Štai jis – mano penktadienio apsipirkimas visai savaitei. Tiesa, nepilnas, nes tai tik apsipirkimas turguje vaisiais ir daržovėmis. Čia nėra mėsos, nėra pieno produktų, sūrių, jogurtų, kruopų, kiaušinių… O kad būtų dar įdomiau, išduosiu jums paslaptį – viso šito kalno daržovių mūsų namuose nelieka jau maždaug trečiadienį. Tada arba “valau spinteles”, šluodama kruopas, pastą, tuno konservus, arba ir vėl šturmuoju turgų:)

Jums turbūt kyla klausimas, kaip aš visa tai parsigabenu?:) Tam tikslui turiu vežimaitį, kurį pagarbiai vadinu Čarliu. Jis kiek pablukęs, nes neapdairiai palaikiau jį porą savaičių saulės kaitinamame balkone. Bet užtai man dabar labai lengva savo Čarlį atskirti nuo kitų jo brolių ir sesių, važinėjančių turgaus alėjomis:)

Na gerai jau gerai – viskas į mano Čarlį tikrai nesutelpa… O du kartus į turgų važiuoti aš tingiu, nors jis ir netoli – vos už 3  kvartalų nuo mano namo. Todėl su vyru mes turim tokį susitarimą: jis penktadienio ryais su mašina nuvažiuoja ir superka sunkiasvores prekes – arbūzą, bulves, morkas, svogūnus, obuolius ir bananus, o aš vėliau dardu likusių produktų: salotų, žalumynų, vaisių, uogų, daržovių, alyvuogių.

Kartais jis sugalvoja pats ko nors “ne pagal sąrašą” nupirkti. Tada kuomet aš prieinu prie kokio arabo, tas prekes pardavinėjančio, jis mane visuomet draugiškai perspėja: “tavo vyras šiandien ryte jau pirko šiuos čili pipirus (ar ką kitką:))”. Ech, kaip gera, kai visas turgus – mano draugai:)

Jei turguje perku šviežią žuvį, praeidama pro šalį išsirenku tą, kuri man patinka, o kol apsiperku kitus dalykus, pardavėjas ją išdarinėja, išpjauna file, ir palaiko šaldytuve, kol pakeliuj namo ją pasiimu, apdėtą trupintais ledukais, kad nesušiltų kol namo parriedėsiu:)

Kartais turiu nežmonišką polėkį stovėti virtuvėje nuo ryto iki vakaro ir atsiduoti eksperimentams. O kai fantazijos pritrūkstu, dažniausiai gaminu įdarytas daržoves. Įdarui naudoju ryžius, grikius, lęšius arba kinvos kruopas. Štai šis vakarykštis įdarytų daržovių variantas – labai pasisekęs:

Ryžiais ir migdolais įdarytos daržovės

3 nedidelės apvalios cukinijos

2 saldžiosios paprikos

1/2 puodelio ryžių

1 kiaušinis

1 nedidelis svogūnas, sukapotas

3 česnako skiltelės, sutrupintos

1/2 Puodelio skaldytų migdolų

Druskos, pipirų, saldžiosios paprikos, kvapiųjų pipirų (arba dar kokių mėgstamų prieskonių arba žolelių), aliejaus

Išverdame ryžius, atvėsiname. Juos sumaišome su išplaktu kiaušiniu, migdolais, smulkintu česnaku.

Paprikas perpjauname išilgai pusiau, išvalome sėkleles ir membranas.

Cukinijas išskobiam, palikdami pakankamai vietos įdarui ir kuo plonesnes sieneles (tik atsargiai, kad neįpjautumėte sienelių, kol skabtuojate vidų). Vidinę cukinijų dalį supjaustome (pačią minkščiausią dalį su sėklomis aš paprastai nenaudoju, išmetu) kuo mažesniais gabaliukais.

Keptuvjėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir jame trumpai apkepiname svogūnus. Sudedame pjaustytas cukinijas (išskabtuotą vidų), ir kepinam maišant, kol jos gerai suminkštės, paruduos. Atvėsinam ir sumaišom su ryžių mase. Pagardinam prieskoniais – druska, pipirais ir kitais mėgstamais. Aš dar į masę įmaišiau 4 šparagus, apvirtus ir gabaliukais supjaustytus.

Paruoštas daržoves prikemšame įdaro. Dedame jas į kepimui tinkamą indą, pašlakstom aliejumi. Uždengiam folija ir kepame apie pusvalandį 180C orkaitėje. Nuimame foliją ir kepame dar 15-20 minučių, kol viršus gražiai apskrunda. Aš pateikiu šias įdarytas daržoves su šviežiomis salotomis, pagardintomis saldžiarūgščiu padažu.

  1. Nida:

    Janina, skamba dieviskai!!!As cukinijas paprastai sutarkavusi nusunkiu, kad nepavandenytu, bet sis patarimas, kad reikia kepti tuoj pat, nelaukiant kol issiskirs sultys – logiskas. Butinai isbandysiu, nes labai megstu tokius kalorijas mazinancius “triukus”:) Labai aciu, kad pasidalinai!!

  2. Janina:

    MANO PAGRINDINIAI PATIEKALAI KUCIOMS: SU DZIOVINTAIS BARAVYKAIS AS VERDU KOLDUNUS IR CEPELINUS ,O PADAZA DARAU IS SALDYTU VOVERAICIU .TIESIOG APSIVALGYMAS.LABAI GAILA SEIMA SUMAZEJO ,NERA KAM VALGYTI LIETUVOJE. IR DAR: I FARSA VIETOJE BATONO DEDU PER SURIO TARKA SUTARKUOTA CUKINIJA,PIPIRU ,KIAUSINIS IR DAR KITOKIU PRIESKONIU.SUMAISIUS REIKIA IS KARTO KEPTI ,KOL CUKINIJA NEPASKLEIDE SULCIU,LABAI SKANU IR MAZINA KALORIJAS.PABANDYKIT TIKRAI PATIKS!

  3. Nida:

    Odeta, tas apsipirkimas Prancuzijoje turetu buti isties stilingas…:) Su Artimuju Rytu turgumi turbut jo neiseitu palyginti… Cia daug triuksmo, mazai stiliaus:)) Bet darzoves skanios, patirtis idomi, o ko daugiau reikia?:))
    O baravyku jums, mergijos, pavydziu… Ir nors pati nei i burna neimu grybu (man, kaip Druskininkietei, “priklauso” grybu nevalgyti:))), grybauti labai megstu!!!

  4. Odeta:

    Dovile, mažučius gražučius šaldau, didelius negražius džiovinu, o nei šiokius nei tokius dedu į mišinį arba jeigu jų daug, tai konservuoju vienus, savose sultyse (bet taip būna ypač retai) Aš pati sau pavydžiu tokį kiekį baravykų surinkusi ( nedrįstu sakyti, suradusi, prigrybavusi)

  5. Dovilė:

    Odeta, mane kaip tikrą lietuvę sunervinai su tais baravykais;) Kaip tik šiandien kalbėjomės kaip būtų faina pasidžiovint baravykų žiemai. O ką tu su jais darai?

  6. Odeta:

    Ispanijoje apsipirkinėti turguje varau su tokiais ratukais. Ten visi su tokiais (kaip Tu parodei) atvažiuoja. Žiauriai patogu. O Francės kaimelyje į turgų einame su krepšiais, pintais. Ten matai visi poniškai, po truputėli perka…dietos prancūziškos laikosi…bet pagaliau rugsėjis, turguje austrės su vynu nuo 10 val. ryto…norma:))Visi kaip išprotėję buriuojasi, mėgaujasi, gurkšnoja…Laukiu nesulaukiu rugsėjo, kada galėsim pratęsti atostogas. O dabar tik grybais mėgaujamės:) Šiandien radome virš 48 baravykų…po to skaičių pametėm…svarbiausia, kad savo sodybos kieme, ko niekada nėra buvę:))

  7. Dovilė:

    Mano vyras dabar panašiai tiek visko partempė, bet tik mėsos, duonos, pieno produktų ir dar voveruškų. Rytoj tėvai daržovių, vaisių ir uogų atveš. Tai ir aš turtinga būsiu;-)
    Kaip aš dievinu savaitgalius, kai yra laiko gaminimui ir šiaip laiko pasikuisti po namus.

  8. Nida:

    Dabar suprantu, kad padariau klaidą, nenufotografavusi savo šaldytuvo:) Na, jis iš tų didžiųjų, kaip mažiausiai 3 tokie, kuriuos turiu Vilniuje:) Tad visi šie pirkiniai į jį be didelio vargo sutelpa:)
    O turgus – ir mano stichija, Grita! Tik derėtis tai jau aš nemoku ir nemėgstu, bet Izraelyje to ir nereikia daryti. Kainos būdna užrašytos, ir jų pardavėjai laikosi. Niekas per tris metus manęs nebuvo apgavęs, sveriant kokiom nors “pagerintom” svarstyklėm, arba atiduodant mažiau grąžos… Triukšmo čia visuomet daug, visi savo prekes siūlo garsiai ir išradingai, o ragavimo – kiek tik nori:)

  9. Dovilė:

    O man sunku rytietiškuose turguose: kainų nežinau, derėtis kažkaip nesigauna, pardavėjų komplimentai glumina ir t.t. Sumaištis iki sielos gilumos;-) Bet tavo pademonstruota daržovių ir vaisių įvairovė tai stulbina gerąja prasme.

  10. Dovilė:

    Nida, o kur tu tiek daržovių ir vaisių namuose pasidedi? Man tai amžina problema kai reikia sugalvoti kur susidėti. Tai kai ką į šaldytuvą sudedu, bet ne viskas ir tinka į šaldytuvą dėti. O šiaip visą darbastalį apkraunu, ant žemės į dėžutes dedu, ant palangių rikiuoju ir t.t. Truputi erzina, nes negaliu susitvarkyti.

  11. Grita:

    Labiausiai pavydziu to rytitisko turgaus,derejimosi,siulymo pirkti,ragauti…fantastika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.