar […]
Žymų skiltis: Japonų virtuvė
Nuo neatmenamų laikų, turbūt nuo tada, kai pirmąkart išmokau surasti atskiras šalis žemėlapyje, aš svajojau aplankyti Japoniją. Vaikystėje ta tolima šalis mano vaizduotę kaitino spalvotais origamiais ir tekančia saule, vėliau – taip geidžiama muzikine ir buitine technika, bet užvis labiausiai – savo elegantišku minimalizmu, senąja kultūra, visiškai kitokiomis nei mūsiškės tradicijomis, ir, savaime suprantama, kulinarija. […]
Vištiena tikrai yra pati populiariausia mėsa, ir visai ne be reikalo. Ją paprasta ir palyginus greita paruošti, maistinėmis savybėmis ji labai tinka sportuojantiems ir augantiems, o ir besilaikantiems dietos (jei be riebių padažų:)), bet tradiciniai vištos kepimo metodai ima kartais ir atsibosta. Kartais vienas kitas „egzotiškesnis” ingredientas gali iš esmės pakeisti situaciją, ir paprastą patiekalą […]
Jau kelintą kartą mano vyras, grįžęs po komandiruotės Austrijoje, alpėja nuo Vienos šnicelių. Susidariau įspūdį, kad toje šalyje, jei nesidomi štrudeliais, šniceliai yra bene vienintelis tradiciško rimto maisto pasirinkimas:) Nežinau kaip yra iš tiesų, nes (pati negaliu tuo patikėti, ką tuojau parašysiu) – nesu buvusi Vienoje!… Užtai pavadinimas „šnicelis” man žinomas, kaip ir jums visiems, […]
Pažįstu žmonių, kurie nė į burną neima žalios žuvies. Net jei ją kepa, žuvis privalo būti verčiau kieta it guminė, nei bent truputį neiškepusi. Tačiau kur kas daugiau tokių, kurie tik ir laukia progos pasimėgauti žalios žuvies sašimio gabalėliu, ar sušveisti šviežutėlio tartaro porciją… Man žalia žuvis yra tiktų tikriausias delikatesas, ir jei tik pasitaiko […]
Sužaliavus gamtai, kasdien vis labiau šviečiant saulei ir užliejant vasariškai šilumai, vis dažniau prireikia minčių apie gaivius ir ne per saldžius desertus. Tokius, kurie nepadarytų gėdos kokios nors grilio vakarienės pabaigimui, arba kaip tik – būtų teminio vakarėlio vinimi. Vienas tokių nepamainomų pasirinkimų atšilus orams – panna cotta. Kokių tik variacijų galima prisigalvoti gaminant šį […]
Minutėlę stabtelėjau, užrašiusi pavadinimą, ir susimąsčiau: kada ir kur aš pirmąkart paragavau ramen? Ir žinokit – nepamenu…. Gal kol baigsiu šį įrašą atmintis iškrapštys tą svarbų šiam kontekstui faktą:) Tačiau jei neiškrapštys, turbūt manysiu, kad jau gimiau kažkokiu būdu tą ramen įsimylėjusi:) Kiek kartų keliavau užsienyje, ir ypač jei tos kelionės būdavo rytų kryptimi, dubuo […]
Tai, kad aš alpėju nuo japoniškos virtuvės, žino visi mano bičiuliai ir ypač šeima:) Jei jau skrendu į Londoną, tai visuomet gramų tikslumu mano lagaminas būna prikrautas tiek, kiek leidžia avialinijos, o to pilnutuko lagamino turinys dažniausia – japoniški ingredientai. Visi ne-skysčiai keliauja į rankinį bagažą, ir eidama per patikrą mojuoju juo, kad niekas nė […]
Ką daryti, kai užvaldo nenumaldomas troškimas suvalgyti ką nors skanaus? Ką nors minkšto, puraus, švelniai saldaus?… Kepti madlenas! Madlenos – tai mažos „letenėlės” formos minkštučiai pyragaičiai, kepami specialioje formelėje. Jie itin dėkingi, kai reikia nedidelių vaišių su puodeliu kvapnios arbatos. Madlenos skaniausios šviežutėlės, tik ką iškeptos, tačiau minkštos išlieka ir rytojaus dieną. Jas, beje, sėkmingai […]
Aštuonkojis – tikrai šventinis, toli gražu ne kasdienis ingredientas. Gyventumėm prie Viduržemio ar Adrijos jūros, kirstume aštuonkojus nors ir kasdien. O štai Lietuvoje aštuonkojui reikia pribręsti. Ir tinkamos progos reikia pasilepinimui. (Sufleruoju: artėja Mindauginės:)) Viena vertus, aštuonkojis nėra pigus, tačiau kita vertus – jis toks koncentruotas baltymais, kad toje kainoje tikrai atsispinti produkto vertė:) Dar […]