Dažnai mintimis grįžtu į kątik pasibaigusius metus. Kokie visgi nuostabūs, kokie įdomūs ir sėkmingi jie buvo! Branginu kiekvieną prisiminimą, kiekvieną naujai sutiktą žmogų, naujus projektus, kuriuose teko dalyvauti – kulinarinę kelionę po Izraelį kartu su 10 nuostabių gurmaniškų sielų, Artimųjų Rytų virtuvės vakarėlius Beatos Studijoje su vis kitomis žingeidžių ir mielų žmonių kompanijomis, vis augančią savo blog’o skaitytojų bendruomenę ir mielus jų atsiliepimus… O ką jau bekalbėti apie keliones, kurių pernai tikrai netrūko: Pietų Afrika, Mozambikas, Izraelis, Lenkija, Prancūzija….
Būtent Prancūzija atsistotų ant nugalėtojo laiptelio, jei iš visų kelionių rinkčiau tą, kuri pailo pačius šilčiausius visų metų prisiminimus… Ramybe alsuojantys kaimeliai su viduramžius menančiais mūrais, ir be abejo, gurmaniškas vietinių prancūzų gyvenimo stilius: rytinis prasivaikščiojimas iki vietos kepėjo ir pilnas krepšys šviežutėlių bagečių, ilgas mėgavimasis keturių patiekalų pietumis su vis kito vyno taure, vaizdais ir kvapais kerintis miestelio turgus su pilnomis lentynomis sūrių, šviežutėlės mėsos, ką tik iš tinklų ištrauktos žuvies, ant ledo gabalėlių besivartančiomis krevetėmis, midijomis, jūrų šukutėmis… Tarsi nieko neįprasto, nieko ypatingo, bet drauge taip gera, ramu, stilinga, subtilu, švaru ir, savaime suprantama, skanu…
O kadangi Prancūzija mano metinių įspūdžių sąraše užėmė garbingą pirmąją vietą, karaliaus karūnos vertas yra ir vienas tobuliausių prancūziškų desertų – ekleras. Apskritai plikytos tešlos pyragėliai turi magišką lengvumo jausmą ir tą neapsakomą malonumą, kuomet juos prakandus burnoje pasklinda švelnus sviesto aromatas. O jei dar pyragėlis užpildytas įdaru, tai minkštos tešlos ir drėgno prancūziško kremo kombinacija pakylėja šį paprastą kepinį iki pat dangaus.
Mano pamėgtus pikantiškus plikytos tešlos ir sūrio pyragėlius –Gougeres, kuriuos man pristatė kolegė blog’erė Lina iš Kiaunės Reikaliukų, pamėgo visos mano draugės ir draugai. Neįsivaizduoju tobulesnio užkandžio miniai draugų, ypač vasarą! Tuo tarpu tirštu kremu užpildyti eklerai, kuriuos savo knygoje „My Paris Kitchen” aprašė David Lebovitz, – mano naujas atradimas, kuris jau ne vieną kartą buvo kepamas, tik vis per anksti išgaruodavo nuo stalo, taip ir nespėjęs nusifotografuoti:) Todėl šis įrašas skirtas Prancūzijai, eklerams ir malonioms saldžioms akimirkoms, kurių, linkiu, kad naujaisiais metais netruktų!
- 1/2 stiklinės (100g) baltojo cukraus
- 3/4 stiklinės (100g) truputį pasmulkintų lazdyno riešutų
- Žiupsnis druskos
- 1 stiklinė (250ml) pieno
- 3 kiaušinių tryniai
- 3 šaukštai kukurūzų krakmolo
- 3 šauktai cukraus
- 4 šaukštai (55g) sviesto
- 1/2 šaukštelio vanilės ekstrakto
- 3/4 stiklinės (180ml) vandens
- 2 šaukšteliai baltojo cukraus
- 1/4 šaukštelio druskos
- 6 šaukštai (85g) sviesto
- 3/4 stiklinės (110g) miltų
- 3 dideli kiaušiniai
- 1 stiklinė (140g) cukraus pudros
- 2 šaukštai (15g) kakavos (natūralios, nesaldintos)
- 2 šaukštai karšto vandens
- Riebalais lengvai patepkite kepimo skardą.
- Puode arba keptuvėje tolygiai paskleiskite cukrų. Kaitinkite jo neliesdami, kol cukrus kraštuose ims tirpti ir tamsėti. Šaukštu arba silikono mentele iš kraštų betamsėjantį cukrų stumkite link centro, kad būdamas karštas jis tirpintų ir centre esantį cukrų. Įberkite žiupsnį cukraus, suberkite riešutus, ir švelniai išmaišykite. Kai karamelė patamsės iki sodraus rudumo ir pamažu pradės rūkti dūmelis (tik atsargiai nesudeginkite!) greitai visą karamelę su riešutais išverskite į paruoštą skardą ir paskleiskite tolygiai kuo ploniau. Palikite sustingti*
- Pašildykite (bet neužvirinkite) pieną nedideliame puode. Padėkite į šalį.
- Sumaišykite dubenėlyje krakmolą, kiaušinio trynius ir cukrų, išmaišykite. Galite įpilti vieną kitą šaukštą pieno, ir gerai išsukite iki vientisos masės. Tada po samtelį pilkite karšto pieno į kiaušinių masę ir nuolat maišykite, leisdami kiaušiniams gerai sušilti. Galiausiai supilkite kiaušinių masę į likusį pieną ir nuolat plakite, kad masė būtų vientisa.
- Užkasikite puodą ir ant labai švelnios ugnies kaitinkite, visąlaik maišydami, kol kremas ims tirštėti (užtruksite apie 1.5 minutės). Kai kremas bus tirštos, majonezą primenančios konsistencijos, nukelkite nuo ugnies ir įmaišykite sviestą, supjaustytą kubeliais. Pabaigoje įdėkite vanilę ir viską labai gerai išmaišykite. Sukrėskite kremą į dubenėlį, uždenkite plėvele ir atvėsinkite. Tada laikykite šaldytuve**
- Įkaitinkite orkaitę iki 190C. Kepimo skardą išklokite pergamentiniu popieriumi.
- Nedideliame puode užkaiskite vandenį, suberkite cukrų ir druską, sumeskite sviestą, supjaustytą gabaliukais. Pamaišykite kol sviestas ištirps. Iškart suverskite miltus ir energingai maišykite mentele arba mediniu šaukštu, puodą uždėję ant ugnies. Maišykite apie 2 minutes, kad tešla padžiūtų. Tada nukelkite nuo ugnies ir masę maišdami apie 3 minutes atvėsinkite (aš šioje stadijoje perdedu masę į elektrinio kombaino indą).
- Įmuškite į masę po vieną kiaušinį, energingai tešlą maišydami. Sekantį kiaušinį muškite tik po to, kai pirmasis pilnai įsimaišys į tešlą.
- Sukrėskite šiltą tešlą į konditerinę rankovę ir naudodami paprastą galiuką plačia anga formuokite norimo dydžio apvalius eklerus, palikdami pakankamus tarpus tešlai pūstis. Šlapiu pirštu sulyginkite visus styrančius tešlos galiukus ir pašaukite į orkaitę.
- Kepkite 25-30 minučių, jei orkaitė kepa ne tolygiai, kepimo metu pasukite skardą, kad visi eklerai gerai iškeptų.
- Išėmę skardą iš orkaitės palaukite minutę kitą, tada aštriu peiliu kiekvieno eklero šone padarykite mažą ertmę, pro kurią išeis garas: taip eklerai bus traškūs.
- Karamelės su riešutais luitus sutrupinkite elektriniu smulkintuvu, kad gautumėte smulkučius trupinius. Dalimis sudėkite juos į kremą ir sumaišykite. Nepermaišykite, nes kremas gali būti pernelyg skystas.
- Kiekvieną eklerą perpjaukite išilgai (ne iki galo!) ir naudodami konditerinį maišą pripildykite kremu eklero ertmę.
- Sumaišykite visus ingredientus, kol gausite tirštą glazūros masę. Išorine šaukštelio puse tepkite glazūra kiekvieno eklero paviršių, nuimdami glazūros perteklių.
- Taip paruoštus eklerus prieš patiekiant laikykite šaldytuve mažiausiai valandą. Eklerai šaldytuve gali stovėti iki 3 dienų.
- *karamelę galite pasigaminti iš anksto - nors ir prieš savaitę. Laikykite sandariai uždarytame inde kol prireiks.
- **Paruoštą kremą galite laikyti šaldytuve 3 dienas.
100% ji pati negamino . Copy paste
Nida, tu durna ar kas tau yra, kad nesamones rasai? Susikisi krema i gera vieta
Veronika, kaip galejo per pora minuciu sutirstet sitoks kiekis pieno? Nerealu
Nida, gavosi pizda o ne kremas, skystas pienas eik tu nachui
Tai nesikeikus, i tesla krakmola ar miltus det?
Veronika, na neįsivaizduoju kodėl kremas, kuriame kiaušinių tryniai (automatinis tirštiklis kaitinant) ir krakmolas (na negali krakmolas netirštinti masės!) jums nesutirštėjo… Gal kalta temperatūra? Bet kad nelabai kur čia nukrypti yra kur su ta temperatūra… Jei perkaitinot, tai kiaušiniai sukept turėjo ir kremas granuliuotas pasidaryt turėjo… O kad nuesutirštėtų?.. Kažkokia mistika.
Nida, sveiki, kaip manote, kodėl kremas gali netirštėti? Proporcijas išlaikiau gramų tikslumu, bet skystas kaip pienas…
Į sveikatą, Andra!
Ačiū už nerealų receptą.Eklerai fantastiški,tiesiog pranoko lūkesčius.Tokios tekstūros tešlos recepto seniai ieškojau.
Kaip gerai, Egle! Vadinasi, esate pažengusi virtuvėje. Eklerai tikrai nėra iš tų paprastųjų kepinių!! Labai džiaugiuosi, kad pavyko, nes labai apmaudu būna, kai darbo įdėta daug, o rezultatą tenka ištrenkti į šiukšlių dėžę, ir dar lieka ateičiai kompleksas, kad „man nepavyks”…
pirmasis ekleru kepimas ir jie iskepe tobulai! aciu uz puiku recepta. 🙂
Oeta, Prancūja jau įplanuota vasarai arba rudeniui:)) Jau svajoju, kaip po ją važinėsiu…:) Pasisemti naujų pozityvių emocijų…
Nida, o kas del Prancuzijos, tai siulau pakartoti ir siais metais. Tik siek tiek i kita regiona, kuris tikiu nemaziau nustebins:)
Labai ačiū, Alma!! O aš linkiu ir sau ir jums – tolimesnės draugystės interneto erdvėse!:) Kalbant apie eklerų kepimą – aš niekuomet skardos nevartau, orkaitės neatidarinėju kepimo metu, bet David Lebovitz siūlo be baimės tą daryti… Man kažkodėl nedrąsu taip drastiškai elgtis su orkaite kepant du dalykus: biskvitą ir eklerus. O fiasko, beje, kartą ir aš patyriau su eklerais, nes sumušiau kiaušinius į pernelyg karštą tešlą ir jie…. iškepė!! Eklerai visiškai neiškilo, bet buvo nepaprastai skanūs skanūs, tarsi sausainiai:))
Is tiesu nepakartojamas desertas, kuri kaip tik kepiau Naujuju sutiktuvems.
Esu bandziusi skirtingas kepimo temperaturas ir ju variacijas kepant kai pvz pradzioje auksta temperatura, o pabaigoje perpus beveik zemesne ir pan., bet orakites atidaryti iki galo tikrai nepatartina norint apsukti skarda. Galima pabaigoje kepimo vos praverti, kad garus isleisti nebent, nes kitu atveju laukia fiasko.
Nida, linkiu Jums ir Jusu blogui graziu ir sekmingu metu! Visada zavite savo receptu pateikimu foto ir subtilumu.