Ką daryti, kai lietus nesiliauja penkias dienas iš eilės, temperatūra nukrenta nuo 26 iki 16, negailestingai žlunga planai terasoje užsikurti grilį, o kondicionierius prievartaujamas pūsti šiltą, o ne šaltą ora? Eiti maudytis. Į banguojančią jūrą. Aišku, prieš tai, pageidautina, nubėgus kokius 10km., kad ne taip šalta bristi būtų. Kol sūrus jūros vanduo pasismagindamas murkdo baltose bangų keterose, striukėmis, šalikais ir storomis slidininkų kelnėmis vilkintys aplinkiniai, nužvelgę du nuogalius paplūdimyje, su gailesčiu veiduose sukioja pirštu prie smilkinio. Vanduo ne toks šaltas – jame šilčiau nei ore. Bet tai suprantama tik mums, Baltijos jūros vaikams:)
Užtai grįžus po tokių „procedūrų” skubiai reikia karštos arbatos ir kokio nors gardumyno. Pageidautina šokoladinio. Tokio, kurio kvapas iš proto varo kaimynus.
Šokoladiniai keksiukai su vyšniomis (12 vienetų)
60g kokybiško juodojo šokolado, sulaužyto gabaliukais
1 3/4 puodelio (280g) miltų
1 šaukštelis kepimo sodos
1/4 šaukštelio druskos
125g minkšto sviesto
1 puodelis rudojo cukraus
1 kiaušinis
1 šaukštelis vanilijos ekstrakto
1 puodelis (250ml) kefyro
3/4 puodelio džiovintų vyšnių
1/2 puodelio kapotų ir lengvai paskrudintų lazdyno riešutų (aš naudojau migdolus)
Orkaitė – 185C.
Šokoladą ištirpiname garų vonelėje. Padedame į šoną, kad šiek tiek atvėstų.
Nedideliame dubenėlyje sumaišom visus sausus ingredientus: miltus, druską, kepimo sodą.
Dideliame dubenyje rankomis arba kombainu išsukame iki purumo sviestą. Suberiame cukrų ir vėl sukame, kol masė pasidaro kreminė ir cukrus ištirpsta. Įmušame kiaušinį, įpilame vaniliją, ir tirpintą šokoladą. Vėl viską išsukame. Tada dalimis (per 3 kartus) sudedame pakaitomis birius produktus ir supilame kefyrą. Maišome kol tešla tampa tolygi.
Suberiame vyšnias ir riešutus. Galime keletą riešutų pasilikti pabarstymui keksiukų viršuje.
Keksiukų formeles išklojame popieriniais indeliais (jei juos naudojate. Jei ne – ištepame sviestu). Sudedame tešlą, užpildydami maždaug tris ketvirtadalius tūrio. Kepame apie 20 min., arba kol medinis pagalėlis neapsivelia tešla, kai tikriname, ar iškepę.
Šiek tiek atvėsiname, ir pateikiame šiltus. Skanūs ir atvėsę (jei tik liks:))
Rusne, kaip smagu!!!! Ne tik dėl to, kad buvai aukštai įvertinta savo šeimos vyrukų, bet ir dėl to, kad esi mano svečias:) Labai džiaugiuosi ir vėl „neakivaizdžiai” su tavim „susitikdama”:)
Labas vakaras, Nida,
buvau tyli receptų ir knygos stebėtoja :), bet šįvakar prispirta vyriausio sūnaus nutariau iškepti keksiukų. Pasirinkau tris skirtingus receptus, skirtingų autorių. Jūsų keksiukai buvo įvertinti plojimais, išties, patys skaniausi! Ačiū labai už receptą. Manau, įsirašau į puslapio fanų gretas 🙂
Ech, gerus svecius gera lepinti gerais dalykais 🙂
Geru Tu šeimininkė, vis lepini savo svečius, jiems labai nuskilo! 🙂
Nida, pasitaisau ir darau „save as..” 😉
Ačiū, Iveta, kad parašei! Skanaus:)
Mindaugai, gal teisingiau klausimas skambėtų: ar ir vėl svečių sulaukiau:) Atsakau: taip, sulaukiau, štai todėl ir saldumynų pasiūla:)
O dėl kefyro – laikiausi recepto nurodymų. Šįkart neimprovizavau (tik riešutus kitokiais pakeičiau), pavyzdingai skaičiau Williams&Sonoma „Baking”. Puiki knyga, tarp kitko.
Sveiki, išbandžiau. Super!!! Labai skanu 🙂
Nida, po maratono, vėl ant saldumo patraukė? 🙂 keksiukai su vyšnėm – įdomi interpretacija, man patinka 😉 o kodėl naudoji kefyrą, o ne pieną?