Vasara neužsiskaitys tol, kol jūs neparagausite šios gaivinančios ispaniškos migdolų sriubos Ajo Blanco! Jei manėte, kad viską, kas skaniausia, jau esate paragavę, vadinasi dar nevalgėte šio tiršto „baltojo galspacho” kaip juokaudami jį mėgsta vadinti patys ispanai!
Kai šios sriubos (tiesa, supilstytos į elegantiškas krištolo taures ant ilgos kojelės) aš paragavau vieno šventiško priėmimo metu, iškart puoliau ieškoti recepto, kad tokią pat pasigaminčiau ir pati. Ir nors kiek svečiai spėliojo iš ko sriuba pagaminta, nė vienas nebuvo net arti tiesos – mat čia nėra nei grietinėlės, nei juoba pieno, visą skanumą sriuboje lemia… migdolai ir česnakai! Nustebote?:)
Visų svarbiausia, man teko pasirūpinti gerais kokybiškais riešutais. Juk visuose receptuose ne kas kitas, tik ingredientai lemia atitinkamą rezultatą! Paieškos nuvedė mane tiesiai į Riešutų sodą – Benedikto turguje esantį tikrą riešutų rojų! Ar esate ten buvę? Jei esate, patvirtinsite, kad tą vietą galima atrasti pagal iš tolo sklindantį aromatą: skrudinamų riešutų, kaistančios karamelės ir šviežiai trinamų riešutų pastos kvapai suviliotų net didžiausią kietuolį!
Dar neseniai buvo laikai, kai riešutus kilogramais tempdavausi lagaminuose iš ko ne kiekvienos kelionės… Raštelius su riešutų pavadinimais net įdėdavau savo vyrui, kai jis važiuodavo į kokias nors egzotiškesnes komandiruotes. Dar ir dabar pamenu, kai pertraukėlės tarp konferencijos sesijų metu Katare jis lėkė į Dohos turgų, kad man nupirktų neskrudintų pistacijų ir parvilko jų net du kilogramus! Kur gi ne, dar neseniai gerų riešutų Vilniuje nė su žiburiu rasti negalėjai – migdolai arba perdžiūve, arba žemos kokybės, suskilę, graikiniai – dažniausiai karstelėję ir matyt ne vieną mėnesį išgulėję sandėliuose, jei riešutai skrudinti – tai būtinai su druska ir konservantais, o apie tokią „egzotiką” kaip braziliški, makadamijų riešutai ar tiesiog nesūdyti ir neskrudinti švieži anakardžiai buvo galima tik pasvajoti … O man riešutų ypatingai dažnai prisireikia ir desertams, ir granolai, ir salotų pagardinimui…. Ištisas stalčius šaldytuve (o taip, aš riešutus laikau šaldytuve, dažnai net šaldiklyje!) skirtas riešutams, juoba kad ir greitam pakramsnojimui darbo metu mieliau renkuosi riešutus arba džiovintus (becukrius!) vaisius, nei duoną ar desertus…
Todėl Riešutų sodas man ir pačiai buvo šokas pačia geriausia prasme! Valio, daugiau jokių bereikalingų kilogramų kelioniniuose lagaminuose!!! Iki kokio kruopštumo atrinkti branduoliai, kiek dėmesio skrudinimo technologijoms (lėtai, kad riešutas neįgautų nepageidaujamo kartumo), koks teisingas požiūris į riešutų kremus (jų pagaminama tik tiek, kiek reikia vienos-dviejų dienų prekybai… greičiausiai nuo lentynos paimsite dar šiltą, tik ką iš preso išvarvėjusios riešutų masės indelį…), koks pasirinkimas užkandžiams skirtų desertinių riešutų – nuo sūrios karamelės klasikos iki padengtos ciberžolių, šaltyje džiovintų uogų ar žalutėle matcha glazūra… O dar kokia gama sūrių migdolų su šviežutėliais, neįkyriais prieskoniais… Beje, negaliu nepastebėti, jog pastarieji – tai vieni prašmatniausių migdolų pasaulyje Marcona rūšies (tokie suploti, be odelės, tarsi pinigėliai, juos tikrai atpažinsite iškart, ir paragavę pajusite skirtumą nuo standartinių migdolų), kurių išauginama pasaulyje tiek nedaug, kad parduodami jie tik aukcionuose!
Žinau, kad jums tikrai susisuks galva, kai nueisite į Riešutų sodą, todėl iškart parašysiu ką reikėtų įsigyti šiai konkrečiai šaltai ispaniškai migdolų sriubai: griebkite gliaudytus migdolus be luobelių, arba ispaniškus Largueta (jie labaaaaai skanūs!!), o odeles greitai nuimsite trumpam įmerkę migdolus į verdantį vandenį. Jums tereiks pasirūpinti balta duona (paparsta sumuštinių duona, kokia prekiaujama bet kuriame prekybos centre), kokybišku extra virgen alyvuogių aliejumi, keliais šaukštais sherry acto (jei neturite – pakeiskite švelniu obuolių actu) ir česnakais. Beje, ispanai šią sriubą dažniausiai patiekia su vynuogėmis (rinkitės be kauliukų!), tačiau labai tiks ir smulkiai supjaustyti lietuviški agurkai, ir net mažos virtos krevetės!
| Pasiruošimas | 5 min |
| Laikas | 5 min |
| Pasyvus laikas | 2 val |
| Porcijos |
asm
|
- 100 g baltos duonos (be plutos, tik minkštimas)
- 250 g migdolų riešutų (be luobelių) plius dar šiek tiek patiekimui
- 3-4 česnako skiltelės
- 120 ml Alyvuogių aliejaus (extra virgen)
- 750 ml šalto vandens (arba pagal poreikį)
- 2-3 šaukštai sherry acto (jei neturit keiskite švelniu obuolių actu) - kiekis alytikslis
- druskos
- žaliųjų vynuogių (patiekimui)
- agurkų smulkiai supjaustytų (nebūtina)
Ingredientai
|
|
- Baltą duoną užpilkite trupučiu vandens, palikite, kad suminkštėtų. Į blenderį suberkite migdolus ir juos susmulkinkite iki trupinių. Sudėkite išmirkytą duoną, česnako skilteles, supilkite alyvuogių aliejų, ir vėl viską suplakite blenderiu. Pamašu pilkite vandenį, vis leisdami masei susimaišyti, susoplakti, kol gausite norimą sriubos konsistenciją. Pabaigoje įmaišykite actą ir įberkite pagal skonį druskos.
- Padėkite sriubą šaltai porai valandų, patiekdami pašlakstykite trupučiu aliejaus, įberkite vynuogių (ir/arba agurkų, jei pageidaujate).
Recepto šaltinis - Cooking the Globe
Receptas sukurtas bendradarbiaujant su „Riešutų sodu” #reklama
Oi taip, Ksenija, čia toks karališkas patiekalas (ir super paprastas pagaminti:))). Skanaus!!!
Vienas geriausių pastaruoju metu atrastų receptų, nėra žodžių apsakyti skonį, tekstūrą… fantastika. Vynuogės tai, sakyčiau, privaloma dalis, jų saldumas nuostabiai kontrastuoja su pikantišku sriubos skoniu. Ačiū, Nida!
Pingback: Riešutiniai sausainiai – Nidos receptai