Traški lašiša su kreminiu perliniu kuskusu

Ar žinote, kad spalio 16d.- Pasaulinė Maisto Diena?? kitų švenčių gal net ir nepastebėčiau, bet ką jau ką, o Maisto Dieną privalu švęsti:) O švęsti tokią šventę geriausia su……. maistu! 🙂 Šventinė vakarienė restorane – malonus, bet pernelyg prabangus reikalas, o štai gaminant namuose galima švęsti skaniai, ir nebūtinai brangiai.  Aš esu kilusi iš šeimos, […]

Cinamoniniai sviestiniai sausainiai

Net neklausiu, ar mėgstate mielines bandeles su cinamonu. Nes neįsivaizduoju žmogaus, kuris galėtų jų nemėgti! Su pienu ar arbata, ryte ar popiet, kai lauke dargana, ar kai šviečia saulė. Cinamonas apskritai yra bene jaukiausias prieskonis, sugrąžinantis į vaikystę, ir namus akimirksniu pripildantis jaumumo, tiesa?:)  O jei taip cinamoninių bandelių skonį imtumėm ir perkeltumėm į trapius […]

Terinas su antiena ir figomis

Kol dar esu užvaldyta Prancūziškos gastronomijos, kol dar mintyse ir jaustuose skoniuose gyvi prisiminimai apie išragautus patiekalus, mėginu viską atkurti savo namų virtuvėje. Juk ne už kalnų šventės, ir oi oi kaip rėkės minčių ir idėjų ką toms šventėms pagaminti, kuo šiemet nustebinti svečius ir namiškius. Per šventes, kaip žinia, paklausiausi tie patiekalai, kurie pagaminami […]

Mielinis slyvų pyragas su aguonomis

Šiemet kaip niekad turiu daug slyvų! Draugai, kurių soduose šios gėrybės užderėjo, pafundina man vis kokią dėžutę, o aš tiek turiu prikaupusi receptų, kad visų nė nespėju išbandyti, nes slyvos tokio skanumo, kad patys nepajaučiam kaip jos būna suvalgytos:)  Šis pyragas ilgai laukė eilėje, kol prisiruošiau jį kepti. O kai iškepiau, užsišaldžiau maišelį slyvų žiemai, […]

3. Prancūzija: kulinarinė provincija. Kalafiorų gratinas

Jei esate nepataisomi gurmanai ir svajojate atsidurti kada nors mieste, kuris yra tituluojamas pasaulio gastronomijos sostine, nešvaistykite laiko ir pingų Paryžiui, Romai ar dar kokiems kitiems brangiems didmiesčiams. Lionas. Štai kas turėtų būtų jūsų kelionės destinacija.  Gėda prisipažinti, bet Lionas man buvo žinomas tik kaip miestas, esantis Prancūzijoje. Nieko nebūčiau galėjusi apie jį pasakyti daugiau. […]

2. Prancūzija: kulinarinė provincija. Ir rudeninis desertas – slyvų clafoutis

Tęsiu pasakojimą apie kelionę po kulinarinę Prancūzijos provinciją. Pirmąją šio pasakojimo dalį galite skaityti čia. Dordonės slėnio žemėse, kaip tvirtina prancūzai, gimsta ypatingo skonio sūris Rocamadour (o su sūrio konkurencija apskritai nelengva, kai visoje šalyje yra daugiau nei 1000 rūšių pačių įvairiausių sūrių!). Kaip žinia,  sūrius geriausia ragauti pačiose sūrinėse, kur produktas gimsta ir bręsta. […]

I. Prancūzija: kulinarinė provincija. Ir prancūziškas viščiukas garstyčių padaže

Ir jūs visai nenustebote, kad vėl, praėjus vos porai mėnesių nuo mano kelionės į Paryžių, aš ir vėl mėgaujuosi Prancūzija. Šįkart, tiesa, nenumindžiotais takais, neatrastais masinio turizmo maršrutais, su negirdėtais pavadinimais ir kaskart vis nustebinančiais atradimais.  Labiausia ko gailiuosi, yra tai, kad nesiryžau kelionei į Prancūziją savo automobiliu. 2500km atstumas tikrai ne mano kantrybei ir […]

Slyvų pyragas. Iš melancholiškų vaikystės prisiminimų.

Vaisių pilną sodą aš kuo puikiausiai prisimenu iš vaikystės. Kai buvau dar tokia maža, jog rugsėjo pirmoji nerūpėjo dar nė man, nė mano tėvams, ruduo būdavo tas metas, kai vos radę laisvesnę minutę tėvai skubėdavo į kaimą. Skubėdavo, nes reikdavo padėti seneliams nurinkti derlių, kuris kaip tyčia suderėdavo visas vienu metu. Į talkas susirinkdavo visi […]

Vynuogių lapų suktinukai su ryžiais ir riešutais – dolmos

Išduosiu šiek tiek žurnalų leidybos paslapčių, rašydama šį tekstą:) Mat patiekalą, kurį tuoj pat pristatysiu, gaminau kepinant birželio saulei, o fotografuodama dangsčiau langus, kad sukurčiau kuo labiau rudenišką nuotaiką:) Mat gaminau šiuos suktinukus specialiai žurnalo “Beatos virtuvė” rudens numeriui.  Vynuogių lapai jau senokai užkliūva tikriausiai jums už akių, ypač jei ilgėliau stabtelit prie “egzotiško” maisto […]

Obuolių skiltelės tešloje

Iš tiesų tai rudens aš nemėgstu. Nemėgstu dėl to, kad niekaip nenoriu širdimi paleisti vasaros, atsisveikinti su ištisą amžinybę trunkančiomis dienomis, su vaiskiais rytais, pilnais paukščių klegesio, su akis raminančia žaluma, ir su begaline energija, kurią kasdien papildo vis nauja saulės spindulių dozė. O štai ruduo, kad ir koks spalvingas ir melancholiškas būtų, manęs nedžiugina […]