Kalakutas yra vienas tų šventinių paukščių, kuriam tie šventiniai stalai iš tikrųjų ir sukurti! Tai tarsi karaliaus užkėlimas ant pjedestalo, tas WOW momentas, ta akimirka kai jį pamatę svečiai sekundei nutyla iš begalinio žavesio, o tada jau kelia lėkštes gababėliui kepsnio.

Kalakutą žmonės dažnai kepa visą, ir patiekia jį visą, nes jis tiesiog labai gražus (ir skanus, savaime suprantama). Bėdelė ta, kad ne į visas orkaites kalakutas sutelpa (aš saviškį ne kartą kepiau grilyje, beje, kas labai pasiteisino, nes atlaisvinau savo abi orkaites kitiems kepiniams, o ir dūmo skonis buvo nepakartojamas), o perkant mažesnio svorio paukštį dažnai tenka nusivilti, kad iškepėte kalną stambių kaulų ir labai nedaug mėsos:) Kiti gi skundžiasi, kad kai įkiša paukštį į orkaitę, tai visi kiti priedai ir karšti garnyrai (tokie kaip pavyzdžiui traškios keptos bulvės) tampa tik svajone, ir tenka gaminti tik tai, kas verdama, ne kepama. Dar kiti sako, kad po baliaus to didelio kalakuto lieka tiek, kad valgo iki ateina Nauji Metai:)

Pernai, beje, labai pasiteisino mintis kepti pusę kalakuto, arba tik kalakuto krūtinėlę, brandintą prosecco. Tokius variantus renkasi ne tokios gausios šeimos, arba tos šeimininkės, kurios neapsiriboja tik vienu karštu patiekalu, tad gamina keletą dalykų, kad svečiai paragautų visko po truputį.

Todėl tęsdama tradiciją pasiūlyti jums šventėms kokių nors įdomesnių būdų sužibėti ir pasiūlyti kažką tokio, ko dar negaminote, siūlau šiemet kalakuto krūtinėlę įdaryti džiovintų spanguolių ir pistacijų riešutų įdaru. Kalakuto krūtinėles (o šiam patiekalui krūtinėlė turi būti visa, maždaug 1kg svorio) aš specialiai užsisakau The Farm mėsinėje, ir net paprašau, kad man išpjautų taip kaip reikia:) Pavyzdžiui, šiam patiekalui krūtinėlę reikia išplokštinti, labai aštriu peiliu pjauti per visą mėsos plotą, neperpjaunant iki galo, o atverčiant tas abi dalis tarsi knygą. Tada jau lengva sudėti įdarą ir suvyniojus į kepimo popierių pašauti kepti.

Pliusai šio kepsnio yra tokie: jį labai lengva dalinti porcijomis, jis dieviškai skanus (ypač su padažu, kaip recepte – nepraleiskit šito punkto!), jis užims kepdamas tiek vietos, kad tilps jums orkaitėje dar ir skarda bulvių ar kitų šakninių daržovių garnyrui, ir jūs tikrai nustebinsite savo mielus svetelius tokiu moderniu, bet kartu ir klasikiniu patiekalu.

Kaip visasda, prieš šventes rūpesčių ir taip pakanka visiems, tad geriausia, aišku, mėsą būti užsisakius iš anksto pas mėsininkus, kad laikui atėjus beliktų tik pasiimti ir daryti kitus darbus. O gera naujiena ta, kad The Farm, sakė, jums net ir įdaru prikimšti kalakuto krūtinėles galės, tik susisiekit su jais, pasakykit, ko norit! Viskas bus lygiai pagal šį receptą (net ir naminio vištienos sultinio, kuris reikalingas padažui, nusipirksite toje pat parduotuvėje!)

Kalakuto krūtinėlė su riešutų ir spaknguolių įdaru
Prieš pjaustant, išlžkepusią kalakuyto krūtinėlę būtinai palaikykite uždengę, kad įdaras pabrinktų ir mėsa baigtų kepti
Įdarytą kalakuto krūtinėlę patiekite su sultinio bei konjako padažu

Kalakuto krūtinėlė, įdaryta spanguolėmis ir pistacijomis

5-6 asm.

  • 1 kg svorio kalakuto krūtinėlė (be odos)
  • Alyvuogių aliejaus
  • Druskos, grūstų juodųjų pipirų
  • Čiobrelio šakelių

Įdarui:

  • 125g šviežių (arba šaldytų) špinatų
  • ⅓ stiklinės (45g) džiovintų spanguolių
  • ⅓ stiklinės (45g) nesūdytų lukštentų pistacijų riešutų
  • 1 stiklinė (70g) šviežių baltos duonos trupinių*
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • Druskos, pipirų

Padažui:

  • 1 stiklinė (250ml) naminio vištienos sultinio
  • 2 šaukštai konjako arba brendžio
  • 1 šaukštelis rudojo cukraus
  • 1 šaukštas sviesto

*baltos duonos džiūvėsius aš mėgstu pasigaminti pati, užuot pirkusi. Šiam patiekalui, žinoma, tiks ir pirktiniai, bet jei sugalvotumėte juos gaminti, tiesiog palikite baltos duonos (man labiausiai patinka su raugu) riekeles kambario temperatūroje sausai, per kelias valandas (ar per dieną) duona taps sausa, ir ją lengvai sumalsite į trupinius.

Įkaitinkite orkaitę iki 180C

Jei naudosite šviežius špinatus, juos sudėkite į dubenį, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaukę 1 minutę, nupilkite vandenį bei kuo sausiau nuspauskite špinatus. Jei naudojate šaldytus špinatus, juos atšildykite, ir nuspauskite kuo sausiau. Supjaustykite špinatus mažais gabaliukais ir suberkite į dubenį. Įmaišykite likusius įdaro ingredientus, pagardinkite trupučiu druskos ir pipirų, ir išmaišykite (įdaras bus gana birus).

Ant darbastalio patieskite lakštą pergamentinio popieriaus. Pusiau išilgai perpjautą (ne iki galo!) krūtinėlę atverskite tarsi knygą, taip gaudami gana didelį mėsos “lakštą”. Vieną mėsos pusę patepkite pora šaukštų alyvuogių aliejaus ir pabarstykite trupučiu druskos ir pipirų. Apverskite mėsą kita puse ir paguldykite ant pergamentinio popieriaus taip, kad pateptoji aliejumi pusė atsidurtų apačioje.

Ant mėsos, iki vidurio linijos sudėkite visą įdarą. Tada užlenkite kitą pusę mėsos lakšto, apgaubdami įdarą ir suformuodami apvalų kepsnį. Viršuje padėkite porą čiobrelio šakelių ir tampriai suvyniokite visą šį mėsos kepsnį į pergamentinį popierių. Suvynioję suriškite virtuviniais siūlais šį susuktą peketėlį kuo tvirčiau kad kepant neiširtų.

Kalakutienos krūtinėlės kepsnį tampriai susukite į pergamentinio popieriaus lakštą ir sutvirtinkite virvele

Pašaukite į orkaitę ir kepkite kepsnį 45 minutes.

Ištraukite kepsnį iš orkaitės, atriškite sutvirtinimo virveles, atvyniokite pergamentinį popierių atidengdami mėsos kepsnį, viršų palaistykite skysčiu, kuris išsiskyrė kepant ir liko pergamentiniame popieriuju, ir pašaukite dar kartą į orkaitę. Kepkite apie 15 minučių, arba kol mėsos kepsnys gražiai apskrus, o mėsos temperatūra bus apie 80C. Išimkite kepsnį iš orkaitės, lengvai uždenkite aliuminio folijos lakštu, ir palikite pailsėti apie 10 minučių prieš pjaustant.

Kol kalakutienos kepsnys kepa, pasigaminkite padažą: mažame puode sumaišykite sultinį su konjaku (ar brendžiu) ir kaitinkite tol, kol kiekis sumažės perpus. Įberkite cukraus, paragaukite ar netrūksta druskos, pipirų (druskos reikės, jei sultinys buvo nesūdytas), įmaišykite sviestą.

Komentarų apie "Kalakuto krūtinėlė, įdaryta spanguolėmis ir pistacijomis": 9

  1. Dalia:

    Labai ačiū, Nida! Ir dėkoju už dar vienus skanius metus drauge, gerų artėjančių Naujųjų.

  2. Nida:

    Dalia, puikus pasirinkimas. Dalis “garnyro” jau bus pats įdaras, bet papildomai man visada ir visur tinka bulvės. Pamėginkit tas sušukuotas, tikrai tiks ir patiks. Receptą skelbiau labai neseniai. Taip pat iš pernai metų keli plonai supjaustytų bulvių garnyrai tiktų. Svarbu, kad būtų kažkas traškaus:)

  3. Dalia:

    Sveiki, miela Nida,
    Rengiuosi šį patiekalą gaminti Naujųjų vakarienei. Sakykite, kokie garnyrai prie šio kepsnio Jums labiausiai tiko ir patiko? Ačiū 🙂

  4. Jūratė:

    Ačiū, Nida, už padrąsinimą.
    Gražaus laukimo ir sėkmingo ruošimosi šventėms!

  5. Nida:

    Jūrate, visai nejuokingas klausimas… Ir žinokit man toks pats stresas su ta druska, kai gaminu, pvz., ne sau (pavyzdžiui, aš vedu pamokas Kulinarijos studijoje, ir kai mes gaminam maistą kokiai 20 žmonių, juk kažkas turi berti druską, ragauti, ir nuspręsti ar OK… Ir tai būnu aš:)). Nežinau ar to galima išmokti, juolab kad žmonių sūrumo pajautimas yra labai nevienodas. Aš man rodos tikrai druskos niekur neperdedu, bet pasitaiko žmonių, kurie sako, kad “oi kaip sūru”… Tai jei kokiam patikimam recepte parašytas druskos kiekis, tai tiek ir beriu (visada žiūriu į logiką ir jausmą, tikrai neskaičiuoju kokių formulių), tik va bėda, kad druska druskai nelygi… Nieko tokio, kad pasitaiko nesėkmių (ir man jų pasitaiko su netinkamu pasūdymu, ir neretai!), su kiekvienu tokiu nelabai pasisekusiu pasūdymu (į bet kurią pusę), padarai išvadas ką kitąkart daryti kitaip. O taisyklė paprasta – jau geriau nepakankamai pasūdyti, nei per dauug. Prisidėt visada galima, išsiimti druską – sunkiau. Ir dar žinokit, kad kai mestelit per daug druskos, tai geriausia, kas tą druską “nugesina” yra rūgštis. Svarbiausia stenkitės visada naudoti tos pačios rūšies druską, nekaitaliokit (pvz., iš rupios į smulkią), nes tikrai nesukontroliuosit. Susidraugaujat su kuria nors, ir ją naudokit virtuvėje. Žodžiu, ateis tas druskos kiekio jausmas su praktika, pamatysit, su ragavimu ir mėginimais.

  6. Jūratė:

    Prašau pamokyti, kaip tinkamai pasūdyti. Visada bijau persūdyti, tada per mažai druskos naudoju ir būna nelabai skanu. Gal ir juokingas prašymas, bet man tai visuomet didžiulis stresas.

  7. Nida:

    Jurgita, žinoma, karštas!! Šalta kalakuto krūtinėlė gana sausa, beje… Ir tas padažiukas labai labai tinka, kad ji skanesnė būtų. Tai pagrindins patiekalas (arba vienas iš).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.