Visai buvau pamiršus šį klasikinį, vieną paprasčiausių itališkos pastos receptų. Bet kai važiuojant su kolegomis į Jeruzalę palaikyti Prienų krepšininkų kalba pasisuko apie maistą, ir be kita ko užsikalbėjom apie Carbonara, jau sekančią dieną ėmiau ir pagaminau ją kaip tinkamą angliavandenių dozę savo vyrui prieš pusmaratonio bėgimo varžybas.

Pasta Carbonara – tai bene lietuviškiausias (mano manymu) itališkos pastos patiekalas, nes man viskas, kas su spirgučiais asocijuojasi su tautine virtuve:) Todėl net jei jūsų šeimos vyrai raukia nosį, išgirdę pastos pavadinimą ir mano, kad čia “moteriškių maistas”, šita kombinacija jiems turėtų patikti:) Pasiruoškite visus ingredientus iš anksto ir turėkite juos po ranka, nes procesas vyksta gana greitai, ir pamaišymui, papjaustymui ar paplakimui gali pritrūkti laiko. Arba neduok Dieve pasta ims ir pervirs ir nebus al-dente…

Pasta carbonara (4 asm.)

1 pakelis (250g) ilgos pastos (labiausiai tinka spagetti)

8 plonos juostelės lašinukų arba šoninės (supjaustytos mažais kubeliais)

1/2 vidutinio dydžio svogūno, supjaustyto kuo mažesniais galabiukais

2 česnako skiltelės, sukapotos labai smulkiai

3 dideli kiaušiniai

3/4 puodelio tarkuoto Parmezano (arba Džiugo)

3/4 puodelio grietinėlės (aš naudojau 10%, pyliau mažiau nei 3/4 puodelio:))

Druska ir grūsti juodieji pipirai

Kapotos petražolės

Nedidelę keptuvę įkaitiname ir joje kepiname lašinukus arba šoninę, kol šie suskrunda visiškai į traškius spirgučius. Spirgučius kiaurašaukščiu išimame ir sudedame ant popierinio rankšluosčio, gautus riebalus išpilame, pasilikdami 1 šaukštą. Likuosiuose riebaluose pakepiname svogūnus su česnakais and nedidelės ugnies, kol šie tampa minkšti ir skaidrūs. Nukeliam nuo ugnies.

Atskirame dubenyje suplakam kiaušinius, įberiam druskos ir daug maltų juodųjų pipirų. Įmaišom grietinėlę ir tarkuotą sūrį.

Pastą gausiai pasūdytame vandenyje išverdame al-dente, šiek tiek trumpiau nei nurodyta ant pakelio. Nusunkiam vandenį (pasiliekam kelis šaukštus vandens, kuriame virė pasta, jei reikėtų atskiesti), ir iškart, kol pasta dar neatvėso supilame atgal į puodą, kuriame ji virė. Pilame pamažu kiaušinių, sūrio ir grietinėlės plakinį į pastą, nuolat maišydami, kad pasta apsidengtų šiuo padažu tolygiai, ir kad kiaušiniai spėtų sutirštėti, tačiau neleidžiame kad jie taptų kiaušiniene. Pabaigoje įmaišome pakepintsu svogūnus ir lašinukų spirgučius. Pabaigoje pabarstome kapotomis petražolėmis. Pateikiant galime pabarstyti papildomai tarkuotu sūriu.

 

Komentarų apie "Pasta Carbonara: subalansuota italų, tinka lietuviams": 9

  1. Nida:

    Juste, sutinku – labai senas receptas, sunku kažką komentuoti… Reikės kada pagaminti per naują ir įdėti atnaujintą versiją. Greičiausiai be grietinėlės:)

  2. Justė:

    Labai keistas repectas kam ta grietinėlė bereikalinga, nežinau ar bandėte bet ir be jos makaronai kreminiai gaunasi

  3. Dovilė:

    Tai žinai, dabar aš gal ir sugebėčiau apskųsti, bet kai tuomet sėdėjau su baisiomis traumomis ir žiauriai sugniuždyta, tai neatėjo į galvą tokie dalykai kaip skųstis kažkur.
    Aš tai manau, kad dar reik žmones šviesti visais tais klausimais: ir konsulinės pagalbos, ir medicininės pagalbos suteikimo, draudimo (ką ten galima išspaust), taip pat ir banko kortelių neteisėtų panaudojimo ir kt.

  4. Nida:

    Taip tikrai neturėtų būti. Pagalbą, jau nekalbant apie žmogišką patarimą, ambasadoje konsulas privalo suteikti. Juk tai viena iš kelių pagrindinių jo funkcijų! Bet gi viskas į žmogiškuosius faktorius dažnai atsiremia, deja. Vieni savo pareigas sąžiningai vykdo, o kiti, deja, standartinėm frazėm atsimušinėja. Man labai apmaudu ir gėda, kad taip vis dar nutinka. Net nežinau ką ir pasakyt – tokiu atveju į Lietuvos URM reikėjo kreiptis, skųsti konsulo veiksmus (ar neveikimą). Nors kiek tai veiksminga – irgi nuo tų pačių žmogiškųjų faktorių priklauso… Jei kur nors ilguose biurokratiniuose koridoriuose reikalai nepasimeta, gal ir galima tikėtis kokio rezultato… Labai labai apmaudu.

  5. Dovilė:

    Buvom 2005 balandį į avariją Lenkijoje pakliuvę, kai po atostogų važiavom. Ojej, tai nieko nesulaukėm jokios pagalbos, nors skambinom, ir emailus paskui rašėm. Tai ir iš ligoninių patys kapstėmės, samdėmės vertėjus policijos apklausai, patys transporto ieškojom pervežimui iš ligoninės gulint, o paskui baisios problemos su teismais buvo. Pakliuvom į tokią keistą situaciją, kad reik teisme Lenkijoje mums atstovaujančio advokato, o iš LT netinka, net ir lenkiškai kalbančio, nes kiti įstatymai, o kaip susirasti Lenkijoje advokatą, tai ir nesupratau. Tai per draugus, kurie ten per draugus-pažįstamus-bičiulius Seime, diplomatinėje tarnyboje surado kažkokį advokatą, kuris paatstovavo mums formaliai Lenkijoje teisme, kad bent baudų negautumėm už teismo igonoravimą. Aš kiek skambinau į ambasadą bent patarimo kokio, tai mergaitė-sekretutė atsiliepdavo, standartinėm frazėm apklausdavo ir sakydavo, kad nieko negali padėti. O pikčiausiai buvo, kad mes nekalti buvom dėl avarijos.

  6. Nida:

    Dovile, jei piliečiai užsienyje patenka į bėdą (kokia ta bėda bebūtų – kartais dėl savo kaltės nesąmonių prisidirba, pameta dokumentus, kartais liga užklumpa, kartais nelaimė nutinka…) pagalbą tokiais atvejais visuomet privalo suteikti LT atstovybė. Tik šiuo atveju su tokiais klausimais tiesiogiai dirba ne ambasadorius, o konsulas. Tai vadinama konsuline pagalba. Nežinau tavo atvejo detalių, tad sunku pasakyt, kodėl nesuteikė pagalbos ambasada Lenkijoje. O kada tai buvo? Kuriais metais?

  7. Dovilė:

    Nida, aš jau apie bankus parašiau, dar apie draudimą galiu parašyti ir į visus klausimus atsakyti, o mums parašyk ką daro ambasadoriai;-) Taip kaip tu emocingai pikta ant bankų (ir aš tave labai suprantu), taip aš pikta jau 7 metus ant Lietuvos ambasados Lenkijoje. Aš kažkaip naiviai išsivaizdavau, kad kai pakliuni į kokią bėdą šalyje, tai ambasada turėtų padėti kažkaip išsikapstyti iš jos, bent kol į namus sugrįžti. Bandžiau ne sykį surasti informaciją kaip ten kas veikia, bet taip ir neradau ir nežinau iki šiol.

  8. Nida:

    Dovile, mes pilnu ambasados sąstatu visuomet važiuojam palaikyti visų lietuvių, kurie atvažiuoja su kokia nors veikla į Izraelį:) Ir kur tik mes nešūkavome per visą šį laiką – ir papludimio tinklinyje, ir beisbole, futbole, krepšinyje, o va prieš tris dienas plojom mergaitei – Agnei Keblytei, – kuri laimėjo antrą vietą arfų festivalyje!!
    O kalbant apie pastą, kai jau visai neturiu laiko ir įkvėpimo, tai sudedu ką turiu ir viskas. Bet man visgi labai patinka atsiversti Pasta Bible ir pasigaminti tikrą italikšką pastos versiją…:)

  9. Dovilė:

    Tai jūs ir pramogų turite, kai Prienų krepšininkai atvažiuoja;-)
    Receptas paprastas, bet prisipažinsiu, kad niekad nedariau taip tiksliai makaronų pagal receptą. Man makaronai išvis tokia erdvė improvizacijai ir niekad nedariau du kartus to paties.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.