Kai laukiu svečių, ir kai gaminu jiems vakarienę, vienas patiekalas būtinai turi būti pasitikimui su putojančio proseco taure. Stengiuosi, kad tai būtų ne sotus, bet veikiau sužadinantis aptetitą kąsnelis. Geriausia, kad tai būtų rankomis valgomas maistas, kad viena ranka galėtų čiupti užkandį, o kita vis dar laikytų taurę ir galėtų ją pakelti, kai sakomas tostas:)

moliugu blyneliai su lasisa

Paskutinis mano pažaidimas belaukiant svečiais buvo pažymėtas rudens simboliu – moliūgu. Švelniai parūkytos lašišos skonį norėjosi sušvelninti salstelėjusiu moliūgo blyneliu. Kad blynelio tekstūra būtų tinkamesnė imti jį ranka, į tešlą įmaišiau rikotos sūrio ir įbėriau kepimo miltelių, kad blynelis gautųsi puresnis. Skaisčiai geltona spalva pati savaime buvo lėkštės papuošalas, o švelni krapo šakelė tik truputį pagyvino galutinį vaizdinį rezultatą. Lengva, paprasta, greita, skanu ir gražu. Galima pruošti iš anksto, kas labai palengvina buitį, kai prieš akis – dar dešimties patiekalų pagaminimas ir pateikimas:)

uzkandis su lasisa

Moliūgų blyneliai su lašiša (apie 25  maži blyneliai)

100 g moliūgo

1 kiaušinis

2 šaukštai rikotos sūrio

1 plokščias šaukštelis kepimo miltelių

Miltų

Žiupsnelis druskos

1 šaukštelis cukraus

Muskato riešuto

Aliejaus kepimui

Plonai pjaustytos lašišos juodtelės pateikimui

Krapai dekoracijai

Moliūgą sutarkuojame stambia tarka. Dubenyje išplakame kiaušinį, sumaišome jį su rikota ir moliūgu. Beriame miltų tiek, kad tešla taptų tirštos grietinės konsistencijos (kuo miltų bus daugiau, tuo blyneliai bus kietesni, tvirtesni). Pagardiname druska, cukrumi, įberiame truputį tarkuoto muskato.

Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų, jame iš abiejų pusių apkepame mažus blynelius, kol jie gražiai pagelsta. Sudedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai.

Pateikiame šiltus (pašildyti galima trumpam įkišus į karštą orkaitę) arba šaltus, su rūkytos lašišos juostele ir krapo šakele.

canape su lasisa

 

  1. Nida:

    Virga, labai ačiū, kad pasidalinote savo patirtimi kaip doroti lašišą. Neabejoju, kad daug kam ši informacija bus naudinga!

  2. Virga:

    p.s. pamiršau parašyti, kad sūdydama odą palieku 🙂 tik prieš pjaustant nulupu. Kol dar ne visai atsileidusi, lengviau atsiskiria.

  3. Virga:

    Aš su lašiša, kai jos turiu daug darau taip: išpjaunu file gabaliukus, maždaug 15×20 cm dydžio, juos sūdau su pipirais, druska ir česnaku maždaug 3 dienas pavartydama. Laikau šaldytuve. Po 3 dienų tuos gabaliukus sudedu į atskirus maišelius ir į šaldiklį. Vėliau labai patogu išsiimti tokį gabalėlį ir vos vos atšilus (ne iki galo) jis labai puikiai plonai pjaustosi.

  4. Dovilė:

    O pasūdyt prieš šaldymą reikia? Į ką geriausiai supakuot šaldymui? Nes man viskas išdžiūna labai šaldant.

  5. Nida:

    Odeta, čia mano fotografios koledžo dėstytojo darbas buvo. Mane irgi labai sudomino tas receptas pagal nuotrauką, pasistengsiu iš jo išpešti ką jis ten fotografavo, arba išsiaiškinti kas ten pagaminta buvo:)
    Dovile, mieloji, tikrai nežinau kaip su ta lašiša tavo pasielgti tinkamiausia būtų. Aš tikriausiai gabaliukais susišaldyčiau. Bet gal kas kokių geresnių idėjų turi?…

  6. Dovilė:

    O aš tai klausimą turiu. Jei turime baisiai daug lašišos ir norim ją susūdyt, sušaldyt ar kaip, bet kad galima būtų paskui gabaliukais atsišildyti ir žalią valgyti. Kaip geriau tą lašišą užsaugot?

  7. odeta:

    Nida, šiandien Tavo FB pamačiau kaip Tu palaikinai kažkokį izraelietį su įdarytais burokėliais, bet nebeturėjau (vėlavau į darbą) laiko išsisaugoti. Gal gali jo nuorodą atsiųsti ar jo receptuką pagaminti? Žiauriai geras pasirodė:)

  8. Nida:

    Oi, mielosios, į sveikatą:) Naudokitės, gaminkite, ir apkalbėkite:) Nekaito niekas – nei ausys nei žandai, matyt organizmas pripratęs:) Labai labai džiaugiuosi:)

  9. odeta:

    Nida, viskas išbandyta. Tik užlėkusi radau pirkti fantastiško tuno, tai vietoj lašišos dėjau tuną su kalendros lapeliu ir vos vos pamarinuotą žuvies padaže…apsirijimas buvo totalus! Buvai stipriai apkalbėta prie mūsų stalo, ausys nekaito? Visi tik liaupsinome laiupsinome Tavo fantaziją:)

  10. Skaitytoja:

    Labai dailiai ir skaniai atrodo 🙂 Pasizymiu, tokios uzkandeles, dar is anksto pagaminamos, labai pravercia 🙂

  11. Nida:

    Nu jau dėl tų namų Paryžiuj ar Londone, tai biškelį perdėjai:) O jei man reiktų rinktis, matyt eičiau ant silkės. Ančiuviai gal men per agresyvūs, jiems tokio neautralaus skonio kaip virtas kiaušinis norisi. Nebent tavo ančioviai švieži, ne iš konservos:)

  12. Odeta:

    Nida, Tu visk1 pateikei kaip “Lutshich domax Parisa i Londona”. Super,šiandien ateina brangūs mūsų šeimos draugai, pateiksiu užkandėlei ir aš, tik neapsisprendžiu ar su ančiuviais, ar su silke? Kas geriau būtų?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.