Na ir žiemą pas mus atpūtė vietos uraganai…. Gyvenimas Izraelyje sustojo! Patvino upeliai, užliejo parkus, autostradas ir geležinkelius. Jūra išsiliejo iš krantų – gerai, kad apdairi Tel Avivo savivaldybė prieš tai išstumdė paplūdimio smėlį, supylė pylimus, saugančius prie pat jūros esančias kavines. Vėjas laužė medžius, vertė reklamos skydus, plėšė stogus, ir net nuo kelio pūtė mašinas…potvynis

Žmonės nevažiuoja į darbus (dauguma jų naudojasi visuomeniniu transportu, kuris visiškam chaose), be to jie namuose turi nuolat keisti kibirėlius po pralašančiom sienom ir stogais: juk tokio kiekio kritulių šiuose kraštuose nebūna, tad ir stogai bei pastatai tam nepritaikyti…

tlv potvynis

Juokingiausia buvo, kai šiandien pradėjo iš dangaus kristi į snauges panašūs dariniai. Tuo metu kaip tik pirkau riešutus ir džiovintus vaisius. Pardavėjas, pamatęs už lango ant mašinų stogų barbenančius minkšto ledo gabaliukus, palikęs mane su pusiau pasvertom prekėm išlėkė į lauką fotografuoti šio vaizdelio:) Tos “snaigės” ištirpo greičiau nei jos pasiekė žemę, tad po minutės nuotraukose būtų matęsi vien balutės:) O kai važiavau namo, sustojus prie sankryžos ir vėl pasipylė a la kruša, tad praeiviai, iki tol slėpęsi po parduotuvių stogais, išlėkė į gatvę vieni kitiems pozuoti krintančių “snaigių” fone:)tlv potv

Mano terasa atrodo tarsi po karo: vėjo išvartyti į šipulius sulūžę lauko baldai, nuskabyti visi mano vešlių petunijų žiedai, eglutė, kurią vėjas negailestingai parvertęs voliojo po visą terasą, ir vėl buvo priimta laikinai į vidų… Dar dvi dienos ir didžiausia, kaip skelbiama, per pastarąjį dešimtmetį vykusi audra bus pasibaigusi. Ir vėl nušivs saulė. Ir vėl bus šilta.

Bet kai toks oras, tai kūnas prašyte prašo ko nors šildančio. Sriuba tokiomis dienomis – tikras išsigelbėjimas. Neseniai vykusioje parodoje Isra Food susipažinau su italais, pristačiusiais visą seriją savo produktų Izraelio rinkai, ir tąkart nusipirkau iki šiol nenaudotą (nors girdėtą) produktą – Passata.

PassataTai pomidorų piure, pagaminta iš šviežių pomidorų (nepervirta), nukošta taip, kad neliktų sėklų ir odelių – tai šviežios pomidorų sultys. Jos naudojamos įvairiausiems itališkiems padažams, troškiniams, sriuboms ir kitiems patiekalams gaminti. Tai pats geriausias šviežių pomidorų pakaitalas. Štai ši Passata ir buvo mano įkvėpimas šildančiai vakarienei:)

pomidoru ir papriku sriuba

Keptų paprikų ir pomidorų sriuba su naminiais makaronais (4 asm)

2 raudonos saldžiosios paprikos

500ml Passata

5-6 puodeliai daržovių sultinio (arba mėsos sultinio)*

Druskos, cukraus, pipirų

Naminiams makaronams**:

1 kiaušinis

100g miltų

žiupsnelis druskos

*Daržovių sultinį išviriau taip: puode įkaitinau šlakelį alyvuogių aliejaus, ir jame apkepinau 1/2 svogūno galvos (nepjaustytos), 2 skilteles česnako, 1 morką (perpjautą pusiau), 1/4 saliero šaknies, kelis pori lapus. Užpyliau 5-6 puodelius vandens, pagardinau druska, pipirais lauro lapeliu ir paviriau, kol daržovės pilnai suminkštėjo. Perkošiau per sietelį.

**Galite naudoti ir pirktinius makaronus, bet prižadu, kad naminiai – kurkas skanesni:)

pomidoru sriuba

Nuplautas ir nusausintas paprikas sudedame ant kepimo skardos ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 200C, skardą pakeldami kuo aukščiau kaitinimo elemento (galite įjungti tik viršutinio kaitinimo funkciją). Kai paprikos pajuoduoja, apverčiame jas kita puse, paskrudiname ir antrą pusę. Išimame iš orkaitės, sudedame į maišelį (ar į indą), uždengiame sandariai, palaukiame 15-20 minučių, kol paprikos atvėsta ir jų odelė atšoka. Nulupame odelę, perpjauname, pašaliname iš vidaus sėklas, kotelį. Keptas paprikas sumalame virtuviniu kombainu iki košelės (galite įpilti šiek tiek sultinio, kad košelė būtų skystesnė).

Puode užviriname daržovių sultinį, supilame trintas keptas paprikas ir passatą. Pagardiname druska, cukrumi, grūstais pipirais. Užvirus paverdame apie 5 minutes ir išjungiame.

Pasigaminame naminius makaronus: iš visų produktų suminkome kietą bet elastingą tešlą. Ją geriausia bent pusvalandį palaikyti prieš gaminant makaronus. Tešlą iškočiojame plonai ir sup0jaustome norimos formos ir ilgio juostelėmis. Verta naminių makaronų pasigaminti daugiau ir juos užsišaldyti, kadangi jie labai tinka įvairiems patiekalams pagardinti.

Naminius makaronus išverdame pasūdytame vandenyje (turėkite omeny, kad naminiai makaronai išverda žymiai greičiau, palyginti su pirktiniais. Mano makaronams reikia mažiau nei minutės, kad jie būtų tinkamo kietumo. Makaronus padaliname į lėkštes, ant viršaus užpilame kelis šaukštus karštos sriubos, panarstome grūstais pipirais, ir, jei norime,- žaliais svogūnų laiškais.

keptu papriku ir pomidoru sriuba su naminiais makaronais

Komentarų apie "Keptų paprikų ir pomidorų sriuba su naminiais makaronais": 24

  1. Medeja:

    As is Australijos rasau 🙂

    Indija uzsikreciau nuo vyro 😀 Is Indijos darysiu reportazus tai keliausim seimos lankyt 🙂

  2. Ilona:

    Ačiū, Nida. O Jums linkiu sėkmės, laimės…. Dabar nuolat skaitysiu Jūsų receptus ir visą laiką būsiu netoliese internetinėje erdvėje.

  3. Nida:

    Ilona, labai smagu girdėti:) Bet jūs neįsivaizduojat, koks geras jausmas, kad štai tokio blog’o pagalba žmonės po tiek metų suranda vieni kitus! Smagaus jums bendravimo su Dusia, ponia Tėja ir jos šeima!:)

  4. Nida:

    Oi… gal aš čia sugrybavau??… Buvau įsitikinus, kad Medėja rašo iš Australijos…

  5. Ilona:

    Miela Nida, ačiū už pagalbą, ačiū už gerus receptus. Labai malonu su Jumis ir kitomis pašnekovėmis bendrauti. Kaip įdomu – kalbiesi ir su Izraeliu, ir su Australija. Aš pati esu Kaune, tame pačiame kieme, iš kurio miela Tėja su Dusia ir Mika išvažiavo į Izraelį.

    Miela Dusia, mano paštas yra toks: ilonarei@gmail.com
    Turiu daug gerų prisiminimų, noriu Jums papasakot…

  6. Nida:

    Odeta, niekur, matau, nesidėsiu. Teks išvirt kurią dieną tų tavo mėgstamų barščių ir padaryti įrašą:) Specialiai tau!!:)

  7. Nida:

    Dalia, smagu girdėti:) Iš tiesų ta blogerių veikla tuo ir žavi, kad meilė maistui ir sava kalba sujungia mus visus, kuriam pasaulio krašte bebūtumėm:) Kaip ir Medėja – tiesioginės transliacijos iš Australijos!:) Linkiu, kad tie gaisrai labai neįsisiūbuotų…

  8. Odeta:

    Nida, ta geriama barščių sriuba…laaaaabai norėčiau šito receptuko Tavo puslapyje pamtyti:)

  9. dusia:

    Nida,aciu labai uz recepta! virsiu sriuba bet makaronus pirksiu.irgi bus skanu! Ilona,atsiusk savo mail. susirasysime.kaip laikas bega!Teja padejo visiems su noru ir sypsena –tokia jau moteris.butinai perduosiu linkejimus.
    aciu Nidai uz jos nora parasyti apie mamyte. si straipsni perskaite daug zmoniu kurie parase labai grazius komentarus!laimingu naujuju metu visiems!

  10. Dalia, Septyni virtieniai:

    o taip va, skaitai visokius sriubų – pyragų receptus ir net nenujauti, iš kokio pasaulio krašto yra autorius ir kokie įvykiai sukasi aplink.
    Nu labai mėgstu tokius įrašus

  11. Ilona:

    Ačiū Jums, Nida. Tikiuosi ji manęs nepamiršo. Kai sirgau, p. Tėja man leido vaistus (pamenu B ir C vitaminus – oi, jie labai skausmingi), bet savo mielosios kaimynės aš nebijojau. Tada man buvo gal 7 metai, dabar 52…

  12. Medeja:

    Pas mus kaip tik karsciai ir gaisrai :/ tai norisi ko nors vesinancio 🙂
    Passata as labai daznai ir visur naudoju vietoj pomidoru 🙂

  13. Nida:

    Miela Ilona, perdaviau (kol kas el. paštu) Jūsų linkėjimus Dusiai, ji perduos savo Mamytei. Man pažintis ir interviu su ponia Tėja buvo didžiausia 2012 metų dovana. Aš nepaprastai žaviuosi šia stipria ir be galo geraširde moterim, ir visa jos šeima – šauniomis dukromis ir anūkais. Labai ačiū, kad parašėte, įsivaizduoju, kokia tai bus maloni staigmena p. Tėjai!!!

  14. Nida:

    Taip, Dovile, gyvenau net 3 metus!:) Gdynėj, prie pat jūros:) Buvau ką tik baigusi KTU ir mane vienas pažįstamas švedas pakvietė būti jo verslo partnere Lenkijoje. Ir nuvažiavau:) Mano dukra, kai po trijų metų grįžom (jai buvo 7), beveik nekalbėjo lietuviškai, vien lenkiškai, nes ten darželį lankė, muzikos mokyklą…
    O su tais fliakais tai geras bajeris:) Nenorėčiau, kad lietuvių nacionalinis valgis būtų kas nors panašaus į jų fliakus:)))) Bet lenkus tai reikia pagirti, nes jų kulinarija visuomet buvo aukštesnio lygio nei mūsiškė. Dažnai paskaitinėju lenkišką spaudą, blog’us, visada randu gerų minčių…

  15. Nida:

    Odeta, man irgi mistika, kodėl tą mašinėlę išplovus ji tinka tik išmetimui…. Ir metalas, atrodo, puikus, nerūdijantis. Bet kažko su vandeniu ji nedraugauja. Dėl KA priedo aš ilgai svarsčiau – ar pirkti priedą, ar visgi mechaninę. Baiminausi, kad užims daug vietos spintelėje rankinė. Bet kai pasiskaičiau vartotojų atsiliepimus, KA išsigandau dėl nepatvarumo ir dažno lūžimo. Na, bet gal tai nutinka tik pavėpusioms Amerikos namų šeimininkėms?…
    O dėl barszczyk czerwony – tai aišku, kad aš jį gaminu!! Ir jo receptą esu surašiusi komentare prie mielinių pyragėlių (žuvyčių) su grybais ir kopūstais. Jei, žinoma, apie tuos barščius kalbam. Lenkai dažniausiai gamina “geriamą” barščių variantą, t.y. be jokių tirščių. Paskui juos dažnai pateikia su kokiais koldūniukais arba “paszteczyki” – t.y. tokiom sluoksniuotos (šaldytos) tešlos bandelėm su mėsa arba su kopūstais. Visa tų barščių paslaptis – tai gerai subalansuotas saldumas+rūgštumas+sūrumas, ir nepagailėta pipirų, kad smagiai degintų gerklę. Jie turi būti tokio labai ryškaus skonio… Aš dažnai juos verdu, man labaaaai patinka.

  16. Ilona:

    Atsiprašau, kad parašysiu ne visai į temą. Prašau perduoti pačius geriausius linkėjimus poniai Tėjai Lanienei, jos mergaitėms Dusiai ir Mikai nuo kaimynų mergaitės Ilonos, kai jos gyveno Kaune. Mes visą laiką prisimename šią gražią šeimą. Prisimenu ir Talinką, kai buvo dar visai mažutė, o aš jau buvau “didelė” – man buvo gal 8 metai. Ačiū, Nida, Jums už tokį gražų jaudinantį straipsnį.

  17. Dovilė:

    Aš tai kolegas lenkus erzindavau, kad jų nacionalinis valgis – “fliaki po meksikansky”. Tai siųsdavo ant manęs labai:-))

  18. Odeta:

    Nida, Greičiausiai išplovėm. mechaninė ji pas mane. Vyras ją išardė ir nieko nerado: nei kažkokių rūdžių požymių nerado, bet kai ją suki, toks jausmas dantračiai išlakstė (gal?) kol plačiai eina – rečiau prasisuka, kuo siauriau tuo baisiau. Man tai smūgis, nes mėgstu tik šviežius makaronus. O juo labiau, tai buvo kolektyvo dovana, žinant mano aistrą maistui:) Teks prie KA nupirkti priedą.
    Moka lenkai sriubas gaminti ypač “barschik chervonij” ( lenkų kalbos absoliutus nulis). Nida, gal Tu žinai kaip jį pagaminti? Vis ruošiuosi naršyti interneto platybėse, bet kai su kalba bėda, tai visagalis googlas išvers kaip jis pats nori:)

  19. Nida:

    Taip, merginos, iš tiesų šiame regione – never a dull moment:) Neliūdna čia mums, tikrai:) Odeta, aš lygiai tą patį klausimą turiu – kaip tu tą mašinėlę sugadinai? Ar ji pas tave rankinė, ar priedas prie kokio Kitchen Aid? Gal tu vandeniu ją išplovei (viena pažįstama būtent taip negrąžinamai sugadino savo mašinėlę – ji surūdijo ir liko tik išmesti…)?…
    O ta makaronų idėja – iš Lenkijos. Kai Lenkijoj gyvenau (prieš 20 metų), ten praėjau, galima sakyt, pirmą gerą kulinarinę mokyklą:) Išmokau daug sriubų, tai jau tikrai:)

  20. Dovilė:

    Nida, tikrai įspūdingai pastaruoju metu gyvenate;-)Ir sriuba tokia “žiemiška” Izraeliui ir visai “vasariška” Lietuvai.
    Odeta, kaip sugebėjot sugadinti makaronų gaminimo mašinėlę?

  21. Odeta:

    Nida, jūs laaaabai “įspūdingai” gyvenate. Tai šaudo, tai uraganai, o namuose vis tiek šildanti ir jauki sriuba. Aš gaminu kepintų paprikų sriubą, bet niekada su makaronais. Puiki idėja, bet pas mane namuose “tragedija”, sugedo makaronų gaminimo mašinėlė:(

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.