Visada svajojau jį išsikepti. Tai dar vienas Lenkijos kulinarinis nostalgiškas palikimas, kuris nepaliko manęs ramybėj, kol nesuradau recepto. Vienos varškės pyragas – tai dar vienas tradicinis varškinis kepinys, kurį atrasite visose Lenkijos cukainėse ir kavinėse. Skiriasi šis pyragas nuo kitų tuo, kad jame beveik nėra miltų. Čia nėra tešlos sluoksnio apačioj, kaip Krokuvos varškės pyrage, […]
17
Bal
Bal
Kai patvoriuose sužėlė pirmosios dilgėlės, valgau jas saujomis. Kas rytą išeinu anksti, prisiskinu šviežių lapelių, o tada jau mėgaujuosi kokteiliais su migolų pienu, medumi ir bananais. Dilegėles maišau į salotas, verdu sriubą ir kepu omletus – visa tai man primena vaikystę, nes taip darydavo mano mama. Kai kurios mano draugės, apsilankę pas mus, negalėdavo patikėti, kad […]
10
Bal
Bal
Kai labai labai pasiilgstu Artimųjų Rytų, tai tą ilgesį efektyviausiai numalšinu kokiu nors tipiniu to regiono patiekalu. Humusas, žinoma, yra vienas tipinių pasirinkimų, tačiau antras pagal tipiškumą – tai madžadra. Pirmąkart madžiadros paragavau savo bičiulės Nazareto arabės Balkees namuose – ji neapsakoma šeimininkė, išmananti seniausius maisto gaminimo būdus, žinanti tradicinius receptus ir turinti nepaprastą talentą […]
09
Bal
Bal
Pernai, benaršydama vienos mėgstamos lenkų blogerės Every Cake You Bake tinklapį, negalėjau atsigėrėti įvairiausiais sumanymais kaip panaudoti maiste žibutes. Gležnais violetiniais lapeliais ji puošė tortus, gardino macaronsų kremą, žibučių cukrumi barstė eklerus, gamino žibučių sirupą ir uogienes. Tiesa, ji naudojo ne tą rūšį žibučių, kurios auga mūsų miškuose, o labiau darželio gėles, kurios turi labiau išreikštą violetinę […]
03
Bal
Bal
Lašišos sūdymas man tapo tradicinis kassavaitinis veiksmas. Vos trečiadieniais Šiaurės Jūra atveža šviežios lašišos, nusiperku kelis gabalėlius, iš kurių vienas laukia eilės būti iškeptas vakarienei, o kitas keliauja po druskos sluoksniu, ir mes visą savaitę šaldytuve turime sūdytos lašišos. Kai tingiu daug terliotis, tiesiog užbarstau lašišą pora šaukštelių cukraus, tada grūstų pipirų, ir padengiu sluoksniu […]
31
Kov
Kov
O taip – Krokuvos varškės pyragas, arba sernik Krakowski, tai jau mano mylimiausias tradicinis lenkiškas kepinys. Visų pirma dėl to, kad jis – iš varškės (o man viskas, kas iš varškės – labai gerai). Antra – jis tobulai subalansuotas: saldus tiek, kiek reikia, purus, bet ne pernelyg, turi šiek tiek tešlos, bet didžiąją dalį sudaro […]
29
Kov
Kov
Ta neminykta duona, kepama puode, yra tobulas išradimas! Užuot maišius, brandinus ir auginus, teisiog palieki parai pastovėti tešlą, ir kitą dieną karšta duona jau garuoja ant stalo.. Šventėms aš visuomet kepu duoną namuose, nes nė viena pirktinė neprilygsta mano pačios darytai. O šį kartą vietoje tradicinių kvietinių miltų naudojau speltos viso grūdo miltus. Spelta – […]
28
Kov
Kov
Kaip Kalėdos turi savus tradicinius kepinius, lygiai taip Velykos turi savus. Ant mano Velykų stalo paprastai būna sūrio pyragas. Žinoma, klasikinis Niujorko sūrio pyragas – tai visuomet saugi alternatyva, jei nėra minčių kitokiems kepiniams arba nesinori ieškoti naujovių. Tačiau aš kasmet stengiuosi svečius nustebinti vis kitokia sūrio pyrago versija: kokosinis dulce de lece sūrio pyragas, […]
24
Kov
Kov
Visus planus tas nelemtas sniegas sumaišė!! Čia jau beveik žibutes rinkau iš vakaro, o kitą dieną iki kelių sniego mūsų miške pripustė… Spėjau tą kovo sniegą įamžinti, kol nepapilkėjo, kol nepradėjo tirpti ir nuo pušų varvėti… Mieste sniego beveik nesimato, užtai miške viskas dar baltuoja. Ketinusi margučius dažyti su ką tik išlindusiais žolynėliais, deja, turiu […]
19
Kov
Kov
Niekur nesidės tas pavasaris, visvien turės ateiti! Ir visai nebaisios tos pūgos, kuriomis mus gasdina sinoptikai, ir vėjai nebaisūs, ir net sniegai nebaisūs, nes pavasaris jau tikrai čia pat:) Šiomis dienomis esu kaip niekad paskendusi labai nuobodžiame darbe – redaguoju lenkiškąją savo knygos „Izraelio skoniai” versiją. Tai jau trečia šalis, kurioje knyga pasirodys jau po […]