Mano blog’as, vargšelis, visai apdulkėjo, kol aš keliavau, ir kol atgal į virtuvę grįžinėjau… Po ketverių metų pertraukos teko pamatyti sniegą – jo buvau mažiausiai pasiilgusi, tiesą pasakius:) Kai lėktuvas iš už debesų antklodės atskleidė pilkai baltos Vilniaus žemės paveiksliuką, iškart pasidarė labai šalta… Nors lauke tikrai stingdančio šalčio nebuvo – man pasisekė:) O pirmas išbandymas laukė jau po pusvalanduko, kai teko nusikasti per naktį užsnigusį automobilį, kuris manęs parvažiuojant laukė paruoštas mano puikaus bičiulio Jono:) Vieną kartą per ketverius metus pasidarbuoti su šluotele (ačiū Virgutei, kad paskolino, antraip būčiau alkūnėmis sniegą braukus:)) gal ir nieko, bet kasdienis sniego kasimo procesas visai nevilioja…
Šis mano trumpas vizitas buvo, sakyčiau, labai sėkmingas vien jau tuo, kad atradau nuostabią vietą Vilniuje, kurioje teko vakarieniauti. Tai „Druskos namai”. Fantastika. Puikus aptarnavimas, be galo skanus maistas. Pagaliau Vilnius, dėka tokių vietų, tampa vakarietiškas miestas su labai gurmaniškais įspūdžiais. Negėda į tokias vietas pasikviesti nemažai mačiusius užsienio svečius. Jau dabar laukiu, kada ir vėl Lietuvoje vakarieniausim būtent ten:)
Iškart grįžus namo manęs laukė vizitas į Jeruzalę, į kasmetinę knygų mugę. Ir nors šių metų mugė man pasirodė stebėtinai tuščia, visgi vieną kitą knygelę „nuroviau”:) Vienas mano pirkinių – pastaruoju metu gurmanus iš proto varantis Ottolenghi leidinys „Plenty”. Be galo estetiška knyga su dešimtimis vegetariškų patiekalų, kuriuos visus tuoj pat norisi pasigaminti. Nuostabus reikalas, jei dar jos neturite, būtinai užsisakykite, atsisiųskite. Ši knyga jau visą savaitę guli ant mano stalo kaip koks „gyvas” įkvėpimas, nesinori jos net į knygų lentyną padėti:)
O šiandien ir siūlau jums išbandyti vieną patiekalą iš mano naujosios klnygos „Plenty”.
Pankolis man buvo visiškai nepažįstama daržovė iki atvykstant į Izraelį. Pirmą sezoną nedrąsiai ėmiau naudoti pankolius salotoms, kaip dažnai Oliverio siūlomą infredientą, bet, turiu pasakyti, salotose nei man, nei mano vyrui anyžių skonis nelabai patiko. Vėliau išbandėme pankolius kepti griliuje, ypač kaip garnyrą su žuvimi – toks būdas labai tiko ir patiko. Aš neretai pankolius stambiai supjaustau ruošdama įvairių daržovių garnyrą – skrudindama jas visas, pašlakstytas alyvuogių aliejumi, pagardintas druska ir pipirais, orkaitėje. O šis būdas, be jokios abejonės, kol kas mano pats geriausias pankolių paruošimui. Ottolenghi siūlo taip paruoštus pankolius pateikti su ožkos pieno varške (arba minkštu sūriu). Aš panaudojau karamelizuotus pankolius kaip garnyrą su kepta žuvimi, bet būtinai išbandysiu ir užkandį su sūriu.
Karamelizuoti pankoliai (4 asm)
4 nedideli pankoliai
40g sviesto
3 šaukštai alyvuogių aliejaus
2 šaukštai cukraus
1 a.š. pankolių sėklų
1 česnako skiltelė, sutraiškyta ir susmulkinta
50g krapų, sukapotų
140g ožkos pieno varškės (arba kreminės konsistencijos sūrio)
sutarkuota citrinos žievelė
Druska ir grūsti pipirai
Pasiruošiame pankolius: išmetame parudavusius išorinius sluoksnius, nupjauname žakias pankolių dalis ir pasiliekam dekoracijoms. Supjaustome pankolius išilgai maždaug 1 cm pločio griežinėliais.
Didelėje keptuvėje ištirpiname pusę kiekio sviesto kartu su puse aliejaus. Kai sviestas pradeda putoti, sudedame vienu sluoksniu pankolių griežinėlius (tik neperkrauname keptuvės, kad visi pankoliai gražiai gulėtų ant keptuvės dugno). Kepame nejudindami apie 2 minutes, kol viena pusė tampa gražiai geltona, tada apverčiame griežinėlius ir kepame dar 1-2 minutes. Išimame iškepusius pankolius, įdedame dar šiek tiek sviesto ir aliejaus, ir taip iškepame visus pankolių griežinėlius.
Kai išimame paskutinę partiją iškepusių pankolių, į keptuvę suberiame cukrų, pankolių sėklas ir gerą žiupsnį druskos bei pipirų. Maišydami pakepiname pusę minutės, kol cukrus išsileis, o tada atgal į keptuvę sudedame visus pankolius ir švelniai maišydami kepiname, kad jie pasidengtų karameliniu sluoksniu (1-2 min). Pankoliai turi būti kietoki viduje, bet pilnai pasidengę karamele. Sudedame viską į lėkštę ir paliekame, kad pravėstų.
Prieš pateikiant, pabarstom pankolius česnaku ir krapais ir viską sumaišom. Jei trūksta, pabarstome druska. Sudėliojame pankolius didelėje lėkštėje, ir ant kiekvieno uždedame po šaukštelį ožkos pieno varškės (sūrio). Pašlakstome aliejumi ir pabarstome citrinos žievele. Papuošiame atidėtais pankolių žalėsiai ir pateikiame kambario temperatūros.
Dalia – kaip miela girdėti!! 🙂 Jūs neįsivaizduojate, kiek daug reiškia blogeriui tokie atsiliepimai iš kasdienių virtuvės atradimų:) Labai džiaugiuosi, kad „gyvenam panašiu ritmu”, ir svarbiausia, kad artimiesiems patinka, kaip gaminam!!:) Sėkmės:)
Sveiki, Nida,
Taip norėjau Jums įkelti pasisekusio patiekalo nuotrauką, bet tik dabar pamačiau, jog tokios funkcijos nėra:) Bet kokiu atveju, jau seniai jaučiu sąžinės priekaištą, jog kone kasdien gaminu pagal Jūsų receptus, bet nė karto jais nei pasidžiaugiau, nei padėkojau. Mano vyras dažniausiai užsimerkia įdėjęs pirmą kąsnį į burną, o komplimentą „jokiame restorane taip nepavalgytum” mudvi tikrai turim dalintis abi:) Įkvėpimo, laiko atradimams ir sėkmės.
Tu žinai, kad ir manęs ta „priskirta” diena romantikai neuždega kažkodėl…:) Gal kitąmet reikės labiau pasistengti:)
Nida, gėda prisipažinti, bet niekaip vyro nestebinau. Grįžau vėlai po darbų, jogų ir meditacijų, greitom pavalgėm, po vyno taurę išgėrėm ir aš miegot, o jis dar padirbėt prisėdo. Irgi tokia „ribota” romantika;-)))
Na, jūsų atostogos laukia, tai pasibūsit romantiškai.
Dovile, gera tavo pastaba:) Iš tikrųjų tai Valentino dienos patiekalus padariau gerokai iš anksto (kad galėčiau juos blog’e patalpinti:)), o kadangi Valentino dieną šventėm trise – kartu dar su savo uošviu, tai mūsų romantika „apsiribojo” kepta antimi su apelsinais:) Tad ir reportažo neišėjo padaryti:) O kaip tavo Valentadienis? Kuo pradžiuginai savo mylimą vyrą??:)
Nida, bet tai kiek rašei apie Valentino dienos patiekalus, bet paskui pati nieko neparašei kaip šventė praėjo. Mano darbe visos dar iki šiol ispūdžiais dalinasi, tai ir prisiminiau, kad ir nebuvo reportažo apie tai;-)))
Odeta, ačiū už rekomendaciją!! Su malonumu perskaičiau tavo reportažą – skamba tikrai gerai. Nors aš pati gyvenu beveik be mėsos (kažkuriam leidiny pagaliau suradau kaip tokie kaip aš vadinasi – „pragmatic vegetarian”:)), bet žinau kai ką, kas mėsos labaaaai pasiilgsta su manim gyvendamas:) Super, labai džiaugiuosi, kad atsiranda Vilniuje GERŲ vietų.
Nida, kai kitą kartą būsi LT, būtinai užsuk į Boff restoraną http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2013/02/boff-restoranas-kai-norisi-tobulos-mesos.html Aš jau grįžau iš Dubajaus, bet mielai dar nulėkčiau ir į Birmą. Linkiu puiiausių įspūdžių ir žinoma reportažo su patiekalais:)
O siaubas!! Gera pamoka, kad langus nusivalyt reikia…
Į Birmą skrendam jau ateinantį šeštdaienį. Labai laukiu:)
Na, o mano kaimynui va kas atsitiko dėl nenuvalyto lango http://www.delfi.lt/news/daily/crime/simtus-tukstanciu-kainuojantis-lexus-rezesi-i-narkomanams-svirkstus-veziojanti-autobusiuka.d?id=55135847
Tai mes su kita kaimyne, kai kartu į darbą važiuojame, tai kiekvieną ryta tingiai pagramdę kažkiek priekinį langą prisimename šią istoriją.
O kada į Birmą iškeliauji?
Google su gintariukais ir kitais lietuviškais pagražinimais matosi tik Lietuvoje:) Pas mane – tas pats google be jokių gintariukų ir trispalvių:( O su tuo sniegu tai ir aš tokia (manau, kad iš to, kaip nuvalyta mašina galima pažinti, ar vairuoja moteris ar vyras:)), mano vyras visada būdavo už mašinos valymą atsakingas. Jei kurią dieną nenuvalydavo, ir man pačiai tekdavo gramdyti, tai važinėdavau su tokia aukšta sniego „kepure” ant stogo. Kažkuriuo momentu ji nuslįsdavo važiuojant, tiesiai kažkam iš paskos važiuojančiam po ratais arba ant lango:)
Būtinai pašvęskit. Aš šiandien pasidžiaugiau, kad net Google uždėjo paveiksliuką su jūra, gintariukais ir trispalve;-) Kad ir pabambam, kad šalta, kad lyja, kad viskas ne taip kaip turėtų būti, bet vistiek labai gera gimti ir gyventi Lietuvoje;-)
Ai, Nida, ir auto gi smagu nuo tų sniegų pavalyt. Aš kartais pusė rajono pervažiuoju, kol kažką pro langą matyti pradedu;-)
Dovile, ačiū, sveikinu ir jus visus! Aš, kaip kokia nepatrtiotė, tokią dieną net nepasveikinau visų skaitytojų…:( Sugėdinai mane:) Jūs tikrai kaip dera, tautiškai atbaliavojot!!! Aš ruošiuosi tris miniatiūrinius viščiukus į orkaitę šauti – tad šventė dar tik prasidės:)
Nida, sveikinu tave su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Mes šiandien švęsdami cepelinus virėm, visokias šernienos ir briedienos dešras ragavom. Kur jau čia vegetarizmas;-)