Turiu minutę, tad nutariau su jumis pasidalinti savo kelionės po Pietų Afriką pirmos savaitės įspūdžiais. Mano knyga „A Taste of Israel”, kuri ir buvo pagrindine priežastimi čia atkeliauti, sukėlė be galo didelį susidomėjimą! Neapsakomai keista ir malonu, kad ji tiesiog užkariavo knygynų lentynas, o į knygos pristatymus susirenka pilnos salės žmonių. Interviu didžiausiems šalies laikraščiams ir žurnalams, populiarioms radijo stotims – kas galėjo pagalvoti apie tokią sėkmę… Nėra paprasta per tokį didelį atstumą suplanuoti promo kampaniją, bet kai dirbi su tikrais profesionalais – Penguin leidykla – viskas einasi tarsi sviestu patepta!
Tačiau mano dienos Pietų Afrikoje susiję ne vien su knygos pristatymais! Kadangi tai jau šeštas mano vizitas šioje nepaprasto grožio šalyje, mudu su vyru turime savo tradicijas, kurių griežtai laikomės. Viena tų tradicijų – vakarienė itin populiariame restorane „Butchers Shop” Johanesburge. Kadangi pietų afrikiečiai dievina grilį ir valgo labai daug mėsos, mėsa šioje šalyje – ypatingos kokybės. Jautiena, aviena ir žvėriena – štai kuo didžiuojasi „Butcher shop”. Žvėrieną reiktų suprasti ne lietuviškais, bet afrikietiškais standartais – čia siūlomi ne kokių šernų ar stirnų, bet antilopių kepsniai:) Mano vyras ištikimas jautienai, o aš esu įsimylėjusi strutienos steikus. Strutiena – viena liesiausių mėsų, turinti mažiausią kiekį cholesterolio. Ne visiems ji patinka dėl specifinio skonio, tačiau aš neįsivaizduoju tobulesnio kepsnio!
Nors mūsų kelionė į safarį ir Didžiojo Afrikos Penketo foto medžioklė dar prieš akis, pakeliuj į Mozambiką, šiandien apsilankėme privačioje bičiulių „fermoje” su laisvėje gyvenančiais raganosiais, begemotais, antilopėmis, žirafomis, zebrais… Pietų Afrikos rudi peizažai po besibaigiančios žiemos (na, tiesą pasakius, šio sezono tik pavadinimas „žiema”, nes temperatūra pastarosiomis dienomis nenukrenta žemiau +28C) nėra patys fotogeniškiausi. Čia ištisus tris mėnesius nelijo nei lašo, tad žemė sausutėlė, žolė nugeltusi, o medžiai paruošę savo pumpurus laukia tarsi išganymo lašų iš dangaus, kad galėtų tuoj pat apsipilti įvairiausių spalvų žiedais.
Tačiau aptvertoje oazėje, kurioje įkurti prabangūs nakvynės nameliai, ir į kurią šiandien atvyko keletas malonių keturkojų svečių, visuomet yra ką veikti, ir tikrai yra ką fotografuoti:) Štai kad ir šiuos du kiek ūgtelėjusius „kačiukus” – liūtuką Jessie ir baltąją tigriukę Spirit. Kol kas jie per dieną suvalgo po 4 šviežias vištas, tačiau sparčiai augantiems organizmams greitai jų nepakaks:) Arba šešerių metų sulaukusį gepardą Mikelandželą, kuris tarsi šuo vežiojamas automobilio bagažinėje:) Arba du vos dviejų mėnesių sulaukusius tigriukus, kurie negali gyventi be vėsinančių vandens vonių:)
Ačiū, Inga:) Čia tik kelios pirmosios dienos… Ta tikroji kelionė dar prieš akis:)
Nuostabi kelionė, gražios nuotraukos.