Pakalbėkim bent kartą ne apie virtuvę, o apie…… miegamąjį! Koks jūsų santykis su šiuo labai reikšmingu mūsų gyvenimuose kambariu? Kambariu, kuriame, nors patys nelabai tą fiksuojame, praleidžiame kokį trečdalį viso savo gyvenimo! Kadangi aš ilgokai gyvenau namuose, kuriuose vienoje ir toje pačioje erdvėje reikėjo sutalpinti ir svetainę, ir miegamąjį, tai tiek pat, kiek tuose namuose gyvenau, aš svajojau turėti savo erdvų ir gražų ATSKIRĄ miegamąjį, kuris būtų skirtas vien poilsiui:) Tokį, kurio sienos būtų nudažytos ramia, šiek tiek patamsinta spalva, o grindys – būtinų būtiniausiai nuklotos natūralios vilnos minkščiausia įmanoma kilimine danga… Kad atsikėlus iš lovos, basa koja nepaliestų šaltų grindų, o nusileistų tiesiai į minkštus kilimo pūkus. 

Dar vienas būtinas dalykas miegamąjame – tai, savaime suprantama, minkšta, patogi lova su papūstomis pagalvėmis, pagalvėlėmis ir išvėdintomis puriomis antklodėmis. Mes, kurie augom sovietų laikais, dar prisimenam tas nepakeliamai sunkias kaldras, įvilktas į nepatogų užvalkalą su rombo formos skyle vidury, pro kurią miegant ta kaldra visa spėdavo išlįsti lauk… Kadangi mano vaikiškos rankos buvo per silpnos, kad tokią kaldrą nunesčiau iki patalynės dėžės už kokių 2 metrų nuo savo lovos, mama man pasiuvo mažą vaikišką apklotą, tokią kaldrytę, kurią sudurstė iš visokių atraižėlių, ir ji buvo marga ir labai nuotaikinga. Užvalkalus tai kaldrytei, beje, ji pasiuvo iš seno parašiuto audeklo, kurį kažkokiu būdu namo parnešė mano tėtis. Aš iki šiol pamenu, kokiu dideliu pasididžiavimu aš degiau, kai apie savo patalus pasakodavau kiemo vaikams, ir girdavausi, kad mano kaldra visiškai kitokia, ji minkštesnė ir lengvesnė, ir labai miela prisilietimui. 

Nuo tada, tikriausiai, man patalynė tapo kažkuo ypatingu. Aš dievinu miegą viešbučiuose vien dėl to, kad ten visada čežanti, tarsi ką tik išpakuota nauja patalynė…. Seniai svajoju kokiu nors būdu sužinoti paslaptį, kaip tie viešbučiai patalynės komplektus išlaiko tokius švelnius, tviskančius, iki išprotėjimo malonius prisilietimui… Juk lovoje, kurioje minkšti ir į jaukius užvalkalus įvilkti patalai, norisi būti ir būti… Skaityti knygas, svajoti, arba net… pusryčiauti!:) 

Tačiau turiu jums ir kitą istoriją, susijusią su savo miegamuoju… Kai įsikėlėme į dabartinį erdvų savo būstą, atsinaujinome jį iš pagrindų. Griovėme sienas, keitėme vamzdžius, ilgai rinkomės baldus, derinome užuolaidas ir šviestuvus, kad sukurtumėm sau erdvę, kurioje mums būtų komfortabilu visas 24 valandas per parą, bet kokiu metų laiku. Atsinaujinome viską, ir tik vieną elementą pasilikome ateičiai: patalynę. Visada žinojau, kad tai turi būti aukščiausios kokybės, spalviškai prie namų sienų ir elementų derantys užvalkalai, kuriuose mūsų miegas būtų pats kokybiškiausias. Ir ta ateitis, žinokit, užstrigo:( Velku kas savaitę savo puriąsias antklodes ir pagalves į senus užvalkalus, ir vis dūsauju, jog nedžiugina jie manęs, o kur pirkti naujus, tokius, apie kokius svajoju, – nežinau. 

Negaliu pasakyti, kad gražių užvalkalų neieškojau! Dar ir kaip ieškojau: čiupinėjau man patinkančius raštus P. Afrikos namų dekoro parduotuvėse, tačiau ten išmatavimai visai kitokie… Tad mūsų lovos, mūsų antklodės ir pagalvės visiškai ne tokių standadtų kaip anos, kad ir kaip gundžiausi pirkti… 

Ir tada tarsi iš dangaus nusileido internetinis puslapis gražiu pavadinimu- Bedroommood! Ar galėjau pagalvoti, kad ta tobuloji patalynė, tokia pati, kokia savo svečius lepina penkių žvaigždių viešbučiai visame pasaulyje, gaminama čia pat, Lietuvoje!!! 

Jurgita ir Tomas, verslininkų pora iš Tauragės, gaminanti labiausiai pasaulyje vertinamos Egipto medvilnės patalų užvalkalus, atsirado mano gyvenime tada, kai jau maniau, jog mano tobulam miegamam kambariui taip ir lemta likti ne iki galo „įkurtam”, arba, geriausiu atveju, netekus kantrybės pasitenkinti Ikėjos patalų pasiūlymais… Kai kurjeris jau po dienos atvežė nuostabiai supakuotą dėžutę, net su ranka užrašytu palinkėjimu iš Bedroommood, ir su viduje čežančiu, tarsi pagal mano pageidavimą nutapyto, tobulo pilko atspalvio patalynės komplektu, supratau, kad radau būtent tai, ko ilgai ieškojau. Jau tą pačią minutę nusprendžiau, kad noriu visos spalvų gamos iš jų siūlomos paletės, kad kiekvienas metų laikas, kiekvienas oras galėtų turėti savo spalvą ir savo nuotaiką! O juk visi žinom, kokie saldūs sapnai sapnuojasi širdžiai mieluose pataluose…. 

Tokiuose pataluose tikrai norisi užsibūti ilgiau… Net ir pusryčius valgyti lovoje, kai nereikia nič niekur skubėti… 

O jei ir jūs ieškote aukščiausios kokybės ir tobulų spalvų užvalkalų savo patalams, galite pasinaudoti mano pačios nuolaidos kodu NIDA20 Bedroommood elektroninėje parduotuvėje, kuris galios dar visą mėnsį, iki gegužės 31d.! Be to, jums visai nekainuos patalynės atsiuntimas!!! Ar gali būti geresnė dovana sau, nei atnaujinta patalynė (na gerai, dar ir išvalyti langai:))? 

Miegamasis – vieta, kurioje praleidžiame beveik trečdalį gyvenimo…
Kai lova paklota patinkančiais patalais, joje norisi užsibūti ilgiau:)
Savaitgalio pusryčiai lovoje: omletas su bekonu ir keptais pomidorais
Savaitgalio pusryčiams galima skirti daugiau dėmesio ir laiko:)

Omletas su traškiu bekonu ir keptais vyšniniais pomidorais

2 asm.

  • 4 juostelės rūkyto bekono
  • 200g šakelė vyšninių pomidorų
  • 4 kiaušiniai
  • 2 šaukštai neriebios grietinėlės (10%)
  • Druskos, pipirų
  • Paskrudintos bagetės su sviestu ir mėgstamo čatnio (pvz.,pirkto arba savos gamybos svogūnų džemo, arba pomidorų džemo

Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Išdėliokite bekono juosteles ir pomidorus kepimo skardoje, išklotoje pergamentiniu popieriumi. Kepkite apie 15min., arba kol bekonas taps traškus. 

Nedideliame dubenėlyje suplakite du kiaušinius su 1 šaukštu grietinėlės, trupučiu druskos ir pipirų. Įkaitinkite keptuvę nepridegančiu dugnu, ir supilkite kiaušinių plakinį, pateliuskuokite keptuvę, kad plakinys pasiskirstytų vienodai. Kepkite apie minutę, arba kol kiaušinis bus iškepęs. Išverskite omletą į lėkštę, patepkite čatniu, per vidurį klokite dvi bekono juosteles, ir užlenkite omleto kraštus (arba susukite). Iškepkite kitą omletą ir paruoškite taip pat kitoje lėkštėje. 

Patiekite su paskrudintos bagetės, pateptos sviestu, gabalėliu ir keptais pomidorais. 

Komentarų apie "Pusryčiai lovoje: omletas su bekonu ir keptais pomidorais": 4

  1. Aurelija:

    Ir tai buvo pirmas mano pagamintas omletas 😀 nežinojau, kad taip paprasta, sveika ir skanu. Šiek tiek paimprovizavau su tuo, ką turėjau, ir puikiai pavyko. Ačiū!

  2. Nida:

    Žana, ir man pusryčiai – svarbiausias dienos maistas. Su ta patalyne dažnai būna kaip su lėkštėmis: kasdien vartodamas net nepastebi, kad jos jau, švelniai tariant, nudėvėtos:) Nebent keiti namus, tada kažkaip visko norisi naujo… Bet iš tiesų reiktų vieną kartą imti ir išmesti seną, nuskalbtą patalynę, kaip išmetam visokius iš mados išėjusius ar nudėvėtus drabužius. Ir pasidovanoti sau kelis komplektus naujų, kokybiškų, mielų akiai ir širdžiai, ir labiausiai – kūnui:) Aš šia prasme buvau labai apsileidusi. Bet pasitaisiau:)

  3. Žana:

    Ačiū už receptą 🙂 Pusryčiai yra svarbiausia dienos dalis, bent man ir mano šeimai. Ir kaip smagu buvo skaityti: „…sunkias kaldras, įvilktas į nepatogų užvalkalą su ROMBO formos skyle vidury…” Tas rombas ir anklodės sunkumas kaipmat iškilo prieš akis 🙂
    Tikra tiesa, gera patalynė , kaip ir geri pusryčiai labai svarbūs dalykai. O patalynę atnaujinti kartas nuo karto tiesiog būtina. Gero savaitgalio su jaukiais pusryčiais!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *