Ši diena buvo tarsi iš vaikystės: visą dieną praleidau… zoologijos sode:) Nepagalvokit, kad visai išprotėjau- būtent ten vyko mano fotografijos mokyklos praktinis užsiėmimas. Reikėjo fotografuoti gyvūnus.

pelikanai

Tel Avivo zoologijos sodas – visai ne toks, kaip Kaune, kai atėjus ir pamačius vargšus gyvūnus, patupdytus ankštuose narveliuose, taip suspaudžia širdį, kad nesinori ten daugiau eiti:( O dar kai prasideda žiema ir nėra kuo tų gyvūnų maitinti, šildyti jų narvelius, tai išvis klausiu kaskart savęs, ar toks zoologijos sodas kam reikalingas?…

untitled-219_LR

Tel Avivo zoologijos sodas – tai pusiau sodas, pusiau safaris, Iš pradžių automobiliu važiuoji pro atvirą teritoriją, kurioje sau ganosi antilopės, raganosiai, stručiai, zebrai, plaukioja pelikanai, o tik paskui atvažiuoji į teritoriją, kurioje įrengti narvai. Na, narvais tų atitvertų plotų net neišeina pavadinti, nes vietos gyvūnams tikrai yra labai daug. Didžiausia problema, kad jie, vergšeliai, neturi jokio privatumo…

bezdzione

Man įdomiausias skyrius – beždžionių:) Galėčiau gyventi tarp jų ir stebėti žmogiškus judesius ir jų gyvenimą:) Štai viena šimpanzė įsiatisė ant kažkokio plataus vamzdžio aukštielnika ir nusprendė į visus žiūrovus žiūrėti žemyn galva.

zoo

Tuo tarpu du šimpanziukai, kažko nepasidalinę, susimušė – vienas kitą apkūlė lazda!

untitled-265_LR

Dar viena šeimynėlė romantiškai įsikūrė prie stataus kanalo, skiriančio beždžiones nuo lankytojų, skardžio.

untitled-312_LRMama tarsi užhipnotizuota sėdi ir net nejuda, o mažius, iš kažkur pasigriebęs plokščią medžio skiedrą, mosikuojasi ja tarsi kardu:) Pažiūrėjus į tokias nenuoramas, vaikams tikriausiai irgi norisi karstytis medžiais, laipioti virvėmis – sodo adminitsracija, tarsi numanydama visa tai, prie kiekvieno beždžionių narvo įrengė po didelę kartsyklą:)

untitled-304_LR

Sode dvi dramblės atsivedė po drambliuką – nuostabu, kai mažyliai žaidžia, kabindamiesi savo straubliukais į mamos iltis:)

untitled-389_LR

Po tokios pilnos dienos grynam ore, po tiek įspūdžių, reikia kažko greitai pagaminamo, skanaus ir maistingo… Šiam vakarui labai tiko keptas viščiukas, paruoštas “Artimųjų Rytų stiliumi”. Tas stilius – tai sąrašas tradicinių prieskonių, iš kurių pagaminama pasta, ir ja ištrinami viščiuko gabalėliais. Kadangi prieskonių pasta aštroka, viščiuką pateikiau su morkų, salierų ir žirnelių troškiniu.

vistiena su artimuju rytu aromatais

Artimųjų Rytų stiliaus viščiukas (4asm)

Prieskonių pastai:

2 šaukšteliai kumino sėklų

1 šaukštelis kalendros sėklų

1 šaukštelis kmynų

2 šaukšteliai pankolių sėklų (anyžių skonio)

1/2 šaukštelio čili pipirų (arba pagal skonį)

1 šaukštelis tarkuoto imbiero šaknies (arba 1/2 šaukštelio džiovinto imbiero)

1/2 šaukštelio malto cinamono

2 šaukšteliai rupios druskos

1/2 sūdytos citrinos (galite pakeisti šviežia)

4 česnako skiltelės

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

keptas vusciukas

1 visas viščiukas, padalintas į 8 dalis

Mėtų lapų pateikimui

Įkaitiname orkaitę iki 200C.

Pasigaminame prieskonių pastą: įkaitiname sausą keptuvę ir joje trumpai pakepiname kuminus, kalendras, kmynus ir pankolių sėklas. Kai jos paskleidžia aromatą, suberiame į prieskonių trintuvę (arba elektrinį smulkintuvą) ir susmulkiname. Suberiame čili pipirus, imbierus, cinamoną, druską, česnakus, sūdytas cintrinas, ir viską dar kartą sukapojame, sutriname iki vientisos masės. Neišjungiant variklio supilame pamažu aliejų, kad viskas susijungtų.

Nuplaunam viščiuko dalis ir nusausinam. Sudėję į didelį stiklinį dubenį, apipilam viščiuką prieskonių pasta, ir rankomis gerai įtriname į kiekvieną gabalėlį.

Kepimo skardoje sudedame visus paruoštus viščiuko gabalėlius skūrelėmis į viršų. Kepame apie 25 min., tada apverčiame kita puse, ir kepame dar 25min., arba kol viščiukas pilnai iškeps, bus minkštas ir sultingas.

Pateikiame pabarstę šviežiais mėtų lapeliais.

vistiena kepta su prieskoniais

Komentarų apie "Keptas viščiukas Atimųjų Rytų stiliumi": 7

  1. Nida:

    Oi, Grita… Norėčiau ir aš, kad pas mus bent panašaus kas nors būtų. Gal kada nors?…

  2. Grita:

    Na koks tobulas zoo,net pavydas ima.Ka mums vargsams kaunieciams…

  3. Nida:

    Odeta, mūsų šeimoje irgi ilgai be viščiuko neišgyvenama:) Tik tokį tradicinį kepti pabosta, o šitas, pasak mano vyro – tobulas:) Kiek liko nuo vakar, sukirtom šiandien pietums su kalnu salotų, bet jis jau klausia, kada ir vėl kepsiu. O šiandien bus aviena, rytoj (tikiuosi) ir įrašas blog’e:)

  4. Nida:

    Dovile, tas nuotraukas ir sukėliau į blog’ą, kad pritraukti jaunąsias skaitytojas ir skaitytojus:)) Juokauju, aišku:) Iš tiesų tai kompiuteris vos ne paspringo, kai sukėliau daugiau nei 400 nuotraukų iš to safari-zoo sodo. Visvien gyvūnėliai – tai kažkos tobulas tvarinys, į kuriuos gali žiūrėti be galo…:) O tu šaunuolė, visokius lankytinus objektus lankai. Dešimtukas už žingeidumą ir sąmoningumą:)

  5. Dovilė:

    Nida, mes dar kartą su dukra nuotraukas apžiūrėjom ir pasigerėjom. Mums ne tik beždžionės, bet ir drambliukai labai patiko.

  6. odeta:

    Viskas čia pas Tave labai puikiai: ir zoo ir viščiukas:) Mes labai mėgstame viščiukus a la rytietiškai:)

  7. Dovilė:

    Kaip įdomu. Mane irgi mano hobis irgi savaitgaliais priverčia lauke pasivaikščiot po 4-5 val., tik ne Zoosode ir gamtoje, o Vilniaus senamiestyje. Dabar tik grįžau, galva išvis išsivalius ir be minčių jokių. Tik aš ne vištieną gaminau, o vyras man bulvinių blynų su varškės padažu pagamino. Aišku, dabar tik miegot norisi;-)))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.