Šį keksą, turiu prisipažint, kepiau Velykų dieną. Sakysite, jog šventą dieną nevalia nieko dirbti? Bet ką man daryti, jei maisto gaminimas man yra ne darbas, o pats kokybiškiausias poilsis, geriausia meditacija? O dar kai visa turima technika ūžia, plaka, mala, ir net darbui pasibaigus, išsiurbia visas pritrupintas virtuvės grindis, tai argi čia skaitosi darbas?:)

Mano viena bičiulė kažkada gulėjo ligoninėje po sudėtingos kojos operacijos. Kai sekmadienį ji išsitraukė virbalus ir ėmė megzti, gretimai gulinčios vyresnio amžiaus moteriškės gana piktai į ją šnairavo, neva šventą dieną dribti nevalia. Tačiau ne viskas, ką daro rankos, juk užsiskaito kaip darbas, tiesa? Pavyzdžiui, negi darbas yra sudėti skalbinius į skalbyklę ir po valandos juos perkrauti į džiovyklę?:) Argi darbas yra meditacija su vąšeliu ar virbalais, neriant spalvotas šaliko ar megztinio juostas? Nejau darbu galima pavadinti produktų sudėjimą į kombaino indą, ir paspaudimą mygtuko, kad šis imtų maišyti tešlą?… Ar darbas yra app’so paspaudimas savo telefone, kad išmanusis iRobotas imtų siurbti kiekvieną namų kampelį, kol tu tingiai drybsai prie televizijos, žiūrėdamas eilinę Chef’s Table seriją per Nertflix?… Manau, kad “darbo” sąvoka per pastaruosius keliasdešimt metų pasikeitė kardinaliai, tad gal visai neblogai būtų peržiūrėti ir religinių kanonų normas?:) 

Tad surašiusi visus pasiteisinimus, kodėl neužskaitau savo Velykinės konditerinės meditacijos kaip nuodėmės, dalinuosi ir su jumis tradicinio kekso receptu. Kekso, kuris tikrai tiks ne vien Velykoms, o ir bet kuriai jūsų šventei. Kaip ir dera geram naminiam keksui, šis ne tik minkštas ir drėgnas, bet dar ir aromatingas: praturtintas lazdynų riešutų pagardais. Kadangi aplietas šokolado glajumi, šis keksas tikrai net kelias dienas nedžius,i šliks šviežias. Lengvai transportuojamas, paprastai kepamas ir dekoruojamas. Tiesiog tobulas kepinys tada, kai reikia greito, nesudėtingo ir visuomet pasiseksiančio deserto. 

Keksas – ne tik Velykoms skirtas kepinys
Minkštas, drėgnas, aromatingas, su šokolado glajumi ir riešutų karūna
Lazdyno riešutai, vanilė ir cinamonas sukuria unikalią skonių gamą
Riešutinis sluoksnis ne tik pagražina kekso struktūrą, bet unikaliai subalansuoja skonius

Keksas su lazdynų riešutais

  • 250 g grietinės
  • 130 g natūralaus jogurto (geriausia graikiško)
  • 1 ir 1/2 šaukštelio valgomosios sodos
  • 3 kiaušiniai
  • 250 g cukraus (aš dėjau 220 g, bet kitąkart dėčiau dar mažiau, apie 200 g)
  • 250 g sviesto, minkšto (kambario temperatūros)
  • 1 šaukštas brendžio arba romo
  • 2 šaukšteliai vanilės ekstrakto
  • 460 g miltų
  • 1 šaukštelis druskos
  •  2 šaukšteliai kepimo miltelių
  • saujelė paskrudintų ir pasmulkintų lazdyno riešutų papuošimui

Riešutiniam sluoksniui ir pabarstymui:

  • 80 g lazdyno riešutų
  • 80 g rudojo cukraus
  • 1 ir 1/4 šaukštelio cinamono
  • 1/4 šaukštelio sdruskos

Šokolado glajui:

  • 50 ml 36% grietinėlės 
  • 100 g šokolado

Pirmiausia pasigaminkite riešutinį sluoksnį. Lazdyno riešutus pakepinkite sausoje keptuvėje arba trumpai orkaitėje, kol jie paskrus, įgaus aromato (tik nesudeginkite:)). Atvėsinkite, nulupkite odels (jos nukris pačios patrynus tarp pirštų), tada sudėkite į virtuvinio blenderio indą kartu su cukrumi, cinamonu ir druska, ir viską sutrinkite iki vientisos masės (bus smulkūs trupiniai). 

Nedideliame dubenėlyje sumaišykite grietinę ir jogurtą. Į šią masę įberkite sodą ir išmaišę palikite apie 10 minučių (per tą laiką masė turėtų švelniai suputoti).

Elektrinio kombaino dubenyje suplakite kiaušinius ir cukrų kelias minutes. Sudėkite sviestą ir trinkite kol gausite tolygią masę. Į jogurto masę įmaišykite brendį ir vanilę, ir viską supilkite į indą su kiaušinių ir sviesto plakiniu. Viską gerai sumaišykite. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska, ir subėrę į indą su likusiais produktais, išsukite iki vientisos masės. 

Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Keksui kepti skirtą formą ištepkite riebalais ir pabarstykite džiūvėsėliais (arba maltais riešutais). Išdėkite maždaug pusę tešlos į paruoštą kepimo formą, ir visą paviršių pabarstykite apie 2/3 kiekio riešutinio sluoksnioi trupinių. Tada suverskite likusią tešlą, išlyginkite paviršių. Kepkite keksą apie 60 minučių, arba tiek, kol įbedę medinį pagaliuką, jį ištrauksite sausą. Išimkite iš orkaitės ir pilnai atvėsinkite (tik tada keksą lengvai išimsite iš kepimo formos). 

Uždėkite keksą ant lėkštės ar padėklo (galbūt teks kekso apačią šiek tiek nupjauti, kad pyragas stovėtų lygiai). Paruoškite glajų: mažame puodelyje kaitinkite grietinėlę, kol ji pradės virti. Iškart nukelkite nuo ugnies, ir sudėkite gabaliukais sulaužytą šokoladą. Palaukite kol šokoladas ištirps, tada viską sumaišykite ir šiuo glajumi ištepkite pyrago viršų, leisdami nubėgti šonais žemyn. Patį kekso viršų pabarstykite sukapotais lazdyno riešutais ir pabarstykite likusia riešutų mase. 

Recepto šaltinis – Every Cake You Bake

  1. Nida:

    Ačiū,Jurga, ir aš pasinaudosiu šituo pagerinimu, nes tikrai dar kepsiu.

  2. Jurga:

    Čia vėl aš, eterio teršėja 🙂 Jei kam nepatinka sodos prieskonis, dėkit papildomą šaukštelį kepimo miltelių ir ramiai kepkite 🙂 Kepiau antrą kartą tik su kepimo miltelių 3 a/š, turbūt kokių 25 cm skersmens silikoniniame kepimo “žiede” su skyle per vidurį. Pašoviau į 200 laipsnių ir iškart pamažinau iki 180-175. Užteko 50 min., kepant su “įjungta apačia+ventiliatorius” Niekas nesudegė, viskas gražiai išsipūtė ir iškepė viduje 🙂

  3. Jurga:

    Tikiuosi, kad pavyks ir patiks 🙂 ir labai tinka tiems, kurie kviečių ir glitimo netoleruoja…

  4. Nida:

    Jurga, ačiū už nuorodą!! O aš kaip tik kokio faino kekso recepto ieškojau… Teks lėkt į pardę kukurūzų miltų:)

  5. Jurga:

    Tikrai labai skanus, pritariu! Aš kadangi sudėjau į tešlą visus 250 gr cukraus ir man buvo gerai :), kitą kartą planuoju į riešutų masę dėt mažiau cukraus ir taip sutalpint daugiau riešutų 😀 Galiu dar pasiūlyti išbandytą kekso variantą iš čia: https://susaukstuaplinkpasauli.blogspot.com/2014/02/braziliskas-kukuruzu-miltu-keksas.html
    “Paturbinimui” labai rekomenduoju įdėt džiovintų vaisių (aš dėjau slyvas ir abrikosus) ir būtinai kardamono 🙂 Pakylėja į naują lygmenį 🙂 Tiesa, dar, aš vietoje aliejaus sviestą dėjau į kukurūzinį…

  6. Nida:

    Jurga, labai ačiū už praktinius patarimus kaip išsisukti iš įvairių situacijų:)) Džiugu girdėti, kad patiko. Man šis kol kas No1 iš visų iki šiol keptų keksų 🙂

  7. Jurga:

    Nida, pagaliau susiruošiau 🙂 Labai vykęs reikalas! Toks KEKSAS, kito žodžio jam nerandu 🙂 Galiu paantrinti toms, kurioms valandos buvo per daug- reikia žiūrėt, kokio dydžio forma, kokia orkaitė. Maniškis tikrai toks aukštas nesigavo, bet irgi pamačiau, kad prie 200 ėmė labai skrusti, tai nieko nelaukus 15 laipsnių pamažinau temperatūrą, paskutines 10 min kepiau išvis tik 170 laipsnių; iš viso kepimas truko 50 min. Kepiau silikoninėj formoj. Riešutų masės irgi liko, bet ne bėda 🙂 Aš įsigudrinau visus du jų sluoksnius pyrago tešloje padaryti. Sodos dėjau šaukštelį, o kitą sykį, galvoju, galima įdėt papildomą šaukštelį kepimo miltelių ir apsieit be jos. Eilinį kartą ačiū už gardų receptą 🙂

  8. Nida:

    Rasa, sunku pasakyti dėl tos sodos. Man nesijautė visiškai, bet maniškis net per valandą nebuvo iškepęs… Gal dėl to, kad mano forma tokia pailgesnė ir gilesnė? O gal tikrai tas palaikymas grietinėje sumažino jos skonį? Man pasirodė, kad tas palaikymas giretinėje – tai kaip mes anksčiau sodą užpildavome actu, kad nugesintumėm. Ta grietinės ir sodos masė tikrai suputojo pastovėjusi. O dėl riešutų “įdaro” viduje, tai man jis irgi buvo pyrago vinis! Beje, a6 apsiskaičiavau ir per daug pasilikau to pabarsto viršui… Tad liko nesunaudoto. Ach, koks gėris buvo kelis rytus užsibarstyti jo ant savo pusrytinės košės… Sakiau specialiai jo prisidarysiu iš naujo, vien pusrytinėms košėms gardinti:)

  9. Anonimas:

    LAba 🙂 mane tai labiausiai sugundė tas riešutinis sluoksnis vidury kekso. Ir nenuvylė. Tik soda man jautėsi iškepus… Gal pertrumpai palaikiau sumaišiusi su grietine? Ir kepiau 40 minučių – buvo sausas vidus ir viršus apskrudęs-gal kepimo laikas taip pat turi įtakos?

  10. Jurga:

    Man parduotuvė irgi už kampo, bet reikia darbus pirma baigti… Kad ir kaip norisi 🙂

  11. Nida:

    Jurga:) Aš irgi neturėjau riešutų, bet labai kekso norėjau, tai važiavau pirkti. To vienintelio mažo lazdynų riešutų pakelio:) Nes visus kitus ingredientus turėjau. Net šokolado 🙂

  12. Jurga:

    Nida, ar gražu taip žmones erzinti? 🙂 Turėčiau riešutų, eičiau tuoj pat kepti 😀

  13. Nida:

    Jurga, aš iš tų, kuri saldžių kepinių stengiuosi namuose neturėt (paprastai viską, ką iškepu, išvaišinu, kad neliktų namie smaguriavimui), bet jau vaikštai aplink virtuvę su mintim dar vieną išsikepti tokį keksą. Nu nes neralaus jis skanumo. Lenkia visus iki šiol keptus mano keksus.

  14. Jurga:

    Jeez kaip skaniai atrodo! Dar vienas daiktas, kurį reikia iškepti, kol visiškai oras neužkaito tokiems kepiniams valgyti 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.