Gal esate girdėję apie tokį Londone esantį restoraną, kurio pavadinimas – Ottolenghi? Restoranas gal ir būtų panašus į kitus, jei ne unikali jo steigėjų istorija, aprašyta spaudoje, filmuota BBC televizijos, prasukta per daugelį pasaulio TV kanalų… Pabandysiu keliais žodžiais nupasakoti šią įdomią istoriją…

1963 metais pasaulį išvydo du vaikinai – Yotam Ottolenghi  ir Sami Tamimi. Abu jie gimė Jeruzalėje. Vienas – žydiškoje jos dalyje, kitas – arabiškoje. Kažin, ar gyvendami Izraelyje šie vaikinai kada nors būtų susitikę ar artimiau susipažinę, jei ne Londonas – miestas, į kurį ir vieną, ir kitą nevisai tikėtai nubloškė likimas.

Didelėje arabų šeimoje gimęs Sami paauglystėje suprato, kad jį traukia vyrai, o ne moterys. Jo šeima niekaip negalėjo priimti tokios gėdingos naujienos, todėl Sami paliko šeimą ir išsikraustė gyventi į kosmopolitišką Tel Avivą. Čia dirbo pačius juodžiausius darbus, kol prasidėjo arabų atakos ir sprogdinimai, ir netgi tokiame laisvame mieste kaip Tel Avive Samiui pasidarė nejauku, kuomet jį gatvėje visi varstė nepatikliais žvilgsniais. Jis apsisprendė ieškoti laimės Londone.

Yotamas jau kurį laiką darbavosi vienoje Londono kavinių, kai vieną dieną duris pravėrė nedrąsus vaikinukas ir paprašė bet kokio darbo virtuvėje. Tarp jaunuolių kilo kažkokia nepaaiškinama simpatija – Samis pradėjo dirbti indų plovėju. Kasdien abu vyrukai atrasdavo vis naujų ir naujų dalykų, kurie juos vienijo, bet labiausiai – Artimųjų Rytų virtuvė ir patiekalai, kuriuos jie abu valgė vaikystėje. Tos ilgos diskusijos ir kūrybinis įkvėpimas netruko išsirutulioti į biznio idėja, ir po kurio laiko jie abu atidarė restoraną “Ottolenghi“, kuris greitai tapo ypač populiaria vieta, o šiuo metu išaugęs net iki keturių puikiausių Londono restoranų. Čia vyrauja Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros virtuvė, o abu verslo partneriai (sako, kad jie partneriai ir gyvenime:)) nestokoja energijos ir įkvėpimo naujiems projektams, tokiems kaip kulinarinės knygos.

keptas visciukas marinuotas anyziu degtinej

Šis kepto viščiuko receptas – vienas iš Ottolenghi porelės repertuaro. Jame susipynę tokia intensyvių skonių – arako (anyžinės degtinės), garstyčių, pankolių, mandarinų, rudojo cukraus – puokštė, kad taip ir lauki vakaro, kuomet po dienos darbų galėsi atsisėsti šildančiai ir kvapniai vakarienei su mylimu žmogumi. Geriausia pateikti su ryžiais arba skaldytais kviečiais.

keptas visciukas su pankoliais ir mandarinais

Keptas viščiukas su mandarinais ir anyžine degtine (4-6asm)

100ml arako, ouzo ar kitokios anyžinės degtinės

4 šaukštai alyvuogių aliejaus

3 šaukštai šviežiai spaustų apelsinų sulčių

3 šaukštai citrinų sulčių

2 šaukštai garstyčių sėklų

3 šaukštai rudojo cukraus

2 vidutiniai pankoliai

1 didelis viščiukas, padalintas į 8 dalis, arba maždaug 1.3kg viščiuko šlaunelių arba ketvirčių (su oda ir kaulais)

4 mandarinai (nenulupti), supjaustyti į 0.5cm skilteles

1 šaukštas čiobrelio lapelių

2 šaukšteliai pankolio sėklų, lengvai sutraiškytų

Druskos, juodųjų pipirų

Petražolių pateikimui

Sudedame pirmus šešis ingredientus į didelį dubenį ir įberiam 2.5 šaukštelio druskos ir 1.5 šaukštelio juodų grūstų pipirų. Viską gerai išmaišome ir pakiekame, kol ištirpsta cukrus.

Nuvalome pankolius ir perpjauname juos pusiau, o kiekvieną pusę padalinam į 4 gabaliukus. Į dubenį su marinatu sudedame viščiuko gabaliukus, pankolius, mandarinus, čiobrelius ir pankolio sėklas, viską gerai rankomis sumaišom ir paliekam marinuotis (bent valandai, bet geriausia – per naktį šaldytuve).

vistiena marinuota su anyziu degtine

Įkaitiname orkaitę iki 200C. Perkeliame visą turinį kartu su marinatu į didelę kepimo skardą (geriausia, jei visi ingredientai pasiskirstys ant skarodos dugno vienu sluoksniu). Viščiuko odelės turi būti atsuktos į viršų. Kepame 40-60 minučių, kol viščiukas bus pilnai iškepęs.

Išimame iš orkaitės, sudedame viščiuką ir keptas daržoves į serviravimo lėkštę, uždengiame ją folija, kad neatvėstų. Tuo tarpu dėmėsio, pats svarbiausias etapas, kurio tikrai siūlau neignoruoti, nes iš čia išgausite tikrą skonio harmoniją: išpilame visą skystį iš skardos į nedidelį puodą ir viriname, kol padažas sumažės maždaug trečdaliu (turėtų gautis apie 80ml padažo). Padažu palaistome viščiuką ir pabarstome kapotomis petražolėmis. Pateikiam su ryžiais arba skaldytais kviečiais.

vistiena su mandarinais

 

 

Vienas komentaras apie straipsnį "Keptas viščiukas su mandarinais ir anyžine degtine"

  1. Nida:

    Be galo paprastas, bet tikrai harmoningo skonio patiekalas! Sėkmės:)

  2. Nida:

    Odeta, atbėgau uždususi aš į tą jūsų diskusiją, kol perskaičiau su didžiausiu įdomumu jos vingius, tai jūs jau matyt ir į lovas sulindot:) Per vėlai prisijungiau, kitąkart atidžiau seksiu situaciją:) Ačiū, kad pakvietei:)

  3. odeta:

    Nida, pas mane tokia diskusija prie silkutes su pomidorais užvirė…ir visai ne apie maistą…visus kviečiu prisijungti:)

  4. Dovilė:

    Nida, juokinga maisto sugadinimo istorija;-)) Mane irgi buvo pradėję kabinti eksperimentavimas su prieskoniais, bet netoli nuėjau tuo keliu, nes mano dukra išvis nevalgo tokių paturbintų egzotiškais prieskoniais patiekalų. Tai jei ką norim pabandyti egzotiškiau, tai tik darant padažus ar kokias salotas, nes galima dukrai to padažo ir nepilti, o salotas pakeisti šviežiom supjaustytom daržovėm.

  5. Nida:

    Medėja, sunku pasakyt – anyžių degtinė duoda tą ekstra prieskonį, kurio neturi paprasta degtinė…

  6. Nida:

    Cinamonas į koteltus – visai tinka! Toks Artimųjų Rytų prieskonis turėtų jaustis:) Mano baisiausias košmaras, susijęs su prieskoniais, atsitiko ačiū Dievui ne man, bet kitai šeimininkei. Ji, nelabai daug išmanydama apie prieskonius, matyt nutarė panaudoti daug ir visko, ką tik turėjo virtuvėje (manau, čia toks etapas, per kurį mes visi vienaip ar kitaip praeinam – kai susižavim prieskoniais ir beriam juos eksperimentuodami ir maišydami, kad tik daugiau būtų – tik paskui nesijaučia tikro maisto skonio, vien prieskoniai). Tai štai ji, gamindama čenakus (troškinukus moliniuose indeliuose), sugalvojo be kitų 10 pavadinimų prieskonių dar ir pridėti kardamono. Kaip žinia, kardamonas yra gerai (ir tai toli gražu ne visi gali pernešt jo išraiškingą skonį), jei į visą didelį puodą įmeti 1 (na, maksimum 2) kardamono pumpurėlius, bet baigus troškintis, juos išimi, kad maistas nepersismelktų kardamono skoniu per daug. Tai štai ta mano pažįstama sugalvojo į kiekvieną mažutį molinį indelį įberti maždaug po 6 kardamono pumpurus. Skonis buvo toks, kad aš prisiverčiau iš mandagumo suvalgyti du šaukštus, bet daugiau tikrai negalėjau…

  7. Dovilė:

    Aga, man tokie “one pot meal” labai patinka. Kol įkvėpimas visko primeti, o paskui palieki troškintis, kvapai tik sklinda, skrandis gurgia, visi laukia, jau paskui cypt pradeda, kada jau bus maistas;-)
    Nida, o aš sykį vištieną bandžiau pagardint bruknių uogiene, bet pakepant viską. Tai nesupranu kas man užėjo, kad suverčiau žiauriai daug tos uogienės, tai tokia neskanybė buvo, kad baisu..tai tavo tie pyragėliai bent skanūs buvo;-)))
    O sykį kentėdama žiaurų darbinį chronišką nuovargį kotletus pagardinau cinamonu, nes kažkodėl pagalvojau, kad ten pipirai (????). Ir valgiau tuos kotletus gal 2 dienas kol supratau, kas su jais “ne taip”;-)

  8. Nida:

    Dovile, tikrai nesudėtingas (neprimink tu man to bokšto:((( juokauju, aišku:))). Čia iš serijos “one pot meal” – sumetei viską ir ištraukei po valandėlės. Puikuma.

  9. Dovilė:

    Labai įdomi istorija…reiks pabandyti šį patiekalą, nes atrodo nesunkus pagaminti (na, ne kaip tavo tų pyragėlių bokštas;-)))

  10. Nida:

    Lina, Rūta, receptas tikrai vertas pabandymo. Puikus balansas ir labai jau didelis grožis lėkštėj:)
    Grita, ar gimtadienis ŠIANDIEN??? Bet kuriuo atveju – ar šiandien, ar vakar, ar rytoj – nuoširdžiausi sveikinimai tiesiai iš Šventosios Žemės!!! Būk sveika, laiminga, mylima, kūrybiga ir soti!!!

  11. GRITA:

    Nida,receptas kaip tik gimtadieniui,ukininka butinai prirodysiu,nors sirdyje ne sutema,deja senstame…

  12. Lina:

    As vakar paziurejau pas Jurga, o siandiena pas tave, Nida. Reiskia tikrai reikia gaimnti:)

  13. Nida:

    Nu va gražiausia, Odeta! O aš maniau, kad tu SU mylimu žmogumi toli būsi:) Na, nieko baisaus, tai patiekalas, kuriam nereikia specialios progos:)

  14. Nida:

    Jurga, čia tai sutapimas:) Geros idėjos sklando ore:) Ottolengi knygos neturiu, bet keletas receptų buvo išspausdinti dienraštyje Haaretz (Izraelyje), tai ir išbandžiau:) Bet jaučiu, kad nusipirksiu ir knygą. Visi labai giria Plenty, beje. Labai gražios tavo nuotraukos!! Nor4jau pakomentuoti ir tavo tinklara6tyje, bet kadangi man permeta informacij1 į hebraiškus rašmenis, tai nesuprantu ko iš manęs nori:)

  15. Jurga:

    Geras, aš vakar irgi papostinau šitą receptą :)Man visi jo receptai su vištiena yra kažkas tokio!
    Mane Ottolenghi visiškai apsėdo 🙂

  16. odeta:

    Ką aš galiu pakomentuoti…PRITRENKIANTIS PATIEKALAS:)Tikrai paruoščiau Valentino dienai, bet deja būsiu toli nuo mylimo žmogaus:)
    Toast peržiūrėjau ir aš…ech tie virėjai (šefai) meninės būtybės:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.