Viena iš knygų, kurią parsivežiau iš Australijos – Atsuko’s Japanese Kitchen. Kadangi japoniška virtuvė šiuo laikotarpiu labiausiai užkariavusi mano širdį, tai man sunku praeiti pro šalį matant gerą literatūrą. Kodėl būtent ši knyga atsirado mano bibliotekoje? Ogi todėl, kad jos autorė, japonė gyvenanati Anglijoje, ilgą laiką mokė japoniško maisto gaminimo paslapčių paprastas namų šeimininkes, tokias kaip aš. Moteris, kurios neaugo japoniškoje aplinkoje, tad daugelis dalykų joms yra nauja ir nepilnai suprantama. Todėl per praktiką, jas mokindama, ji suprato kur slypi didžiausi barjerai žmonėms, mėgstantiems japoniškus patiekalus, bet nesiryžtantiems tų patiekalų imtis savo virtuvėse.

Su ta japoniška virtuve viskas yra kur kas paprasčiau, nei jūs įsivaizduojate. Visos japoniško maisto gaminimo technikos yra tokios nesudėtingos, kad čia nereikia net orkaitės. Viskas pagaminama puode, keptuvėje, reikia tik gero peilio ir pjaustymo lentos. Ir taip, būtiniausiai reikia keleto labai paprastų esminių japoniškų ingredientų, su kuriais pagaminsite praktiškai viską, ką tik užsigeisite. Nes visi japonų virtuvės patiekalai paremti pilno balanso idėja: maiste privalo būti juntami visi penki skoniai (sūrumas, rūgštumas, kartumas, saldumas ir umami), geriausia, jei tas maistas turi bent penkias spalvas, ir dar geriau, jei visame jūsų racione patiekalai yra pagaminti penkiomis skirtingomis technikomis: kepti, virti, skrudinti, garinti ir žali.

Jei jūs namuose turėsite po buteliuką gero sojų padažo, sezamų aliejaus, mirin (saldaus ryžių vyno, skirto virimui), sakės ir miso padažo, praktiškai jums daugiau nelabai ko ir prireiks, kad mėgautis kasdien šios sveikiausios pasaulio virtuvės skoniais. Turbūt labiausiai egzotiškai jums skamba mirin, bet esu jau jo mačiusi ir didžiausiose Maxima parduotuvėse, ir Assorti… Na o jei keliaujate užsienyje, tiesiog užeikite į bet kurią didesnę parduotuvę (dar geriau – specializuotą Azijos produktų parduotuvę), ir parsivežkite buteliuką. Pradarę jį laikykite šaldytuve, nors ir metus laiko. Pamatysit, tikrai sunaudosit. Visus kitus ingredientus jūs tikrai be vargo rasite Lietuvoje.

Patiekalas, kurio receptu dalinuosi šiandien, gaminamas greitai ir paprastai, kaip ir viskas japoniškuose namuose. Jis tinka ir pietų dėžutei, jei liks nesuvalgytų likučių bei virtų ryžių. Jam tiks ir kitokios, nei išvardinta, sezoninės daržovės, todėl tikrai nebijokite eksperimentuoti.

Miso padaže troškinta lašiša – greitas ir patogus vieno puodo patiekalas
Tobulai subalansuoti visi skoniai ir tekstūros – štai apie ką iš tiesų yra japoniška virtuvė

Lašiša su daržovėmis česnakiniame miso padaže

2 porc.

  • 1 šaukštas aliejaus
  • 2 nedideli lašišos filė gabalėliai (so oda)
  • ¼ Savojos kopūsto (arba Pekino kopūsto), supjaustyto stambesniais gabalėliais
  • 1 nedidelis svogūnas, supjaustytas plunksnelėmis
  • 1 nedidelė morka, supjaustyta šiaudeliais
  • 2 šaukštai sakės

Česnakiniam miso padažui:

  • 2 skiltelės česnako, sutrintos arba sutarkuotos
  • 3 šaukštai raudonojo arba baltojo miso (baltas bus kiek švelnesnis)
  • 2 šaukštai mirin

Pirmiausia nedideliame dubenėlyje gerai sumaišykite ingredientus, skirtus česnakiniam miso padažui ir atidėkite į šalį.

Didelėje keptuveje (kuri turi dangtį) įkaitinkite aliejų ir sudėkite lašišos filė, odele į apačią. Kepkite apie 2-3 minutes, kol odelė gerai apskrus. Tada apverskite lašišą ir kepkite kitą jos pusę apie 2 minutes. Išimkite lašišą iš keptuvės ir atidėkite į šalį.

Sudėkite visas daržoves į keptuvę ir kepinkite maišydami apie 2 minutes. Tada sudėkite atgal į keptuvę lašišos filė, įtaisydami žuvį tarp daržovių, supilkite sakę ir uždenkite keptuvę dangčiu, leisdami apie 1 minutę viskam pasitroškinti garuose (per tiek laiko išgaruos ir sakės alkoholis).

Sudėkite miso padažą, švelniai pamaišydami ir paskirstydami jį tarp daržovių, kad šios pasidengtų tolygiau padažu ir skoniais, tada vėl uždenkite keptuvę ir troškinkite dar apie 4-5 minutes ant aukštenės nei vidutinė ugnies, kol lašiša visiškai iškeps.

Patiekite su virtais ryžiais.

Recepto šaltinis – Atsuko’s Japanese Kitchen

  1. Pingback: Japoniški sūdytų lašišų dribsniai – Nidos receptai

  2. Nida:

    Urte, labai miela tai girdėti. Dėl ingredientų – ir aš stengiuosi prisipirkti jų užsieniuose. Bet dabar matau jau didžiausiose Maximose kokį mirin buteliuką, Promo Cash and Carry turi šio bei to, bet visi didmenininkai perkasi ASIA Food (https://www.118.lt/imones/asia-food-uab/7537417?acttype=Maisto+produktai+-+didmenin%C4%97+prekyba&sexp=3&sasc=1&fa=&fn=&actionId=27#cdetails) viena tik bėda, kad ten kiekiai dideli… Laikausi tą variantą tam atvejui, jei jau tikrai išsibaigsiu su visom savo sakėm, tai ir pirksiu kiekiais, kokiais tik parduos:)

  3. Urte:

    Sveiki, visada seku Jusu bloga. Pasitikiu kas karta 100proc. Skonis gavosi nuostabus. Aciu!
    Tiesa, kur perkate Sake ir Mirin? Parsiveziau is Anglijos. Bet resursai mazeja.

  4. Nida:

    Miela Regina, dėkoju labai nuoširdžiai, kad parašėte:) Blog’ą rašau jau 10 metų (net pačiai nesitiki, kad taip ilgai), ir kiekvienąkart atsidurti šioje erdvėje (ar aprašant receptą, ar talpinant nuotraukas, ar tik atsakant į komentatus) man yra tikra šventė:) O dar kai turiu tiek ištikimų skaitytojų ir sekėjų, tai žinokit, šita veikla labai užkrečiama:) Pačia geriausia prasme:) P.S. linkiu skanios vakarienės!

  5. Regina:

    Labai retai komentuoju, bet negaliu susilaikyti. Nida, jūsų entuziazmas dalinantis receptais, bendraujant su komentatoriais, pasakojant istorijas yra paperkantis. Tikiuosi jums ilgai užteks laiko, noro ir energijos tai tęsti. Einu ieškoti miso ir kitų alchemijų.

  6. Rūta:

    Buvo nuostabiai skani vakarienė, būtent tai kai ‘kažko nori, bet nežinai ko nori’! Ačiū! P.S o kaip vadinasi jūsų parsivežta japonų maisto knyga? 🙂

  7. Nida:

    Nuostabu, Erika, labai labai džiaugiuosi! Išties, vis keli “alcheminiai” ingredientai ir ant stalo – nuostabūs tolimos šalies skoniai. Labai ačiū, kad išdrįstate ten su manim keliauti!

  8. Edita K.:

    Miela Nida, Jūs taip puikiai pristatėt savo kelionę į Japoniją, kad tos šalies aura neapleidžia net virtuvėje 🙂 Išbandytas jau antras receptas ir aš vėl stebiuosi, KAIP tai yra skanu nežiūrint į tai kad ingredientų sąrašas skamba kaip slapta alchemikų formulė: mirin, miso, sake… Ačiū už mūsų puikią vakarienę!

  9. Nida:

    Renata, patarčiau eiti paprasčiausiu keliu: tikrinti ingredientų sąrašą.. Geras sojų padažas – tai vanduo ir fermentuotos sojų pupelės… O jau kai prasideda visokie lecitinai, gidrinti proteinai ir visokie kukurūzų sirupai ir dažikliai bei stiprikliai, tai tada jau ne kas… Galėčiau nufotografuoti savo sojos padažų kolekciją, bet kažin ar ką nors tai duos, nes maniškė suvežta iš viso pasaulio – nuo Londono iki Tokijo…. 😉

  10. Renata:

    Gal pasufleruosit kokybisko sojos padažo pavadinimą kuri galą Lt gaut, arba kaip atsirinkti kokybišką

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.