Kasdien vakare atsisėdu, peržvelgiu šalia kompiuterio gulintį lapą popieriaus su begaliniu darbų sąrašu, ir klausiu savęs: kaip čia taip gaunasi, regis visą dieną sukuosi kaip voverė rate, darau, bėgu, nešu, rūpinuosi, rašau, susitinku, skambinu, skaičiuoju, perku, kepu, o tų darbų sąrašas ne mažėja, o vis ilgėja?… Ar ir jums taip būna, kad tarsi baisioj pasakoj – vietoj vieno išraukto (atlikto) darbo jo vietoje ima ir išdygtsa trys nauji, nepadaryti?…

Šias tris dienas dariau reportažą Lietuvos Ryto Gyvenimo būdo rubrikai apie Izraelio rudenines šventes. Rugsėjis Šventoje Žemėje ypatingas (beje, rugsėjį čia verčiau nevažiuoti turistauti, nes susidursite su tokiomis miniomis žmonių, kad bus sunku net pajudėti), visos svarbiausios žydiškos šventės švenčiamos viena po kitos būtent rugsėjį. Jau pamečiau grafiką, kurios dienos darbo, o kurios ne, nes toks jausmas, tarsi kasdiena čia būtų įrašyta Toroje kaip kažkuo ypatinga, tad savaime suprantama, ji nėra darbo diena. Kad reportažas būtų pilnavertis, su iliustracijomis, tris dienas laksčiau su kamera, kad nufotografuočiau svarbiausias žydiškų švenčių akimirkas. Dabar jau galiu atsipūsti – straipsnis priduotas, pasirodys šeštadienį.

Caprese salotos

Kai tokia darbų lavina, nėra laiko sudėtingiems patiekalams gaminti, tenka pasitenkinti kažkuo greitu. Neseniai atradau vieną mažą parduotuvėlę (anglai turi gerą posakį tokioms parduotuvėms – hole in the wall, skylė sienoje), kurioje galima gauti kokio tik panorėjus sūrio: neskaitant visų tradicinių ir netradicinių, ten galima rasti burrata (mocarelos tipo sūrio maišelis, kurį pragnybus išteka tikršta grietinėlė), ir mano mėgstamos buivolės pieno mocarelos… Kai noriu save palepinti, nepagailiu 2$ už vieną mocarelos gabaliuką ir atsiduodu palaimai:)

pomidorai su mocarela

Ruduo – skaniausių pomidorų metas. Ne tik skaniausių, bet ir spalvingiausių. Šios tradicinės itališkos Caprese salotos su buivolės pieno mocarela pagaminamos per porą minučių. Joms tereikia tik 4 ingredientų: pomidorų, mocarelos, bazilikų ir alyvuogių aliejaus. Skaniausia su traškia balta duona.

pomidoru ir mocarelos salotos

  1. Pingback: Pomidorų džemas su garstyčiomis – Nidos receptai

  2. Nida:

    Odeta, kaip aš tave suprantu dėl tos lysvės… Man gražu, kai pas kitus viskas auga, bet pas mane viskas kitaip, deja:( Vaikystėje iš pykčio viską išraudavau, kai mama priversdavo padirbėt darže:) Deja, neturiu aš rankos, kaip ir tu, jokioms savomis rankomis išaugintoms daržovėms…:( Imsim paskaitas pas Gritą:)

  3. odeta:

    Pas mane situacija su žemės ūkiu iš viso nereali. Turiu daržą 6×5 žingsnių. Aptvertą labai garbinga tvora:) Šiais metais pasodinau lysvę morkų, išdygo 1 vienetas-morka. Pasodinau 3 rūšių moliūgų 12 vnt., užmezgė 2 nusususius moliūgėlius. Prieskoninės neišdygo arba išravėjau nepažinusi…baigiu sau pasakykyti, kad gal geriau aš užsiimsiu vyndaryste (juodas jumoras) nes su posakiu: žmogų iš lietuviško kaimo išrauti gali, bet kaimo iš žmogaus niekaip! Tai su žemdirbyste šis posakis man absoliučiai netinka (miesčiunka esu) ;)))

  4. Nida:

    Grita, iš tikrųjų? O ar jie saldūs užaugo? Grįžusi į Lietuvą būtnai mėginsiu užsiauginti savo pomidoriukų. Klausiu patarimų, nes su žemės ūkiu pas mane prasta situacija:)

  5. Dovilė:

    Norėjau apsimest, kad aš čia taip padariau, kad tik viena komentuot galėčiau, bet dar Grita parašė. Ech….

  6. Grita:

    Tokius pomidoriukus raudonus ir geltonus auginau visa vasara vazonuose,derlius fantastiskas,teko net marinuoti,opaskutiniai dar ant saku kabo.Labai pagrazina bet kokias salotas.

  7. Nida:

    Odeta iš Cocina Renez-vous parašė FB, kad neprasiveržia su komentarais į mano tinklapį. Būtų gerai sužinoti, ar ir kiti susiduria su komentavimo trukdžiais. Bet gi kaip tą sužinoti, kai jie negali nieko parašyti??… Gal per FB galit žinutę įmesti? Tada spręsim ką daryti.

  8. Nida:

    Iš kultūrinių mainų patraukliausi yra kulinariniai:) Neblogai, atrodo, tavo tiekimo sistema dirba, jei šaldytuve tiek gėrybių. Pasaka:) Gero baleto – nepamenu kada paskutinįkart buvau balete…

  9. Dovilė:

    Rytoj žiūrėsiu “Silfidę”. Dar turiu bilietą spalio mėn. į baletą “Čiurlionį”.
    O tą sūrį tai iš Vokietijos parvežė. Mano sesė gyvena Vokietijoj, tai labai tamprūs kultūriniai mainai vyksta tarp abiejų šalių. Ir aš vokiškai geriau nei angliškai kalbu;-)
    Aš šiandien atsidarius šaldytuvą radau salotų, rukolos, sūrio, virtų burokėlių, svogūnų, pasidariau medaus-balzamiko-vyno acto padažo.

  10. Nida:

    Dovile, mandras tas tavo vokiškas sūris! Iš kur tokį gavai? Man taip patinka turėti visokių sūrių šaldytuve, pasmaguriavimui:) Bet labiausiai iš tiesų patinka, kai reikia paimprovizuoti čia ir dabar: atsidarai šaldytuvo dureles, ir akimirksniu gimsta kokia idėja, kaip čia ką sunaikinus:) O su tais darbais tai košmaras kažkoks. Ir jokių baletų pamiegojimui:)) Kokį spektaklį žiūrėsi?

  11. Dovilė:

    Vau, koks salotų (nuotraukų!) grožis..
    O dėl darbų tai man toks tempas maždaug iki liepos vidurio buvo, paskui truputį pailsėjau (tik į vieną darba ėjau), o dabar vėl viskas užgriuvo kaip lavina: ir darbai, ir tėvelių susirinkimai, dukros būreliai, mano veiklos podarbinės. Rytoj po darbo dar į baletą eisiu..galėsiu ten pasnaust.
    Aš šįvakar parbėgau ir iš visokių namuose rastų produktų salotas dariau. Maniau, kad turiu feta sūrio, bet pasirodė tik panašaus į jį. Kažkokio vokiško Hirten Kase. bet vistiek viskas liuksovai išėjo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.