Žymų skiltis: Itališka virtuvė

Burokų carpaccio su ožkos sūriu, rucola ir riešutais

Mano gyvenimas pagaliau įsivažiuoja į kažkokias vėžes! Ir nors namuose vis dar esu retas svečias, nes “dirbu statybose”, o parduotuvėje praleidžiu valandų valandas narydama tarp lentynų ir ieškodama kur padėtas vienas ar kitas produktas (nes neatpažįstu taip greitai pakuočių, ir jas visas reikia perskaityti), bet užtai bent jau galiu įskaityti kas ant jų parašyta!!:) Izraelyje […]

Caprese. Spalvota itališka klasika

Kasdien vakare atsisėdu, peržvelgiu šalia kompiuterio gulintį lapą popieriaus su begaliniu darbų sąrašu, ir klausiu savęs: kaip čia taip gaunasi, regis visą dieną sukuosi kaip voverė rate, darau, bėgu, nešu, rūpinuosi, rašau, susitinku, skambinu, skaičiuoju, perku, kepu, o tų darbų sąrašas ne mažėja, o vis ilgėja?… Ar ir jums taip būna, kad tarsi baisioj pasakoj […]

Lazanija

Sportuojantiems, arba aktyviai gyvenantiems žmonėms patartina valgyti liesą vištieną. Na, vištienos krūtinėlės su kalnu salotų, aišku, yra labai gerai, bet gi norisi kažkuo save kartais nudžiuginti:) Tokiais atvejais labiausiai tinka lazanija – su ta pačia vištiena, tiesiog pagardinta šviežiais pomidorais ir trupučiu tąsaus sūrio. Tik nepiktnaudžiaukit lazanija per dažnai – visgi šis patiekalas nėra pats […]

Pasta su pomidorais ir gražgarstėmis

Aš ir vėl prilipusi prie naujos kameros: tampausi didžiausią bandūrą su savimi, kur beeičiau. Šiandien su dukra nusprendėme pasižvalgyti po Jafos blusų turgų. Tiesą pasakius, jokie sendaikčių turgūs manęs iki šiol neviliojo, bet kažkodėl pastarosiomis dienomis viskas apsivertė aukštyn kojomis. Po ketverių metų pragyventų Izraelyje suvokiau, kaip neišnaudoju daugelio progų, ir dėl to kada nors […]

Pasta Carbonara: subalansuota italų, tinka lietuviams

Visai buvau pamiršus šį klasikinį, vieną paprasčiausių itališkos pastos receptų. Bet kai važiuojant su kolegomis į Jeruzalę palaikyti Prienų krepšininkų kalba pasisuko apie maistą, ir be kita ko užsikalbėjom apie Carbonara, jau sekančią dieną ėmiau ir pagaminau ją kaip tinkamą angliavandenių dozę savo vyrui prieš pusmaratonio bėgimo varžybas. Pasta Carbonara – tai bene lietuviškiausias (mano […]

Gnocchi. Itališki bulvių virtinukai. Su kaštainiais ir trumų aliejumi

Dievinu gnocchi – (tariasi – gnioki)!! Jei tik vakarieniaujame kokiame restorane, būtinai renkuosi patiekalą, kuris pateikiamas su gniokiais – itališkais virtų bulvių virtinukais. Izraelyje toks antrų patiekalų pateikimo būdas, kuomet vietoj garnyro ruošiami gniokiai – labai populiarus. Jie tinka ir su mėsa, ir su žuvimi, ir su krevetėmis, tačiau užvis skaniausiai gniokius gamina “Toto” restorane […]

Pasta su keptų pomidorų padažu. Paprasčiau nebūna

Kai po intensyvios 5 dienas trukusios kelionės po Angliją įžengiau į prikaitusio savo buto Tel Avive prieangį, negalėjau atsidžiaugti, kad esu namie, ir kad pagaliau toli už savęs palikau sumuštinių šalį… Butas vėdinosi (tiksliau kondicionieriaus pagalba jis vėso, nes apie patalpos vėdinimą už lango esant +35C temperatūrai nėra ko svajoti) visą parą, ir tik dabar […]

Minestronė – Itališka daržovių sriuba

Pradundėjo, prabildėjo mano trumpas metinis vizitas Lietuvoje… Taip smagu buvo pasimatyti su draugais ir pažįstamais, nuveikti daug darbų. Tiesa, po tokių “atostogų” skubiai reikalingos “normalios atostogos”, kad šiek tiek atsipūsčiau nuo nežmoniško tempo, kuriuo lėkiau pastarąsias dvi savaites… Pirmas patiekalas, kurį išsiilgusi savo puodų Tel Avive puoliau grįžusi gaminti, buvo Minestronė. Visų pirma, buvau išsiilgusi […]

Provencal Focaccia

Ši Provanco Fokačia yra lygiai tokia pat skani, kaip ir graži! Sprendimas ją iškepti buvo spontaniškas: tą vakarą gaminau prancūzišką Bouillabaisse, o prie šio Viduržemio jūros troškinio reikėjo ko nors išraiškingo – traškaus, šviežio, kvapnaus… Pesaho savaitę Izraelyje duona nei duonos gaminiais neprekiaujama – visas 7 dienas žydai maitinasi tik maca. Todėl neliko kitos išeities […]

Keptų paprikų ir alyvuogių užkandis

Šiandien – paskutinė paskaitų diena universitete. Ėjom kempuse kartu su kitais grupiokais automobilių link, ir kažkoks keistas jausmas apėmė. Net nežinau, ar čia džiaugtis, ar liūdėti – tiesiog nuo šiol visi sekmadieniai bus mano. O ir šiaip dienos nebus skirtos storų knygų skaitymui, o kažkam kitkam… Kam?… Kol kas pati dar nežianu. Gal blog’o rašymui?… […]