Visų pirma pasigirsiu: nuspipirkau Londone nuostabią kulinarinę knygą. Galėčiau ją pavadinti Metų Atradimu, nes dar taip nebuvo, jog 99.5% receptų iš vienos knygos būtų geidžiamų sąraše:) Ir nors nesu didelė mėsos gerbėja, ši knyga skirta… mėsai!:) Sutikčiau savo didelėje kolekcijoje atsisakyti 5-6 knygų vien dėl šios. Ir nors receptai paprasti ir ganėtinai žinomi, įkvėpimo gaminti niekada nebūna per daug… Reklamuoju: Anneka Manning, “Mastering the Art of Poultry, Meat and Game“.

Negana to, įgyvendinau savo seną svajonę ir pagaliau įsigijau špižinį Le Creuset troškintuvą, kurio zyziau jau ne vienerius metus. Izraelyje šių troškintuvų kainos kosminės (šiaip jos aukštos visur), o parsigabenti iš užsienio 7 kg sveriantį puodą irgi nėra paprasta… Gerai, kad turiu vyrą, kuris “pasirašo” tokiems mano “siurprizams” ir tampo braškantį nuo svorio bagažą:)

Ir iškart pristatau pirmą patiekalą, gamintą pagal šios naujos knygos receptą, šiek tiek mano pamodifikuotą. Žinoma, pagamintą mano naujame Le Creuset:)

keptas visciukas

Klasikinis troškintuve keptas viščiukas ( 4 asm)

Viščiukas ( apie 1.6 kg)

Saujelė šviežių čiobrelių

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

20g sviesto

6-7 nedidelės jaunos morkos, jei jos storos – perpjautos perpus

12 mažučių šalotinių svogūnėlių

3 pastarnokai (Izraelyje šių šakniavaisių nėra, tad juos pakeičiau salierais), supjaustyti didelėmis riekėmis

4-5 česnako skiltelės, nuluptos ir sutraiškytos (originaliame recepte jų nebuvo, bet česnakai puikiai tiko)

1 lauro lapas

125ml balto vyno

375ml vištienos sultinio arba vandens

Įkaitiname orkaitę iki 200C.

Nuplautą ir nusausintą viščiuką iš viršaus ir iš vidaus įtriname druska ir pipirais. Į jo vidų sudedame čiobrelius. Maistiniu siūlu surišame kojas, kad viščiukas kepdamas išlaikytų formą.

Troškintuve ant kaitlentės (arba dujinės viryklės viršaus) įkaitiname 1 šaukštą aliejaus. Sudedame sviestą. Kai sviestas išsilydo, dedame viščiuką ir iš kiekvienos pusės gerai apskrudiname (maždaug 8 minutes).

Išimame viščiuką ir išpilame susikaupusius riebalus iš troškintuvo, nusausiname popieriniu rankšluosčiu. Įpilame šaukštą aliejaus ir suberiame svogūnus, česnakus, morkas bei pastarnokus (salierus). Kepiname maišant, kol daržovės šiek tiek paruduoja (apie 5 minutes). Pabaigoje ant apkepintų daržovių uždedame viščiuką krūtinėlėmis į viršų. Užpilame vyną ir sultinį (vandenį) ir palaikome ant ugnies tol, kol skystis užverda.

visciukas keptas troskintuve

Uždengiame dangčiu ir pašauname į orkaitę. Kepame  40 minučių. Tada nuimame dangtį ir kepame atidengtą dar 15-20 minučių, kol įsmeigus peilį į storiausią vietą bėga permatomos sultys.

Išimame indą iš orkaitės. Perkeliame viščiuką ir daržoves į atskirą lėkštę ir uždengiame folija, kad neatvėstų (nebent esate Izraelyje, tuomet kad neatvėstų išneškite iš namų į lauką:))

kepta vista

Likusį troškintuve skystį kaitiname ant didelės ugnies, kol nugaruoja ir lieka maždaug stiklinė (apie 250ml). Knygoje rekomenduoja padažą pagardinti grietinėle, bet aš šį punktą, žinoma, praleidau, ir vietoj to plaktuvu suplakiau nugaravisį padažą kartu su jame ištežusiais česnakais, ir sutirštinau šaukšteliu krakmolo, ištirpinto keliuose šaukštuose vandens. Taip pat pabaigoje dar pagardinau grūstais juodaisiais pipirais it trupučiu kapotų svogūno laiškų.

vista kepta orkaiteje

Skaniausia pateikti su švelnia bulvių koše, iškepusį viščiuką gausiai palaistant padažu.

visciukas

 

  1. Nida:

    Neringa, patiekalas negali nepavykti!!! Viskas bus puiku, pamatysit. Kas gali būti geriau tokiai didelei kompanijai žmonių, nei viename puode pagaminamas patiekalas? Ir greita, ir skanu, ir garantuota, ir vargo nedaug. SĖKMĖS!!!!!!

  2. Neringa:

    Berods, ten kur galvoju si patiekala daryti, bus senovine elektrine virykle… Na gal pavyks. Kazkaip nieko geriau nesumastau 14 zmoniu vakarienei, kuria gaminti reiks ne namuose. Turiu dar kelias dienas pamastymams. Aciu uz atsakyma 😉

  3. Nida:

    Neringa, manyčiau, kad išsiverstumėt! Praverstų ugnies paskirstytuvas, kad kaitra tolygiai pasiskirstytų po troškintuvo dugną. Dažnai nutinka, kad toje vietoje, kurioje yra ugnies ratas, prikepa labiau maistas… Norint išvengti, reikia maišyti, ir atodengti dangtį. O to dangčio atidenginėt kaip ir nereiktų… Bet jei neturit, tai nieko tokio, tikrai pasiseks. Tam tie troškintuvai ir skirti!!

  4. Neringa:

    Nida, kaip manote, ar taip ruošiant vištienos šlauneles ketaus puode išsiversčiau be orkaitės?

  5. Dovilė:

    Nepavyksta rasti Lietuvoje le Creuset troškintuvų. Gal kas tiksliai žinote, kur jų galima įsigyti, gal kas žinote ar dar yra Urmo bazėje?

    Dėkui.

  6. Nida:

    Nežinau kas konkrečiai sąlygoja, kad špižiniame inde troškinasi kitaip. Net daržovių spalva kitokia išlieka po ilgo troškinimo – natūralesnė. Gal jis temperatūrą vienodai paskirsto, gal jo dangtis dėl svorio sandariai užsidaro… Stikliniame, kiek mėginau, taip nesigavo. Bet gal tavo Julia indas kitoks, nei tie, su kurias aš mėginau?:)

  7. Julia:

    pasiskaiciau ir susimasciau….turiu grudinto stiklo puoda su dangciu, ar cia ne alternatyva tam spiziniam ? 🙂

  8. Nida:

    Oi, Dovile, dar ir uogavimą priminei… Man čia vaikystės trauma, nes aš gi iš Druskininkų…

  9. Dovilė:

    Na, paskaičiau apie tuos puodus ir “bliūdelius” tai juokiausi ilgai. Jūs visos tokios nerealios;-) Pamenu ir aš tą raudoną troškintuvą iš “anų laikų”, bet mes tokio neturėjom, tik pas kaimynus mačiau. O emaliuotų bliudelių, puodukų tai turėjom. Imdavom tokius į mišką uogaut.

  10. Nida:

    Aušra, pademonstruosiu dar ne kartą, prižadu:) Nes tame troškintuve pagamintas maistas, ką mūsų mamos puikiai žinojo tokius turėdamos, yra tiesiog idealus – sultingas ir be galo skanus. O potraukis prie senų dalykų mane kuo toliau tuo labiau apima:) Gal tikrai senstam:) Odeta, jau laukiu nesulaukiu apsilankymo toj parduotuvėj:)

  11. Ausra:

    Miela Nida, pademonstruokite savo pirkinį 🙂 Aš gundausi parsivežti mamos špižinį tarybinį ovalų pilką puodą, mano mama irgi dažnokai šypsosi kai paklausiu ” mama, ar dar turi tą ar aną daiktą “. Šitie daiktai įgauna kažkokią ypatingą vertę, sakiau , gal senstu 🙂
    Turiu vištą, bet neturiu puodo, ka daryt 🙂

  12. Nida:

    Odeta, nu tau ir pasisekė!!! Man reikia VISŲ La Creuset puodų – visų dydžių, visų formų:) Aš pamišusi dėl jų. Tu teisi, tie smulkūs brokeliai puodų “performance” nepakeičia, juk metalą sunku kaip nors pagadinti:) O troškinimas juose išties nepakartojamas… Kad nebūtų tokie sunkūs, jau seniai iš visų kelionių po vieną būčiau susivežusi:) Dabar reiks Kaune tos parduotuvės ieškot:)

  13. odeta:

    Merginos aš irgi La Creuset prisipirkau visokių dydžių ir formų, bet “papigiaiskai” Kaune, bazese, prie pastato su pinigu. Ten tokia parduotuvėlė yra, o gal jau buvo, nes prie 2 metus užsipirkinėjau. Tipo brokuota virtuvės smulki įranga, buitinė technika smulki. Taigi ten La Creuset pasirinkimas už fantastišką kainą:) Maniškiams, tai šiek tiek rankenėlės dažas nudaužtas, tai dangčio laikiklis nuskeltas vos vos. O kiti iš vis puikios kokybės:) Kai pagalvoju, kas gi mano puodus mato? Tik aš pati:) O puodai nerealūs:)

  14. Nida:

    Grita, labai teisingai pasakei – nauja, kas pamiršta sena. Mano mama irgi tokį sunkutėlį troškintuvą tarybiniais laikais turėjo, Ir net raudoną – kaip mano La Creuset:) Pamenu, ji viską jame kepdavo ir troškindavo. Net nežinau ar dar turi. O kai pastarąjį kartą aš namuose iš jos susirinkau visus emaliuotus dubenėlius (metalinius), mama pagalvojo, kad visai iš proto išsikrausčiau:) Negana to, dar papildomai tų dubenėlių Londone prisipirkau (mamai net nesakau, kiek už juos suplojau, nes tikrai pamanys, kad man blogai su protu:))

  15. Grita:

    Nida,nauja,kas pamirsta sena.Toki puoda turiu dar nuo tarybiniu laiku.Fantastiskas dalykas,sudedi ka nori ir I orkaite,tiesiog stebuklingas puodelis kuriame niekada nesigauna prastas rezultatas.Dar turiu panasu degto molio ,kuriame kepu ne tik vista ar anti,bet ir duona su pyragu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.