Ar atsimenate senąsias  koldūnines?.. Jos būtinai būdavo kiekviename mieste, ir nuolatos būdavo pilnos žmonių. Storos tetos papilkėjusiais, kadaise baltais buvusiais “žiurstais” tampydavo didžiulius puodus, ir milžinišku kiaurasamčiu graibydavo drumzliname vandenyje plaukiojančius koldūnėlius… Visuomet būdavo kelių rūšių – su kiauliena, su jautiena, gal dar su kažkuo?…

koldunai nostalgija

Į porciją įdėdavo 9. Visuomet skaičiuodavau kiek jų yra, tik labai greitai jie atsidurdavo pilve. Ir tas kalnelis grietinės, kuris kaipmat padarydavo koldūnus šaltus… Bet visvien jie buvo tokie skanūs…. Gal todėl, kad tai buvo studijų metai, o kuris gi studentas kada buvo ne amžinai alkanas?… Kad ir kiek tų porcijų po 9 bebūtų…

koldunai su kalakutiena

Geriausiai koldūnus gamindavo mano Baba. Ji gyveno Kaune, Šančiuose, o kada mes beatvažiuotumėm, jos senutis šaldytuvas Zilas su tokia “atlaužiama” rankena visuomet būdavo pilnas koldūnų… Su mėsa ir su bulvėmis, su varške, ir be nieko – taip vadinamos “lazankos”. Va šitų “lazankų” arba skrylių, kaip mes juos vadindavome, aš labiausiai norėdavau. Su grietine ir su mėlynių uogiene. Tik prieš tai turėdavau suvalgyti porciją koldūnų. Su mėsa. 9 vienetus:)

Kai koldūnus imdavo gaminti mama, į virtuvę būdavo sunku įžengti, nes visas virtuvinis stalas buvo paskirtas tešlos kočiojimui. Mama dažniausiai koldūnus darydavo rankomis, meniškai užlankstydama kiekvieno paplotėlio kraštelius preciziška juostele, tačiau šitaip gamindavo tik tuos, į kurių vidų dėdavo varškę arba šviežias mėlynes. O štai klodūnai su mėsa “iškrisdavo” iš metalinio rėmelio skylučių – tą metalinį prietaisą, panašų į tarybinį kokybės ženklą, tuomet turėjo visi:) Tik man tie koldūnai nepatikdavo. Jie man buvo negražūs. Nes buvo ne mėnuliuko formos, o kažkokie biraunuoti. Be to, juose būdavo mažiau tešlos ne tuose, kuriuos mama užlankstydavo pirštais:)

Vėliau atėjo šaldytų koldūnų era. Nors daugelis mano draugių nesukdavo sau galvos ir grūsdavo šaldiklius įvairiausių pavadinimų koldūnais, aš į šių pusę net nežiūrėdavau. Juk  ką gali žinoti, kas ten į juos privyniota, kokia mėsa sumalta?..

Tačiau ir pati negamindavau koldūnų. Tik todėl, kad iki koktumo nemėgau kočioti tešlos. Žinojau, kad jei tešla kaip nors pati susikočiotų, galėčiau tų koldūnų kalnus prigaminti… Ir tada išaušo diena, kai mano vyras padovanojo man makaronų mašiną!!!!! Tai buvo geriausia virtuvinė dovana, kurią esu kada nors gavusi. Daiktas, kurį kaskart nukeldama nuo spintelės lentynos, jaučiuosi pakylėta. Dėl to, kad namuose pagaminta pasta nė iš tolo neprilygsta pirktinei. Ir todėl, kad pagaliau turiu, kas už mane plonai iškočioja tešlą!!!:)

koldunai su kalakutiena sultinyje

Koldūnai su kalakutiena (80 vnt)

Tešlai:

400g miltų

4 kiaušiniai

1 su kaupu šaukštelis druskos

Kalakutienos įdarui:

600g maltos kalakutienos (aš naudojau maltą blauzdelių mėsą)

1/4 svogūno, labai smulkiai sukapoto

2 skiltelės česnako, labai smulkiai sukapoto

Druskos, pirpirų

1 šaukštas kapotų krapų (arba petražolių)

Iš tešlai skirtų ingredientų išsminkom elastingą minkštą tešlą. Patogiausia, jei turite virtuvinį kombainą ir jis šį darbą atlieka už jus:) Tuomet tik suberiate miltus, druską, ir po vieną maišant mušate kiaušinį… Suminkytą tešlą įsukame į maistinę plėvelę ir paliekame pastovėti bent valandai (taip tešla bus elastinga, su ja bus lengva dirbti).

Pasiruošiame įdarą: mėsą sumaišome su svogūnais, česnakais, žalumynais, pagardiname druska ir pipirais.

Iš tešlos iškočiojame plonus lakštus (va čia jau nepamainoma makaronų mašina, arba geras kočėlas ir įgudę rankos..). Maždaug 2 cm atstumu vienas nuo kito dedame pirštų galais suformuotus faržo kamuoliukus. Aplink šiuos įdaro kamuoliukus šiek tiek vandeniu pavilgome tešlos lakštą, kad suliptų kraštai. Ant viršaus klojame kitą lakštą tešlos, ir pirštais atsargiai apspaudžiame kiekvieną įdaro kamuoliuką. Pabaigoje supjaustome koldūnus ir dedame į miltais pabarstytą padėklą arba ant didelės pjaustymo lentos.

Verdame pasūdytame vandenyje arba vištienos sultinyje, kai pakyla į paviršių – apie 5-7 minutes. Pateikiame su vištienos sultiniu, su sviesto ir grietinės padažu arba (tai aišku !!:)) su spirgučiais:)

koldunai 001

  1. Nida:

    Dalia, naminiai makaronai – tai čia default funkcija:) O prieš supjaustant į makaronus, tą iškočiotą lakštą naudoju koldūnams. Pasaka, kaip patogu!!:)

  2. Dalia, Septyni virtieniai:

    koldunov s uksusom, ui, negaliu, juokiuosi…
    Bet taviškiai kokie dailučiai. Aš tą kočiojimo mašinėlę irgi turiu, kažkodėl kol kas tik naminiams makaronams naudojau. Bet padrąsinai dabar, reiks ir koldūnams kada panaudoti

  3. Nida:

    Rūta! Ech, kad tie tavo egzaminai arčiau būtų, tai ir koldūnų, ir kitko išvirčiau:) SĖKMĖS!!!!

  4. Nida:

    Joana, aš labiausiai mėgstu sultinį, išvirtą iš visos vištos! Mano mėsininkai supjausto vištą į nedidelius gabalėlius, tad ją labai patogu virti. Bet kai neturiu daug laiko, tai griebiu krūvą sparnelių ir metu juos į puodą!:)

  5. Ruta:

    KAIP PAVYDZIU!!!! Kokie faini… o kad man kas nors per egzaminus pasiterliotu ir koldunu paruostu :[

  6. Joana:

    Sveiki, Nida,

    cia zinoma ne i tema :), bet is kurios vistienos dalies iseina geriausias sultinys ?

  7. odeta:

    Taip taip labai jau Tu Nida viską nostalgiškai išdėstei;) Man iš karto prisiminimas, kai dar važiuodavome studentai į Ukrainos Karpatus slidinėti ir kartą aš užsakiau “mnie koldunov s uksusom”…klykė visi iš mano tobulos rusų kalbos:)

  8. Nida:

    Dovile, nu ar galėtum tuos kleckuotus ir neatsiplaunamai pilkus “žiūūūrstus” pavadinti prijuostėmis?:) Ir dar ant galvų gi būdavo iškrakmolytos “karūnos”:) Kaip juokinga, dabar gi į žmones niekas tokių tetų neišleistų:)
    Grita, aš neseniai su mama kalbėjau, tai ji atrado tą “rėtį” koldūnams daryti, užgrūstą spintelėje antrasoliuose:) Sakė laiminga buvo, kad surado, nes buvo įsigijusi plastmasinį, neva modernų ir gražų, o tą seną, galvojo, kad išmetė. Tas plastmasinis niekam tikęs, nieko iš jo nesigavo. Todėl ir džiaugėsi kai tarybinį surado:) Dabar tik su juo ir daro koldūnus:) Ech, kažkaip ir mane į vakarą ant nostalgijos patraukė:)

  9. Grita:

    Kokie grazus prisiminimai,mano mama irgi turejo ta gelazini skyleta irengini ,net sirdi suspaude
    kiek prisiminimu….

  10. Dovilė:

    Cha cha, na ir prisikvatojau iš tų storų tetų su “žiurstais”. Labai tiksliai vaizdelį nupiešei.
    Kaip aš dabar jų norėčiau, bet jau nedarysiu dabar “ant nakties”. Jaučiu, kad teks kokių “pagerintų” nusipirkt ir išsivirt sultinyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.