Nuo visos šios velniavos pradžios praėjo metai. METAI, kai turėjom išmokti (ir išmokom!) gyventi visiškai kitokioje realybėje. Kai norma tapo pamačius žmogų einant miško takeliu pasitraukti kiek įmanoma į šalį, ir nesiveržti į jo asmeninę erdvę. Kai visai „patogios“ tapo į laptopo ekraną sutelpančios konferencijos ir renginiai. Kai bendravimas telefonu ar daugų daugiausia Face Time’u liko vienintelė opcija palaikyti ryšį net su pačiais artimiausiais, kurie gyvena ne tame pat šeimos ūkyje. Kai kaukės tapo ne tik įprastos, bet net savotiškai komfortabilios (ar pamenate kiek kartų kaukę pamiršote išeidami iš namų, pvz., pandemijos pradžioje, ir dabar?).

Jei pradžioje aš dar mintyse slapčia dėliojausi kokius nors kelionių planus (iš pradžių pusmečiui, paskui metams į priekį…), tai dabar jau lioviausi tą dariusi. Jei anksčiau nuogų kojų žydrame paplūdimyje nuotrauka, atskriejusi Instagramo bangomis vidury žiemos buvo tarsi paraginimas „susiorganizuoti“ atostogas, tai dabar tokius vaizdus priimi kaip išdavystę ir neatsakingą kažkieno elgesį.

Kaip viskas reliatyvu, ir kaip viską pakeisti gali viena vienintelė nematoma pikto viruso bakterija…. 

Ne, tikrai ne šiai (nelinksmai) vienerių metų sukakčiai paminėti aš pasirinkau kiniškos vakarienės meniu:) Veikiau tai buvo sutapimas. Kaip E. Mildažytė kažkuriame interviu juokais sakė, „aš turėčiau ką pasakyti tam jaunuoliui, suvalgiusiam šikšnosparnį Vuhano turguje“ 🙂 Bet šią šaltą speiguotą dieną tiesiog norėjosi kažko aromatingo, jaukaus, šildančio, žadančio ir … paguodžiančio. Paguodą, beje, labiausiai atradau keliuose šio patiekalo prieskoniuose – cinamono lazdelėse, imbieruose, česnakuose ir žvaigždiniuose anyžiuose. Kol kiaulienos šoninė lėtai troškinosi aromatingame padaže, namai tiesiog skendėjo palaimingame egzotiškų kvapų rūke. Ir nors joks – net pats autentiškiausias patiekalo skonis – neatstos TIKROS kelionės, tebūnie tai bent nedidelė kompensacija už kantrybę ir viltis, kad gerą pusę kelio jau esame nuėję atgal link tos vietos, kurioje trumpam buvom priversti paimti pauzę. 

Serijoje įrašų papasakosiu kaip pasiruošti maistingą kinišką fiestą šaltos žiemos vakarienei – lipnią kiaulienos šoninę saldžiame sojų padaže, patiekiamą su ryžiais, greitai apkepintomis čili daržovėmis ir česnakiniais kiniškais šparagais

Kiniška vakarienė: lipni kiaulienos šoninė saldžiame sojų padaže
Kiniškų prieskonių puokštė paverčia šią lietuvišką šoninę patiekalą tikra egzotiška palaima
Patroškinta daugiau nei dvi valandas mėsa tiesiog subyra ją palietus
Print Recipe
Kiniška lipni kiaulienos šoninė saldžiame sojų padaže
Saldžiame aromatingame lipniame padaže troškinta kiaulienos šoninė. Patiekite su garuose virtomis daržovėmis ir virtais ryžiais
Course Main Dish
Virtuvė Kinijos
Raktažodis troškiniai
Pasiruošimas 15 min
Laikas 3 val
Porcijos
porc
Ingredientai
Course Main Dish
Virtuvė Kinijos
Raktažodis troškiniai
Pasiruošimas 15 min
Laikas 3 val
Porcijos
porc
Ingredientai
Procesas
  1. Puode užvirinkite vandenį. Sudėkite kiaulienos gabalėlius ir pavirkite 10 minučių. Nupilkite vandenį.
  2. Puode arba gilioje keptuvėje įkaitinkite šaukštą aliejaus. Suberkite česnakus ir imbierus ir minutę pakepinkite, tik kol paskleis aromatą. Suberkite cukrų ir maišydami kepinkite, kol cukrus ištirps. Sudėkite prieskonius (cinamoną ir anyžius) ir suberkite supjaustytus porus, maišydami pakepinkite dar 2-3 minutes. Sudėkite apvirtą mėsą ir toliau pakepinkite, kol mėsa pasidengs puode esančia mase, truputėlį patamsės.
  3. Supilkite vyną, sojų padažus, ir įpilkite tiek vandens, kad būtų beveik sulig mėsos viršumi (kad beveik pasidengtų mėsa vandeniu). Užvirkite, uždenkite puodą dangžiu, ir virinkite 2,5 valandas ant labai mažos ugnies. Tada puodą atidenkite, padidinkite kaitrą, ir virinkite tol, kol masė nugaruos, sutirštės, mėsą vis pavartydami, kad tolygiai pasidengtų lipniu padažu. Patiekite pabarstę susmulkintais svogūno laiškais ir virtais ryžiais.
Pastabos

Recepto šaltinis - Olive Magazine (mano adaptuotas)

Komentarų apie "Kiniška lipni kiaulienos šoninė saldžiame sojų padaže": 3

  1. Pingback: Šparaginių pupelių ir morkų stir fry su česnakais – Nidos receptai

  2. Nida:

    Livija, pats artimiausias skoniu pakaitalas yra japoniška sakė. To kiniško vyno, beje, aš kažkada ieškodama Lietuvoje taip ir neradau, bet tai jau tikrai buvo senokai. Tai atsivežiau iš Londono berods. Bet skonis jo tikrai labai primena sakę, tik spalva tamsesnė, ruda. O jei jau keisti, tai gal kokiu švelniu baltu vynu (ten tiek to aromto iš kitų prieskonių, sojos ir cukraus, kad tikrai nieko nesugadinsit). Net nesugadinsit nieko, jei apskritai vandens vietoj to kiniško vyno pilsit. Šiuo konkrečiu atveju, žinoma, nesiūlau to visuose receptuose daryti 🙂

  3. Livija:

    Tas kiniškas laikraštis 😀 Per tokį šaltį tik tokius dalykus ir valgyti. Išbandysiu pirmu sykiu aptikus parduotuvėje liesos šoninės.
    O beje kaip dėl vyno, kur jo galima rasti šiais karantino laikais, o gal galima būtų keist kažkuom kitu?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.