Nenumaldomai artėja Kūčios ir Kalėdos net ir į Tel Avivą – vieną iš nedaugelio miestų, kuriame Kalėdinio kvapo reikia ieškoti su žiburiu! Tą kvapą (visomis prasmėmis) tenka susikurti patiems:)

Kuciukai

 

Jau nuo vakar mano terasoje guli “eglutė” – tiksliau kiparisas, nes tikrų eglučių šiuose kraštuose nebūna – ir laukia, kol rasim sprendimą kaip ją pastatyti, kad išlaikytų saulės ir šilumos atakas. Laukiu nesulaukiu kada uždegsim lemputes, ir sukabinsime žaisliukus. Gal tada labiau tikėsis, kad metai eina į pabaigą?…

Tai bus penktos mūsų Kalėdos Šventojoje Žemėje. Greičiausiai, paskutinės. Kaip ir kasmet, prie Kūčių stalo sėsim tik su artimiausia šeima, užtai Kalėdų stalas bus pilnas vaišių net 10-čiai valgytojų! Laukia kelios užimtos dienos darbo virtuvėje, kurios man visuomet malonios.

Užtai šiandien, tęsdama tradiciją (ir priversta aplinkybių) pusę dienos kepiau kūčiukus. Jei jūs kasmet atsiduodate Rimi ar Maximoje parduodamų kalėdaičių pagundoms, labai rekomenduoju bent kartą šiuos mažus šližikiukus (nežinau iš kur šis pavadinimas, bet mes kažkodėl būtent taip juos vaikystėje vadindavom) išsikeptumėt patys. Jau neskaitant kvapo, kuris maloniai užlieja visus namus, savos gamybos kūčiukai – net nepalyginami su pirktiniais. Nemanau, kad mane dar gyvenime sužavės bet kurie kiti, nusipirkti net geriausioje parduotuvėje:)

Visus šiuos metus kūčiukus gaminu pagal Eglės iš Žaidimų aikštelės receptą. Ir turiu tik vieną patarimą: nė neprasidėkit su viena tešlos porcija, nes kursite orkaitę dar ne kartą kardodami:) Verčiau iškart minkykite dvigubai daugiau tešlos:)

Slizikai

Kūčiukai 

10 g šviežių mielių arba 4 g sausų aktyvių mielių
6 šaukštai cukraus
450 g miltų
180-200 ml vandens
2 šaukštai aguonų
žiupsnelis druskos
2 šaukštai aliejaus
 
Nedideliame dubenėlyje mieles ištrinkite su cukrumi. (Jei naudojate ne šviežias, o sausas mieles, jas sumaišykite su cukrumi ir užpilkite maždaug puse stiklinės šilto vandens. Toliau – pagal receptą). Įpilkite apie 100 ml drungno vandens, įberkite 3-4 šaukštus miltų ir viską sumaišykite, kad gautųsi tyrelė. Palikite šiltai, kad pradėtų putoti.
 
Į didelį dubenį arba virtuvinio kombaino maišymo indą suberkite likusius miltus, aguonas, druską. Supilkite suputojusį mišinį, likusį vandenį, aliejų ir viską suminkykite, kol gausis masė, nelimpanti prie rankų. Palikite šiltai porai valandų, kad tešla išaugtų.
 
Imkite po nedidelį gabaliuką tešlos ir kočiokite ją tarp delnų, kol gausis ilga ir plona juostelė. Ją supjaustykite mažais gabaliukais (turėkite omeny, kad mielinė tešla kepdama išsipūs, tad nepadarykite kūčiukų per didelių). Dėkite kūčiukus į kepimo skardą, ištiestą popieriumi (šiam kiekiui jums prireiks maždaug 3 skardų).
 

Man patinka traškūs, kieti kūčiukai, tad aš juos kepu 180C orkaitėje, kol paruduoja. Jei norite minkštesnių, kepkite trumpiau 200C temperatūros orkaitėje.

Kaledaiciai

 

Komentarų apie "Kūčiukai": 7

  1. Pingback: Kuciu stalas

  2. Nida:

    Ačiū, Julija! Manau, kad aš jau padariau klaidą, kad per mažai prisikepiau:) Tad bus proga išmėginti kitus receptus. Tik kadangi kūčiukai turėtų būti Advento maistas, tai man norisi paprastų, be sviesto ir kitų pagerinimų:) O paskui, jau Kalėdoms ar po jų gali būti ir “riebesni”:))

  3. Julija:

    Kepiau pagal šį receptą, tik vandenį perpus su pienu maišiau, kad minkštesni gautųsi:
    http://mukatanas.blogspot.com/2013/12/iskepti-kuciuku-ir-jais-pasidalinti.html
    Šis yra mėgstamiausias receptas.

    Taip pat pagal šį:
    http://www.tastyart.lt/2013/11/kaledu-karstine-prasideda-naminiu-kuciuku-receptas/#comments
    Šiuose man per daug sviesto skonis jautėsi, tai kitąkart dėsiu mažiau sviesto, o skysčių atitinkamai daugiau. Na, tokie riebesni, “rimti” kūčiukai gavosi 🙂

    Aš tai iškart iš trigubos normos kepu 😀

  4. Nida:

    Julija, o pagal kokius dar receptus kepei? Ar labai skiriasi skonis?

  5. Nida:

    Julija, šaunuolė!! Bijau, kad iki tų Kūčių ir man dar kartą gali tekti kepti (iš dviejų porcijų), nes pilnas dubuo tų kietų gardėsių kažkaip sparčiai garuoja:)) Grita, ačiū už palinkėjimus. Klausi apie mano eglutę – ji, kaip ta pupa iš pasakos, jau ne tik namų lubas priaugo, bet jau ir terasos stogą pasiekė! Nenorėjau ilgiau jos kankint tame mažame vazone, nes į viršų vargšė stiebėsi, o apatines šakas džiovino. Tai atidaviau kolegai iš ambasados, jis prie savo namo pasodino:) Visiems smagu dabar, galės eglutę kieme puošti:) O mes šįkart parsivežėme nukirstą “iš miško”:))) Gaila, kad kvapo nėra nuo to kipraiso…;)

  6. Julija:

    Aš šiemet kepiau kūčiukus, rodos, tris kartus. Visus-pagal skirtingus receptus. Pagal Eglės taip pat kepiau, ir, kaip tu sakai, iškart neprasidėjau su viena norma, nes čia buvo jų-čia nebėra… 😀

  7. Grita:

    Labas,Nida,smagaus svenciu laukimo.Idomu,kur padejai savo buvusia eglute vazone auroukarija?As dar tik ruosiousi kepti slizikus savaitgali su savo padejejais,beje,mano seimyna yra paskutiniame seimininkes numeryje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.