Be proto mėgstu sriubas. Kai mama vaikystėj išvirdavo sriubą, man sukirsti visą dubenėlį būdavo vieni juokai. O va mano brolis kankindavosi… Sėdėdavo prie lėkštės valandas, kol maistas sušaldavo į ledą. Tada jam liepdavo suvalgyti dešimt šaukštų ir tik tada leisdavo eiti žaisti. Jis kabindavo sriubos šaukštą, o kol “prinešdavo” prie burnos, tiek išlaistydavo, kad šaukšte beveik nieko nelikdavo…

Lietuvoje nebuvo bene nei dienos, kad mano namuose nebūtų sriubos! O čia, Izraelyje, kai temperatūra užkepina +35C, sriubos nelabai norisi. Na, nebent šaltos ir lengvos… Bet dabar čia – žiema. Tad ir maistas “stipresnis”. Tiesa, ta žiema labiau primena lietuvišką rugpjūtį, nes temperatūra laikosi apie +22C, bet žmonės dėvi pūkines striukes, pirštines, avi aulinius batus, ir net šiltais megztiniais rengia šuniukus.

Už bazinį sriubos virimo receptą turėčiau būti dėkinga vienai poniai iš Lenkijos, kuri turėjo savo svečių namus ir kasdien poilsiautojams gamindavo naminius pietus. Prieš gerus penkiolika metų, kai gyvenau Gdanske, viešėjau pas ją, pastovėjau už nugaros ir išmokau,  kaip paprastai ir skaniai išsivirti bet kokią sriubą. Ogi reikia ant aliejaus (jei norit, kad būtų labai labai skanu, tuomet – ant sviesto) pakepinti supjaustytus svogūnus, sutarkuotą arba supjaustytą morką, saliero šaknies gabalėlį, petražolės šaknį, skiltelę česnalo. Žodžiu, visas priekonines daržoves. Kuo jų daugiau ir įvairesnių – tuo sriuba skanesnė. Bet jei žiemą nėra nieko daugiau, tai užtenka tik morkos, svogūno ir česnako.

Apkepintas daržoves supilti į užvirusį vandenį. Jei verdate su mėsa, sudėti mėsą, kelis lauro lapus, pipirų grūdelius, druskos ir šaukštelį cukraus. Kai mėsa išverda (aš dažniausiai verdu be mėsos – mano sriubos labai lengvos), sriubos bazė paruošta. Galima toliau virti tokią sriubą, kokią tik norite: pupelių, daržovių, rūgštynių, su frikadelėmis, kopūstų, kalafijorų ar dar kokią nors kitokią.

O pomidorų sriubą išvirti labai paprasta. Lengviausias būdas – į paruoštą bazinę sriubą įdėti kelis kaupinus šaukštus pomidorų pastos ir išmaišyti. Tada puodelyje sumaišyti kelis šaukštus riebios grietinės su šaukštu miltų ir pamažu įplakti į sriubą. Gausis tiršta, kvapni sriuba. Skonį pakoreguokite pipirais ir druska – pomidorinė turi būti aštri ir sūroka.

Bet šiandien pomidorinę viriau su šviežiais pomidorais. Gavosi nepalyginamai skanesnė, nei su pasta… Nublanširavau didelius 5 pomidorus. Pakepinau supjaustytą svogūną, daug česnako, supyliau supjaustytus pomidorus ir vieną aštrų raudoną pipirą, nuskabiau kelias šakeles čiobrelių lapų. Patroškinau pomidorus puode, tada supyliau vištienos sultinį (jį buvau išsivirusi iš vakaro). Paviriau 10 minučių ir viską suplakiau mikseriu iki vienalytės masės.

Aš mėgstu pomidorinę pateikti su ryžiais arba makaronais. Bet būtina ryžius ir makaronus išvirti atskirai, įdėti į lėkštę ir užpilti verdančia sriuba, pabarstyti žalumynais. Kitaip, jei kruopos verda sriuboj, jos būna tokios ištežę ir praradę savo natūralų skonį. Be to, vieni žmonės mėgsta tirštesnę, kiti – skystesnę sriubą, tad visiems toks pateikimo būdas įtiks.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.