Kai pradėjau kepti savo sour dough duoną, ėmiau gilintis ir į kitus būdus kaip panaudoti gyvą savo ruginį raugą. Išmėginti jį kūčiukų tešloje mintis kirbėjo jau senokai.
Kažkurią dieną kalbėdama su savo mama, užklausiau kaip šventėms ruošdavosi kaime mano močiutė. Pasirodo jos kepami kūčiukai buvo tik su raugu! Gerai įkaitinton krosnin pradžioje keliaudavo didžiulės skardos su užminkyta duona. Mano močiutė garsėjo visoje aplylinkėje dėl ypatingo jos kepamos duonos skonio! Kad ir kiek kaimynkos mėgindavo panašią tešlą užmaišyti, tokią pat duoną iškepti, nelabai kas joms gaudavosi… Gal močiutė kokią paslaptį nutylėdavo (anksčiau tai buvo gana įprasta praktika, receptais taip plačiai žmonės nesidalino:)), o gal kitos šeimininkės tiesiog ne viską pagal instrukcijas darydavo, tačiau jų duona būdavo susmegusi ir neskani. Kaime būdavo įprasta, kad pasibaigus duonai jos pasiskolinti eidavo pas kaimynus. Mano močiutė, pasirodo, prašyte prašydavo tų pasiskolinusių kaimynų jokiais būdais skolos negrąžinti, nes po teisybei jokia jų kepama duona jai neįtikdavo savo kokybe, jos nenorėdavo valgyti namiškiai, o kiaulėms sušerti nekildavo ranka….
Kaime duona būdavo kepama ne šiaip kada užsigeidus, bet tam tikrą mėnesio dieną, ir pakakdavo duonos keliom savaitėm į priekį. Viena vertus, krosnies įkaitinimas užtrukdavo labai ilgai, kita vertus, užsiėmus tešlos minkymu, verčiau būdavo paruošiama didžiulė tešlos statinė, iš kurios išeidavo keletas didžiulių kepalų duonos, niekas nesiterliojo po vieną. Tešlą minkydavo pamainomis, iki prakaito, kas tik turėjo stiprias rankas ir sveikatos. Temperatūra krosnyje, kaip ir kepimo laikas buvo nustatomas visiškai pagal šeimininkės intuiciją… Tad gal čia ir yra atsakymas kodėl vienoms gaudavosi vienaip, kitoms – kitaip….
O štai prieš Kalėdas, kai jau duona būdavo iškepta, į krosnį būdavo šaunamos skardos su kūčiukais. Į tų kūčiukų tešlą dėdavo duonos raugo, kad gražiai iškiltų ir būtų minkšti. Tiesa, močiutė pernelyg mažais gabalėliais tešlos nepjaustydavo, matyt nebuvo tiek laiko, kad priruošti 6 asmenų šeimynai miniatiūrinių šližikiukų. Iškočiojusi ilgas tešlos „dūdeles” ji tik įpjaudavo tešlą segmentais, ir perkeldavo į skardą. Iškepę jie taip ir likdavo sulipę, tad galma buvo valgyti pasiėmus tokią „lazdą”, arba susilaužyti rankomis 🙂 Kūčiukus kepdavo tik kartą metuose, tai vaikams būdavo tikras džiaugsmas, kai šių skanėstų galėdavo valgyti kiek tik telpa!
Kaip gaila, kad aš nė vieno savo močiutės recepto nesu išsaugojusi… Kol močiutė buvo gyva, man atrodė, kad visada ant stalo bus ir jos ruošiamų skanėstų… O dabar, kai man viskas taip įdomu, deja, nėra pas ką paklausti….
Todėl receptą šiems kūčiukams adaptavau pati, sujungus iki šiol su mielėmis keptų kūčiukų ir sour dough duonos receptus. Turiu pasakyt kad gavosi nuostabaus skonio traškūs šližikai su vos vos juntama rūgštele. Kepiau juos iš speltų miltų, tačiau jūs galite rinktis tokius, kokius paprastai naudojate – tradicinius kvietinius, arba maišyti juos su viso grūdo miltais.
- Pirmiausia pasigaminkite įmaišą: iš aktyvaus (geriausia iš vakaro pamaitinto) raugo, abiejų rūšių miltų ir vandens sumaišykite įmaišą, jį uždenkite palikdami mažą tarpelį orui, ir palikite šiltai, kambaryje, kad aktyvuotųsi ir tūris padidėtų mažiausia dvigubai (užtruks apie 3-4 val).
- Iš šio įmaišo ir visų likusių produktų užminkykite elastingą tešlą. Minkykite tešlą mažiausiai 8-10 minučių, kad aktyvuotųsi glitimas. Aš minkau šią tešlą kombainu, kablio formos įrankiu. Jei tešla labai lipni, įberkite šiek tiek miltų (tačiau nepadauginkit, nes bus labai kieti kūčiukai). Uždenkite puodą su tešla ir palikite šiltesnėje kambario vietoje mažiausiai 3-4 valandoms (arba po šio laiko dar galite įdėti tešlą į šaldytuvą nakčiai, tik kitą dieną kepti kūčiukus).
- Įkaitinkite orkaitę iki 190C. 2 kepimo skardas išklokite pergamentiniu popieriumi. Imkite po maždaug saują tešlos, iš jos formuokite tarp rankų "dešrelę", pjaustykite tešlą mažais gabaliukais ir dėkite į skardą, palikdami tarpus, kad kepant kūčiukai turėtų vietos plėstis. Kepkite kol apskrus iki jūsų mėgstamo rudumo.
Kūčiukams laikyti nereikia kažkokių specialių sąlygų… Net jei jie ir padžius, įmerkus į aguonpienį suminkštės:) Aš, pvz., laikau kūčiukus tokioje specialioje (tik kūčiukams skirtoje :))) stiklinėje vazoje su dangčiu (nesandariu), tik bėda ta, kad kūčiukai labai greitai išgaruoja stovėdami, tenka kept ne vieną porciją:) Man net patinka, kai kūčiukai apdžiūna pastovėję, tampa dar labiau traškūs…
Nida, o kaip geriausia tokius kuciukus laikyti? Kad isliktu kuo ilgiau sviezi:)
Issikepem, skonis tobulas!
Aida, kaip man smagu, kad mūsų lietuviškos tradicijos štai taip po pasaulį gražiai sau keliauja… Ačiū, kad jomis dalinatės:) Labai džiaugiuosi, kad kūčiukai pavyko! Jaukių švenčių.
Ačiū Nida. Gėda gal prisipažint, bet pirmąkart gyvenime kepiau, ir dar Romoj. Vaišinau italus. Jiems, atrodo, patiko, kūčioms nebeliko – teks dar kartą kept. Procesas itin malonus, o 10 min minkyt tešlą (tą dariau rankom) tikra meditacija ir aguonų masažas rankai :))
Ačiū už visus receptus, kuriais dalinatės ir įkvėpimą!
Jaukių ir ramių švenčių!
Dalia, kaip įdomu!!! Kokios tos technikos neįtikėtinos būdavo, bet viską žmonės sugebėdavo sukontroliuoti, net gyvą ugnį… Labai labai įdomi patirtis, apie kurią (tokias detales) tiek nedaug žinom…. Ačiū, kad pasidalinot.
Skaniai susiskaitė istorija apie močiutės duoną. Kas dėl krosnies temperatūros, mano tėtis prisiminė, kai mano močiutė iškūrendavo malkas, į pečių įkišdavo popieriaus(laikraščio), jei užsidegdavo, reiškia per karšta, laukdavo kol pravės, kai jau popierius nebeužsidegdavo, šaudavo kepalus krosnin.
Kaip miela, Danute…. 🙂
Ačiū, Nida, už nuostabią idėją. Gavosi puikiai, raugą gaminau pati pagal Jūsų instrukciją. Galiausiai dabar ir duona rūgsta. Jaukus malonumas 😍
Ačiū, Nida, už nuostabią idėją. Gavosi puikiai, raugą gaminau pati pagal Jūsų instrukciją. Galiausiai dabar ir duona rūgsta. Jaukus malonumas 😍
Asta, puiku, ačiū, kad pasidalinot savo interpretacija.
Išbandžiau, tik nedėjau aliejaus ir cukraus. Mūsų šeimai patiko labai – tokie traškūs, skanūs.
Dėkoju už receptą
Džiugu girdėt, Ingrida!
Labai super, kaip tik tokio recepto ieškojau!!! Ačiū!