Artėja savaitgalis, o kadangi orai už lango nelabai džiugina, tai reikia pagalvoti, kaip pradžiuginti save kitais dalykais:) Džiuginti save verta jau nuo pat ryto – nuo pusryčių, savaime suprantama:) O kol dar yra mėlynių, tai reikia jų valgyti pilna burna, kad vitaminų atsargos ilgam užpildytos būtų! 

Žinote, atskleisiu jums vieną paslaptį. Vaikystėje, kai buvau gal trečiokė, per vasarą sugebėjau taip ištįsti, kad iš paskutinės eilėje per fizinį, kuomet visi būdavome išrikiuojami pagal ūgį, pasidariau pačia pirmąja. Aš pati tuo labai džiaugiausi, tuo tarpu mamai džiaugsmo buvo mažiau, nes teko ne tik naują uniformą pirkti, bet ir visus kitus drabužius išaugtus skubiai keisti. Bet užvis liūdniausia, kad mano akys taip greitai nespėjo “užaugti” ir išsivystyti, kaip kūnas. Tad ėmė jos ir taip nusilpo, kad teko nešioti akinius!! Iš pradžių buvo labai įdomu (vaikams viskas būna įdomu, tiesa, neilgam:)), ypač kai ieškojom akinių rėmelių. Tie, kurie mano kartos, prisimena, kad tais laikais viskas, įskaitant akinių rėmelius, buvo didžiuis deficitas! Apie kokias nors akinių madas, spalvas, dizainus ar kokius nors elementus, išryškinančius vieno ar kito veido pranašumus arba maskuojančius trūkumus, negalėjo būti net minties!! Rėmelius reikėjo visų pirma GAUTI (vertimas – turėti blatą ir pažintis ten, kur juos pardavinėjo), o paskui reikėjo čiupti tą, kas yra… Na, buvo dar vaikiški ir suaugusių rėmeliai. Ir tai viskas:) 

Tad po ilgų vargų akinių rėmelius man kažkaip GAVO. Paėmė tuos vienus vienintelius, kurie buvo. Spalva?…. Mėlynus:( Jau pirmą dieną mokykloje mane praminė ne tik akiniuota beždžione, bet dar ir “Nida su lavono akiniais”:) Trauma buvo neišpasakyta… 

Tada mano mama ėmė mano akis gydyti liaudiškais būdais… Gaudavau kasdien (!!!) po stiklinę morkų sulčių. Ir dar visokių juodos spalvos uogų – mėlynių, juodųjų serbentų… Ir ką sau galvojate? Po metų ne tik nenešiojau akinių, bet netrukus praėjau visus medicininius testus ir tapau sklandytoja! (Nežinantiems pasakysiu, kad aviacijoje regėjimas turi būti nei milimetru ne mažesnis nei “vienetukas”). 

Todėl dar kartą primenu – valgykite mėlynes, kol jos šviežios ir kol jų dar yra:) Beje, lietinių tešlą pagardinau aguonomis – kad būtų linksmiau:) O  įdarui naudojau savo pačios pagamintą saldaus pieno varškę, pagal čia esantį receptą. Jau rašiau seniau, ir dabar pasikartosiu – su šia varške blyneliai įgauna visai kitą kategoriją….:) 

Lietiniai blyneliai su aguonomis - linksmiau ir įdomiau:)
Lietiniai blyneliai su aguonomis – linksmiau ir įdomiau:)
Lietiniai blyneliai su aguonomis ir šviežios rikotos bei mėlynių įdaru
Lietiniai blyneliai su aguonomis ir šviežios rikotos bei mėlynių įdaru
Blyneliai skaniausi su medumi arba klevų sirupu
Blyneliai skaniausi su medumi arba klevų sirupu
Lietiniai su aguonomis ir su rikotos bei mėlynių įdaru
Porcijos 4
Komentuoti
Spausdinti
Lietiniams
  1. 2 kiaušiniai
  2. 1 puodelis miltų
  3. Vandens
  4. žiupsnelis druskos
  5. 2 šaukštai aguonų
  6. 3 šaukštai aliejaus
Įdarui
  1. 1 stiklinė rikotos
  2. 3-4 šaukštai rudojo cukraus
  3. Žiupsnelis druskos
Pagardinimui ir papuošimui
  1. 1-2 stiklinės mėlynių
Išsikepkite lietinius blynus
  1. Kiaušinius suplakite, suberkite miltus ir druską, išsukite iki vientisos masės. Tada dalimis pilkite vandenį ir maišykite, kad neliktų jokių tešlos gumuliukų. Vandens pilkite tiek, kad tešla būtų tokio tirštumo, kaip aliejus. Pabaigoje suberkite aguonas, supilkite aliejų ir gerai išmaišykite. Geriausia, jei užmaišyta tešla bent valandą pastovės. Prieš kepant lietinius masę gerai išmaišykite.
  2. Kepkite gerai įkaitintoje švarioje keptuvėje, dėkite po 4-5 šaukštus tešlos, paskirstykite po visą keptuvę. Kai apačia apkeps, apverskite ir apkepkite keletą sekundžių kitą pusę.
Pasigaminkite rikotos įdarą
  1. Visus ingredientus sumaišykite tarpusavyje iki vientisos masės.
Vyniokite lietinius
  1. Paruošta rikotos mase ištepkite pusę lietinio blynelio lakšto. Užberkite kelis šaukštelius mėlynių. Atsargiai užlenkite kitą pusę lietinio, uždengrami įdarą, o tada dar viską sulenkite pusiau.
  2. Kepkite įkaitintuose riebaluose (svieste arba aliejuje), kol gražiai apskrus.
  3. Patiekite su medumi arba klevų sirupu, pabarstę mėlynėmis
Nidos receptai https://www.nidosreceptai.lt/

  1. Nida:

    Andrej, dėkui už kaip visada, išsamų reportažą:) Aš tiesiog neįsivaizduoju žmogaus, kuris atsisakytų pusryčiams blynelių:) 🙂

  2. Andrej:

    Nusprendžiau sekmadienį ryte pasilepinti seniai ragautais blynais. Kad ir su šaldytomis uogomis, bet šis patiekalas tikrai vertas “grieko”. Maniau, kad su brangiąja neįveiksim visos porcijos, bet klydau 🙂
    Ricota, skirtingai nuo įprastos varškės, duoda ypatingą lengvumą, o klevų sirupas puikiai užbaigią pavasarišką kompoziciją.
    Tik patarčiau tešlą maišyti kiek įmanoma skystesne, kad patiekalas neužkimtų skrandžio, be to aguonos irgi atlieką savo darbą ir problematiška užtikrinti, kad blynai būtų plonai permatomi.

  3. Nida:

    Oho, Grita, kokia anūkė aukšta!!! Net nesitiki, kad dešimtmečiai taip ištįsti gali… Tokiems greitai augantiems vaikams – amžinos bėdos. Kūnui, matyt, didelis stresas taip greitai augti. Tikiuosi, kad raiščiai – tai laikina bėda, kuri praeis su amžiumi… Gražios vasaros, Grita!!

  4. Grita:

    Taip graziai parasei apie savo vaikyste,tarsi skaityciau apie savo anuke,jai 10 metu, o ugis 1,65. Musu problema kojos raisciai.

  5. Nida:

    Skaitytoja, tai toks ir tikslas buvo – įkvėpti:) Juk nieko čia sudėtingo arba labai įmandtraus. O ir man kartais tik įkvėpimo tereikia:)

  6. Skaitytoja:

    Kaip gerai tokie paprasti receptai, labai pravercia, ypac kai “noriu kazko, net nezinau ko”, man tikras issigelbejimas tada. Atrodo labai skaniai 🙂

  7. Nida:

    Ieva, labai ačiū už pastabumą ir už klausimą – tikrai taip, aguonas bėriau į tešlą. Tuoj pat patikslinsiu ir receptą, kad kitiems nekiltų abejonių:)

  8. Ieva:

    Tai tikslumo dėlei, ar į įdarą aguonas bėrėte, ar į lietinių tešlą? Nes pagal aprašymą, tai į rikotą, o pagal foto, tai į tešlą…
    Bet laaabai viskas gardžiai atrodo.

  9. Nida:

    Ką padarysi, Irena… Nežinau kiek situacija pasikeitė šiais laikais, bet mes tai tikrai nepraleisdavom progos pasišaipyti iš vienas kito…

  10. Irena:

    Nu bet ir žiaurūs tie vaikai… Iš tikrųjų vaikystėj visi iš visų šaipydavomės ir pravardžiodavom…

  11. Nida:

    Julija, ir man kartais tokios paprastos idėjos praverčia:) Jaučiu, kad savaitgalio rytai bus pasisekę:)

  12. Julija:

    Ačiū už tokį genialiai paprastą receptą! Kartais reikia, kad kažkas į realybę grąžintų iš to “ką čia dar naujo, įmantraus ir neragauto pagaminti”? 😀
    Bus šventiškas savaitgalis 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.