Aš labai gerai pamenu kaip nuvažiavusi pas babą į Kauną visuomet gaudavau lazankų! Mano močiutė Marijampolėje apie tokį maistą nė girdėti nebuvo girdėjusi. O štai Kaune lazankos buvo įprastas patiekalas. Mėginau pasiaiškinti iš kur šis gaminys atkeliavo į lietuvišką virtuvę – iš Italijos, o gal… Lenkijos?

Nežinau ar lenkai lazankas valgo ištisus metus, bet tikrai žinau, kad jos yra tipiškas advento laikotarpio ir Kūčių stalo patiekalas! Jos tiekiamos desertui, ir, savaime suprantama, labiausiai laukiamos vaikų:) Lazankoms pagardinti naudojamas toks pats aguonų mišinys, kaip mieliniams aguoniniams vyniotiniams. Galima panaudoit ir nupirktą aguonų masę, kuri jau būna sumaišyta su džiovintais vaisiais, medumi ir riešutais. 

Lazankas pagaminti tikrai paprasta, be to jų galima prisišaldyti. Gal imsite ir išmėginsite artėjant gražiausioms metų šventėms?:)

Lazankos su saldžia aguonų mase labai patiks smaližiams

Lazankos su aguonomis ir medumi

  • Apie 300g šviežių lazankų
  • Apie 800g saldžios aguonų masės

Lazankas išvirkite kaip nurodyta instrukcijoje ant pakelio, arba pagal žemiau esantį receptą. Išgriebkite iš vandens, ir atidėkite į dubenėlį. Vandenį išpilkite (truputį galite pasilikti, jei aguonų masė pasirodys pernelyg sausa, praskiedimui). Į puodą, kuriame virė lazankos sukrėskite aguonų masę ir maišydami ją pakaitinkite. Tada ten pat sudėkite virtas lazankas, ir dar kartą viską gerai išmaišykite. Patiekite iškart.

Lazankoms:

  • 250g miltų
  • 2 kiaušiniai ir 2 kiaušinio tryniai
  • Žiupsnis druskos
  • Apie ¼ stiklinės (60ml) vandens

Miltus suberkite ant darbastalio, viduryje padarykite duobelę, ir sudėkite kiaušinius bei trynius, taip pat įberkite žiupsnį druskos. Pirštų galiukais trinkite miltus tarp pirštų, maišydami su kiaušiniais, o jei masė pernelyg sausa, įpildami po truputį vandens. Kai visi ingredientai susijungs, minkykite tešlą toliau rankomis, kol ji taps elastinga ir minkšta, nelips prie rankų. Taip paruoštą tešlą galima laikyti įvyniotą į maistinę plėvelę šaldytuve apie 1-2 dienas.

Tešlą iškočiokite plonai ant miltais pabarstyto darbastalio, supjaustykite ją išilgomis juostelėmis, tada – skersai, formuodami norimo dydžio rombus – lazankas. Virkite lazankas nedidelėmis porcijomis, pasūdytame vandenyje apie minutę, ir iškart išgriebkite kiaurasamčiu.

Tokios masės galima nusipirkti, tačiau namuose gaminta – skanesnė

Naminei aguonų ir džiovintų vaisių bei riešutų masei:

  • 4 stiklinės (500g) aguonų
  • 100g sviesto
  • 1 stiklinė medaus
  • 200g  razinų
  • 100g riešutų (lazdyno arba graikištų), pasmulkintų
  • 50g migdolų, pasmulkintų
  • 100g džiovintų slyvų, supjaustytų gabalėliais
  • 100g džiovintų abrikosų, supjaustytų gabalėliais
  • 100g apelsinų žievelių cukatų
  • 1 citrinos sultys
  • 1 apelsino nutarkuota žievelė
  • keli lašai migdolų ekstrakto
  • 2 šaukštai romo arba apelsinų likerio (nebūtina)

Aguonas suberkite į didelį puodą ir užpilkite verdančiu vandeniu (vandens turėtų būti tiek, kad pilnai apsemtų aguonas). Virinkite aguonas kartkartėmis pamaišant, apie pusvalandį. Nukoškite išvirtas aguonas per labai ploną sietelš ir palikite skysčiui nuvarvėti apie 10 minučių. Tada sumalkite aguonas mažiausiai du kartus (naudodami patį smulkiausią sietelį), arba susmulkinkite elektriniu smulkintuvu.

Gilesnėje keptuvėje ištirpinkite sviestą kartu su medumi ir kelias akimirkas pakaitinkite. Suberkite visus džiovintus vaisius ir riešutus, ir viską gerai išmaišius, dar pakaitinkite apie 2 minutes. Masę išimkite iš keptuvės, pagardinite citrinos sultimis, apelsino žievele, migdolų ekstraktu bei romu arba likeriu (jei naudojate), išmaišykite. Ten pat sudėkite maltas aguonas ir dar kartą gerai išmaišykite.

Taip paruoštą aguonų masę laikykite šaldytuve, tačiau prieš naudojant palikite pastovėti kambario temperatūroje, kad sušiltų. Jei nepakanka saldumo, masę papildomai galite pagardinti cukrumi, medumi arba agavų sirupu.

Šis receptas buvo ruoštas žurnalo „Beatos virtuvė” Kalėdiniam numeriui

Komentarų apie "Lazankos su aguonomis ir medumi": 4

  1. Nida:

    Kokios įdomios tos kiekvienų namų istorijos… ačiū, kad dalinatės…

  2. Giedrė:

    Mes irgi iš Kauno, jau tikrai ne mažiau ketvirtos kartos, tačiau pas mus niekada nebuvo lazankų (užtat bobulė prilipdydavo kalną koldūnų su mėsos, varškės, bulvių įdarais, o jos naminiai makaronai, nostalgija…). O, va, pas kaimynus lazankos būdavo, bet tik per kūčias ir valgydavo jie tas lazankas su aguonpieniu, kas man, būnant vaiku, buvo labai įdomu, nes pas mus tokio valgio per kūčias nebūdavo. Kaimynai, aišku ir mane jomis pavaišindavo:) Kaimynai kilimo buvo iš Dzūkijos.

  3. Nida:

    Loreta, mano močiutė (viena iš dviejų) iš Kauno, kaip ir mano vyro močiutė, ir mudu, pasirodo, vaikystėj tuos pačius patiekalus valgėm būtent Kaune. Nežinau kaip tą paaiškinti, bet kauniškės močiutės kažkaip daugiau laiko turėdavo virtinukams, koldūniukams ir lazankoms gaminti:) Suaugusieji irgi visada valgydavo lazankas su spirgučiais ir pakepintais svogūnais bei grietine, mano vyras tik tokius ir prisimena. O mudu su broliu tokie miltiniai saldžiavalgiai buvom, tai mums tik duok grietinės ir uogienės prie visko :)) (beje, aš iki šiol tokia, galėčiau amžinai ant blynų ir lazankų gyventi:)))

  4. Loreta:

    Viešpatėliau, lazankas paskutinį kartą valgiau vaikystėje. Mano mama iš Kauno. Tik ji patiekdavo su spirgučiais ir grietine. O tešla, beveik, kaip naminiams makaronams.
    Na, būtinai išbandysiu. Jūs teisi, Nida, mes, vaikai labai mėgdavom šį patiekalą. Dėkoju. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *