Pilnatis mane veikia neigiamai. Kol nežinojau, kad pilnatis, ji manęs neveikė. O šiandien pakėliau akis į dangų – žiūriu šviečia apvalus mėnulis visu savo gražumu. Kai spokso į mane pro langą plokščias blynas tamsiame danguje, man kažkaip nesmagu. O jūs ar jaučiate kaip nors pilnatį??

Šaldytuve jau visą savaitę guli 5 gražios kukurūzų burbuolės. Nepamenu kokiu tikslu jas nupirkau. Reikia imtis iniciatyvos jas naikinti, nes reikia ruošti vietą šviežioms turgaus gėrybėms. Prisiminiau prieš kurį laiką viename blog’e matytą receptą – trintą kukurūzų sriubą. Anas receptas buvo su dideliu kiekiu tepamo sūriu (a la Philadelphia), bet aš gi kovoju su tais savo kilogramais, tai sūris (kaip ir grietinėlė ar dar koks riebesnis pagardas) – man ne draugas. Adaptavau šią sriubą pagal savo poreikius. Tiems, kas mėgsta indiškus aromatus,- labai patiks. Nors vienintelis sriubos prieskonis (neskaitant druskos, pipirų ir čili), kurį naudojau – tai cinamonas. Tokia tiršta ir maistinga sriuba (kuri, beje, mažiausiai tinka tiems, kure kovoja su kilogramais:)) – tarsi atskiras patiekalas, nieko prie jos daugiau nereikia. Na, nebent paskrudintos duonos riekelės. Tiems, kurie nekovoja su kilogramais:) Arba pilnaties proga 🙂

Kukurūzų sriuba

2 šviežios kukurūzų burbuolės (arba indelis konservuotų kukurūzų)

1 mažas svogūnas, supjaustytas

2-3 skiltelės česnako, sukapotos

Šlakelis aliejaus

Cinamono, druskos, cukraus, pipirų, čili (nebūtina, bet jei mėgstate aštrumą – patartina)

1/2 vištienos krūtinėlės

3 Puodeliai vandens

Kukurūzų grūdelius nupjauname nuo kotelio (burbuolės). Patogiausia tai daryti perpjaunant burbuolę pusiau, tada pastatant ją tvirtai ant pjaustymo lentos nupjauta dalim į apačią, ir peiliu važiuojant nuo viršaus į apačią iš visų pusių.

Puode storu dugnu įkaitintame aliejuje pakepinam svogūnus, kol jie suminkštėja. Baigiant kepti suberiam česnaką, kai jis paskleidžia aromatą – įberiam šaukštelį cinamono. Suberiam kukurūzų grūdelius ir pačias burbuoles, įdedame gabalėliais supjaustytą krūtinėlę ir užpilame vandeniu. Pasūdome, įberiame šaukštelį cukraus, pipirų, užverdame. Verdame ant silpnos ugnies apie 15-20 minučių, kol vištiena išverda ir kukurūzai suminkštėja.

Išimame iš puodo burbuoles, o likusią masę sutriname virtuviniu kombainu. Pareguliuojam skonį. Pateikiam su kapotais zaliais svogūnais, galime pagardinti jogurtu arba trupučiu citrinos sulčių, pabarstyti saldžia paprika.

  1. Nida:

    Dėkui, Viktorija:) Labai džiaugiuosi, kad Provanso knyga ir jums patinka!
    Šiandien jau sukausi prie viryklės, tad rytoj, jei spėsiu, įkelsiu vieną skanų receptėlį patiekalo, kurį gaminu savaitgalio šventei mūsų terasoje:)

  2. Viktorija:

    Miela Nida,

    Nekantriai laukiame skaniu naujienų iš Jūsų kraštų. O tuo tarpu Cooking in Provence parsisiunčiau- skaitau, grožiuosi, ir baklažanų gratin visus stulbinu 🙂
    Ištvermės bėgant, smagumo buriant virtuvėje!

  3. Nida:

    Sveikinu su nauju pirkiniu ir nauja šviesa:) Artėjant tamsymečiui verta pasišviesinti. Mudu su vyru ruošiamės bėgimo varžyboms savaitgalį, tai kaip sakant, “ant dietos” abu sėdim:) Tad nėra ką į blogą dėt, nes salotomis maitinamės. Na dar į svečius vaikštom, nes žydiški nauji metai čia mus užklupo. Bet jau, ne už kalnų, bus daug naujų receptų, nes ruošiuosi dideliam baliui iškart po maratono… Jau šį savaitgalį bus… Tik negaliu išduoti paslapties KAS 🙂

  4. Dovilė:

    Nida, sveika sugrįžusi į savo virtuvę ir lauksime naujų receptų;-)
    Vakar savo virtuvei nusipirkau naują šviestuvą, vyrą priverčiau pakabinti ir dabar norisi kažką įdomaus paveikti toje virtuvėje.

  5. Nida:

    Dovile, mieloji, vizitavau Lietuvą:)) Beveik dvi savaitės prabėgo, tik šiandien grįžau… Aišku, blog’as, kaip koks našlaitis, pamestas, paliktas… Na nieko, prasidės svečių sezonas ir nauji receptai…:) Smagu, kad nepamiršti, lankaisi:))

  6. Dovilė:

    Nida, ar dar lauki kol baigsis pilnatis ir nieko negamini?;-)
    Aš bandau tavo senus receptus ir renkuosi tuos, kur greitai ir paprastai pasigamina, nes toooookia darbais užimta savaitė, kad baisu. Šeštadienį rengsiu vakarėlį draugams, tai reiks atsigriebt.

  7. Nida:

    Miela Daliaq, labai ačiū už tiek daug šiltų žodžių! Nėra geresnio jausmo, kaip žinot, kad kažkas šioje mano rašliavoje ir savo įspūdžių iš virtuvės pasidalinimuose randa tai, ką gali pritaikyti savo gyvenime. Labai nuoširdžiai tuo džiaugiuosi!
    Dovile, tikiuosi turėjai šią šventinę dieną laiko prigaminti gardėsių savo bendradarbiams?:) Oi, kokia man miela rugsėjo 1-osios šventė… Su kokia nostalgija aš ją prisimenu… Ir taip pavydžiu toms, kurios dar turi mokyklinukų ir turi pilną teisę šią gražią datą minėti:) Sveikinu visus – ir mamas, ir tėvelius, ir mokinukus!

  8. Daliaq:

    Tiesiog noriu pasidžiaugti, kad as ŽINAU šį blogą 🙂 Receptai – nuostabūs. O dar nuostabesnis aprašymas, kuris tik ir gundo pulti į virtuvę ir griebtis gaminimo. Iki šiol pavyko visi patiekalai, kuriuos tik ėmiausi gaminti. Džiugina jų įvairovė ir tai, kad visuomet atsižvelgiama į “lietuvišką” rinką: negausias prieskonių, vaisių ir daržovių gretas. Ne ko kito, o, manau, būtent šio blogo dėka draugų tarpe, na, nenoriu būti labai nekukli, esu žinoma kaip nebloga (na gerai, kaip gera) kulinarė. Taigi, baigdama noriu palinkėti Nidai ir toliau taip gražiai rašyti ir gundyti visus savo skaitytojus kuo daugiau maisto gaminti namie 🙂

  9. Dovilė:

    Cha cha, aš irgi esu dirbusi valstybės institucijoje, tai per pilnatį eidavo šniūrais interesantai, kad jų “žemę pagrobėm” ir vadindavo mus “raudonosiomis telyčiomis”, paskui dirbau draudime, tai irgi skundus prie kavos skaitydavom, o teisininkė atsakyt turėdavo. O dabar banke per pilnatį klientams “pinigai dingsta iš seifų ir sąskaitų”. O turim gi tirti kiekvieną įvykį;-)
    Šiandien turiu laisvą dieną dėl šventės, tai užsiimsiu maisto gamyba. Rytoj turiu darbe vaišes padaryti kolegoms, tai reik kažką sugalvoti ir paprasto, ir lengvai transportuojamo, ir lengvai valgomo.

  10. Odeta:

    Nida, deja, šiuo atveju užsakovai savivaldybės ir šiaip kitos valstybės institucijos:)) Bet, kaip sakoma apie užsakovą, tik gražiai arba nieko…..renkuosi, NIEKO:)
    Dovile, kol reikėjo dukrą į mokyklą lydėti, problemų tik tokių ir buvo…o dabar paauglystė…nepavydėk:) geriau jau pilnatis, su “nepasitenkinusiais” (čia aš bandžiau kuo švelniau) užsakovais:)

  11. Dovilė:

    Pasižiūrėjau dabar, kad pilnatis dar iki šeštadienio bus, tai teks dar mums pablūdinti ir pasikankinti ir su nemiga, ir su nerimu, ir su keistais klientais. Kažkodėl labai pavargusi jaučiuosi po šio savaitgalio, o rytoj į mokyklą teks dukrą palydėti. Ech, pasibaigė vasara…

  12. Nida:

    Gerai tu čia Odeta pavarei – yapč apie įsimylėjimą rudenį:)))) Priminei man niurzgančius klientus, ar užsakovus, kaip tu juos vadini. Aš pamenu, kai dar dirbau vienoje svarbiausių valstybės tarnybos rūmų, mano kolegės, kurios dirbo raštinėje, mėgdavo prisirinkti tomis dienomis atsiųstų piliečių laiškų ir cituoti juos, kai gerdavom kavą. Iki šiandien prisimenu, kaip kvatodavom iki ašarų, kokių tik nesąmonių jie neprirašydavo… O jos, vargšelės, tiems piliečiams dar ir atsakymus turėdavo išsiųsti….:) Na va, pralinksminai ir tu pilnaties proga. Nedaug beliko – reikia ruoštis delčiai ir dietos metui!

  13. Odeta:

    O man pilnatis pasijaučia, kai nepatenkinti, “užerzinti” užsakovai pradeda skambinti, problemos ant problemų atrodo ir tebūna. O šį savaitgalį pastebėjau, kad grybai prasčiau dyksta. Ar tai dėl mėnuslio ar dėl lietaus nebuvimo?Bet gyvenimas ir toliau verda: US open nepateikia siurprizų, pirtyje atradau nerealų pilingą su druska ir soda, draugė parekomendavo per delčią laikytis dietos, nes geriau svoris krenta…o ir šiaip kaip gera pasijausti įsimylėjusia, nesvarbu, kad jau ruduo, pilnatis ir tas pats vyras:)

  14. Nida:

    Gerai tau, Laura, kad mėnulio nustojai “bijoti”:) Man niekuomet nebaisu buvo dėl vampyrų, bet kažkodėl pamėlusi šviesa, sklindanti per langą naktį, kažkokia nemaloni. Nors ir nakties nereikia, mintis apie pilnatį persekioja visą dieną – kiekvieną nesėkmę “nurašau” pilančiai 🙂

  15. Laura:

    Vaikystėje mėnulio bijojau, užtraukdavau užuolaidas, kad nešviestų naktį…buvau prisiklausiusi pasakojimų apie lunatikus, vampyrus ir vilkolaikius.
    Dabar jau suaugusi juo grožiuosi ir leidžiu naktį šviesti ant lovos 🙂 Truputį domiuosi kosmosu, tai dabar man jistiesiog palydovas ir viskas 😉

  16. Nida:

    Gerai tu Dovile apibendrinai – visai nieko ta pilnatis kaip šviesos šaltinis naktį:) Arba gal kai gerai išssisiauti, tai net ir pilnatis miegot netrukdo:) O mane ji ir naktį ir dieną nervina (nors keista – dieną juk mėnulis nešviečia:)). Laimė, kad tuoj baigsis, tuoj kitoks mėnulis kasnakt tekės…;)

  17. Dovilė:

    Labai mėgstu trintas sriubas, bet iš kukurūzų dar neteko virti. O su papildomais kilogramais ir aš kovoju, bet labai man nesiseka:(
    O per pilnatį tai mane nemiga užpuola. Vartausi lovoje, dusauju, nervuojuosi, ryte keliuosi pavargusi, paskui darbe po pietų lūžinėt pradedu ir t.t. Bet vakar pasiautėme Sostinės dienose, tai ta pilnatis taip meiliai švietė klausant geros muzikos, sėdint geroje kompanijoje ir geriant gerą vyną. Tokie jauni ir romantiški pasijautėme;-)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.