Kiekvienų besibaigiančių metų pabaigoje aš turiu tradiciją pasidairyti kokias prognozes kitiems metams skelbia kulinarinio pasaulio ekspertai. Neretai pasitaiko, kad tos prognozės mus pasiekia kiek vėliau, nei, pvz., Angliją, Skandinaviją ar Australiją, tačiau vistiek smagu žinoti, kas mūsų laukia netolimoje ateityje. 

Šiemet tokią analizę dariau ruošdama straipsnį žurnalui Beatos Virtuvė, ir užtrukau visą mėnesį kol prisiruošiau tomis prognozėmis pasidalinti su savo pačios skaitytojais. Tačiau kadangi 2020-ieji dar tik startavo, tikrai ne vėlu žvilgtelti į kulinarinių tendencijų sąrašą likusiems 11-ai šių metų mėnesių:)

  • Virtuvė pagaliau taps ta vieta, kurioje susijungs patys šviežiausi ingredientai, tvarumo dvasia, ir sveika gyvensena! 
  • Kurį laiką vengę duonos, kaip didžiausio angliavandenių baubo, atrasime ją iš naujo. Tiesa, iš naujo atrasime tą duoną, kuri kepama naudojant natūralų raugą, nemodifikuotus grūdus ir senoviškas kepimo technikas.
  • Daržovės, daržovės ir dar kartą daržovės. Ilgą laiką buvę tik garnyru, daržovės pagaliau pelnytai užims centrinę vietą lėkštėje.
  • Vis labiau patiekaluose jausime dūmo skonį. Rūkysime daržoves, sviestą ir net arbatą. Dūmo skonis suteiks ypatingo ir taip geidžiamo umami skonio daugeliui patiekalų.
  • Suvaldyta gyva ugnis taps užvis madingiausia maisto gaminimo technika 2020-aisiais. Žmonėms patinka stebėti, kaip ruošiamas jų patiekalas tokiu archaišku būdu.
  • Naujomis spalvomis suspindės regioninės virtuvės: nuo šiol ieškosime ne prancūziškos užeigos, bet, pavyzdžiui, Liono, Bordeaux ar Bretanės restorano. Dažnai kiekvienas kurios nors šalies regionas – tai atskira kulinarinė knyga, su savo niuansais, išskiriančiais ją iš bendro skonių katilo.
  • Itin madingais taps patiekalai, kuriuos gamino mūsų seneliai. Dar niekada žavėjimasis tradicijomis ir savo pačių namų istorija nebuvo toks stiprus, kokio sulauksim 2020-aisiais.
  • Taps įprasta kur kas paprasčiau dekoruoti patiekalų lėkštes. Valgomos gėlės ar 12 valandų gaminami pabarstukai vietą užleis paprasčiausioms šviežioms daržovėms.
  • Restoranų lankytojai vis dažniau pageidaus betarpiškai bendrauti su tais, kurie ruošia jų maistą. Procesą žmonės nori stebėti atvirose virtuvėse, jiems patinka paklausti šefo apie produktų kilmę, ar būti aptarnautiems paties restorano savininko. Užsienyje jau kuris laikas atgimsta neoficialūs (dažnai net nelegalūs!) taip vadinami privatūs „vakarienės klubai“ jaukioms gurmaniškoms skonių kelionėms patirti. Ne už ilgo tokių rasis ir pas mus.
  • Pamažu restoranuose ims nykti vaikiški meniu. Millennials – vaikai, gimę 21 amžiuje, kaip jokia kita karta yra drąsūs ragauti neįprastais ingredientais pagardintus regioninių virtuvių patiekalus.
  • Itameshi: šį pavadinimą teks įsiminti visiems gurmanams, mat pasaulį užkariauja nauja mada, sujungianti japonų ir italų virtuves. Jos abi turi daug bendrumo – abi koncentruojasi į paprastus ingredientus ir panašias maisto gaminimo technikas. Jos turi ir tam tikrus patiekalus, atkartojančius vienas kitą – pavyzdžiui, crudos ir sašimi, spagetti ir ramen. 2020-aisiais būtent itameshi patiekalams prognozuojamos didžiausios kulinarinės aukštumos.

Nežinau kaip jūs, bet aš tikrai jaučiu šiuos naujus vėjus mūsų visų kulinariniame gyvenime. Maistas jau kuris laikas yra daug daugiau, nei pasisotinimas. Atėję į restoraną, išsiruošę gurmaniškai vakarienei, mes jau nepasitenkinam vien padavėjo atneštais patiekalais, mes norim kur kas daugiau, nei tik pavalgyti. Juk didžiausia vertybė, kurią branginam mes patys, yra laikas, tad negalim sau leisti to laiko švaistyti šiaip sau, nuobodžiaudami ar skrolindami savo telefono ekranus… Mes norim savo laiką išnaudoti kuo produktyviau, dažnai atlikdami keletą veiksmų tuo pat metu, kaskart sužinoti, išmokti kažką naujo, patirti kitokius pojūčius, išeiti iš renginio (tai kas, kad tas “renginys” yra vakarienė restorane) pakylėti, nustebinti, labiau išprusę… 

Man pasisekė, nes vienos savaitės laikotarpiu turėjau galimybę dalyvauti net dviejuose gurmaniškuose renginiuose, kiekviename vis kitaip atkartojant prognozuojamas šių metų kulinarines tendencijas. Vienas jų vyko Birštone, Vytautas Mineral SPA restorane, kur šefas Darius Dabrovolskas ruošė patiekalus, įkvėptus menininkės Gintarės Lingienės nutapytų darbų. Buvo išties įdomu stebėti, kaip drobėje nulietas spalvas lėkštėje skoniais perteikė talentingas virtuvės šefas. Negana to, vakarienės metu, kol publika laukė vis kito paveikslo skoninės interpretacijos bei prie patiekalų priderinto vyno taurės, mados žinovė Marija Palaikytė pasakojo apie spalvų poveikį mūsų gyvenimui, savijautai ir nuotaikai, apie spalvas madoje, aplinkoje ir maiste. Nuostabus vakarienės konceptas, kuomet visi jos dalyviai ne tik paragavo neįprastų gurmaniškų derinių, bet ir sužinojo daug naujo apie sritį, kuria galbūt aktyviai nesidomi, tačiau neišvengiamai yra jos dalimi – mada. 

Vytautas Mineral Spa restorano kolektyvas nepabūgo iššūkio sukurti patiekalus pagal menininkės nutapytus paveikslus
Didelis iššūkis virtuvės komandai buvo išvengti žalios spalvos, kurios paveiksluose nebuvo, tačiau visi virtuvės šefai juk itin mėgsta ja puošti savo gurmaniškus kūrinius:)
Šefas Darius Dabrovolskas – be proto talentingas meistras, besimėgaujantis kūryba ir besidalinantis šios kūrybos vaisiais su svečiais
Iš koto verčiantis desertas su obuoliais, konjaku ir šokolado putėsiais.

Dar vienas ypatingas renginys vakar įvyko Trakuose įsikūrusiame Apvalaus Stalo Klubo restorane. Ši vieta man kelia labai dideles simpatijas, nes bene didžiausia man žinoma gurmanė Rasa Šnaideriene, šio restorano savininkė, niekada nepailsta ieškodama naujų koncepcijų virtuvėje. Tai, kad Apvalaus Stalo Klubas lyderiauja pristatydamas naujausias gurmaniškas tendencijas, manęs labai nestebina, nes tiek, kiek šalių yra apvažiavusi pati Rasa, kiek Michelino žvaigždėmis įvertintų šefų ji atsivežusi konsultacijoms į Trakus, kiek naujų idėjų ji kaskart semiasi kulinariniuose turuose po tikras Europos ir pasaulio gurmanų mekas, atsispindi ir kasmet pristatomuose vis naujuose Apvalaus Stalo Klubo meniu. 

Jei esate buvę Apvalaus Stalo Klube, tai tikrai žinote šios vietos klasikinį interjerą ir atvirukinį Trakų pilies vaizdą už lango. Tačiau ši klasika gali imti ir virsti šviesomis žaižaruojančiu madingu “klubu” su gyvai DJ’aus miksuojama muzika, ir su visiškai netikėtai naujai skelbiama žinute: imkime ir nuo šiol visi būkime draugiškesni aplinkai, vartokime mažiau, virtuvėje gaminkime be atliekų, tačiau be kompromisų skoniui ir elegancijai!

Ir ką jūs sau galvojate – vietoj įprastų iškrakmolytų baltutėlių staltiesių, stalai čia uždengiami perdirbto popieriaus lakštais, vietoje puokščių skintų gėlių – glėbiai džiovintų, kabančių palubėje, vietoj žvakidžių – meniškai nuskelti vyno buteliai ir juose rusenančios ugnelės, o vietoje spausdintų odiniuose viršeliuose įrištų meniu- valgiaraštis kiekvienam valgytojui pieštuku užrašytas ant pačios popierinės “staltiesės”. Beje, apdairiai kiekvienam paliktas ir pieštukas, jei svečiui norėtųsi palikti komentarą, pasiūlyti kitokį pavadinimą suvalgytam patiekalui, ar užrašyti kitą jį aplankiusią mintį:) Prieš sėdant prie stalo – dar vienas siurprizas: svečiams rankas pasiūloma nusivalyti šiltame vandenyje su lašeliu gero brandinto viskio sudrėkintais rankšluostėliais. 

Jauno ir talentingo šefo Edgaro Rutkausko ir jo komandos rankomis iš naujo atgimė patiekalai, apjungiantys tradicinę lietuvišką virtuvę ir įdomiausius tolimųjų kraštų skonių potėpius. Prancūziški desertiniai macarons’ai čia tapo burokėlių morengais perteptais pašteto kremu, pagardintu burokėlių trauktine, o užkandžiui prie šampano pasiūlyta mažyčių kibinų ir spurgų su dzūkiškais lašinukais. Iki preciziškumo atidirbta estetika lėkštėje harmoningai dera su skoniais ir tekstūromis, o svečiai kaskart aikteli nuo siurprizų: butelio kaklelyje įtaisyto rūkytos skumbrės ledų kaušelio, agurkų granitos su lašinukais ar keptos čiobrialiaukės (sweetbread) kepsnio. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad skanaudama būtent šį patiekalą publika pasidalino į dvi dalis, vieni mėgavosi ypatingo skonio ir konsistencijos keptu mėsos gabalėliu, patiektu su sūdytais, marinuotais ir fermentuotais kalafiorais, o kiti nepatikliai žiūrėjo į jiems neįprastą delikatesą, mėgindami atrasti jo žavesį ir pratinosi pamažu, ragaudami nedideliais gabalėliais. Abejingų nėra, įspūdžiai ir atradimai liejasi per kraštus, o aš esu įsitikinus, kad būtent šis patiekalas privaloma tvarka turėtų būti tiekiamas visiems, pasirinkusiems drąsią gurmanišką skonių kelionę šiame restorane. 

Degintų obuolių desertas, svečiams sukuriantis įspūdį “kaip pas mamą”, ir espresso, patiekiama elegantiškoje taurelėje – kiekviena detalė čia svarbi, kiekviena žadina vis naują pojūtį, kiekviena nuvlnija vis nauja pasimėgavimo banga. Juk patekę į tokią gurmanišką fiestą mes norime, jog būtų stimuliuojami visi iki vieno mūsų receptoriai, ir ne vien tie, esantys gomuryje: svarbi yra šviesa, kvapai, aplinka, muzika ir net šalia esantys kiti restorano svečiai. Kaip gera, kai apie visa tai pagalvoja tie, kurie yra šios srities profesionalai. 

Todėl jei šiems metams planuosite bent vieną ypatingą gurmanišką potyrį, nuoširdžiai rekomenduoju Apvalaus Stalo Klubo kuriamą potyrių kelionę, atliepiančią tvaraus pasaulio idėjas, iš naujo atrandant pačius save ir mėgaujantis tuo, kam lemta būti ant bangos 2020-aisiais. 

Specialią aqtmosferą Apvalaus stalo klube sukūrė specialiai šiam vakarui sukurtas apšvietimas
Vietoje žvakidžių – nuskeltuose buteliuose žybsinčios liepsnelės
Popierinė staltiesė su ranka surašytu meniu – daugiau pastangų reikalaujantis, tačiau itin tvarus sprendimas
Trakų pasididžiavimas – kibinai, spurgos su lašinukais bei burokėlių morengai su veršienos paštetu: neįprasti užkandžiai svečius pasitinkant su prancūziško šampano taure
Fermentuotos, marinuotos, brandintos, kepintos, vytintos, trintos daržovės – tarsi tiesiai iš kaimiško sandėliuko… Tiesa, idiliškai sustatytos elegantiškoje lėkštėje
Prie kiekveino patiekalo – labai kruopščiai parinktas vynas
Veršiuko čiobrialiaukė, arba sweetbread (labiau gal suprantamas pavadinimas:)) – patiekalas, kuris susilaukė ypatingai daug komentarų ir nuostabos
Trauktine “pastiprinta” šviežių agurkų granita su gabalėliu lašinuko ir fermentuotos vynuogės pusele. Skonio receptoriams atgaivinti.
Net kava čia patiekiama taip, kaip nesitiki – elegantiškoje taurelėje
Šefo Edgaro Rutkausko komanda, nusipelniusi aplodismentų

Komentarų apie "Kulinarinės mados 2020-aisiais": 3

  1. Nida:

    Ir man labai faina, kai yra vietų, kurios ne tik neužsikonservuoja praeitame amžiuje (oi yra tokių Vilniuje kelios…. praeito amžiaus “žvaigždės” pamiršę teleportuotis į 21 amžių….), bet ir kiekvienąkart persikrauna save pilnumoj, paimdamos naują žemą startą. Lengviau kažką visiškai naujo sukurti, nei seną perdirbti, todėl Stalo Klubui dvigubi aplodismentai.

  2. Rima:

    Dėkui už straipsnį! Labai patiko! Kokie žmonės kūrybingi! Ir kaip džiugu, kad Stalo klubas tiek metų gyvuoja ir nepailsta žmones skaniai maitinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.