O ką jūs darot, kai visos kulinarinės mandrystės ima ir nusibosta? Kai visi įmantrūs kepiniai, mėsos ir žuvys ima vieną dieną ir nevilioja? Ir kai norisi kažko jaukaus, paprasto ir skanaus?

Aš tada mintimis grįžtu į vaikystę ir mėginu pajusti kokio nors anuomet mėgto patiekalo skonį. Kartais tai gali būti paprasčiausia grikių košė su sviestu. Kartais – daržovių sriuba su pirmosiomis šviežiomis morkytėmis, bulvėmis ir žirneliais tiesiai nuo krūmo. Kartais – lietiniai blyneliai su varške. O kartais tiesiog keptas kiaušinis su skaisčiai šviečiančiu it saulė tryniu lėkštės viduryje:) 

Bet jei namuose yra kalafiorų, tai man ramu, kad bet kada, kada tik panorėsiu, grįšiu į vaikystės skonių prisiminimus. Nes kalafioras buvo kažkas tokio jaukaus, vasariško, atostogiško, greito, kvapnaus ir niekuomet nenusibostančio. Sriubose ar garnyruose, apvirtas ir apkeptas su džiūvėsiais svieste, kalafioras visuomet būdavo ta jauki ir geidžiama lengva vasariška vakarienė, po kurios dar turėjai energijos dūkti, nes saulė nė neketindavo leistis už horizonto…

Todėl šiandien į tų jaukių kalafiorinių vakarienių sąrašą įrašau dar ir šiuos kalafiorų kotletus. Čia toms bemėsėms dienoms, kai norisi pailsėti po sunkesnio savaitgalio, o gal atvirkščiai – būtent tam sunkesniam ir pasiruošti, kad galima būtų su malonumu atlaikyti gurmanišką fiestą!

Jau kitą savaitę pasidalinsiu su jumis savo visišku šio sezono TOP’u, ir laikau jį jums dovanų ilgajam savaitgaliui:) O belaukiant to ilgojo savaitgalio su šventiškais pasisėdėjimais ir pilnomis lėkštėmis – šis tas lengvesnio, paprastesnio, vaikiškai švelnaus ir… mažumėlę nostalgiško. 

Kalafiorų kotletai – bemėsėms vakarienėms

Kalafiorų kotletai

  • 1 kalafioro galva (apie 1kg)
  • 1 kiaušinis
  • 2 šaukštai švelnios varškės
  • 4 šaukštai džiūvėsėlių plius dar šiek tiek apvoliojimui
  • 1 česnako skiltelė, susmulkinta arba sutrinta presu
  • 2 šaukštai kapotų žalumynų: petražolių, krapų
  • Druskos ir pipirų
  • Aliejaus kepti

Kalafiorą išvirkite gerai pasūdytame vandenyje, kol jis taps visiškai minkštas. Atvėsinkite, nupjaukite tik pačius kiečiausius koto kraštelius (jei tokių apskritai yra), o likusį minkštą išvirusį kalafiorą sutrinkite, arba sumalkite, arba susmulkinkite iki vientisos masės elektriniu kombainu. 

Dideliame dubenyje išplakite kiaušinį. Įmaišykite varškę, sudėkite kalafioro masę, suberkite džiūvėsius, česnakus, žaumynus, įberkite druskos ir pipirų, ir gerai išmaišykite. 

Didelėje keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus. Mažame dubenėlyje pasiruoškite saujelę džiūvėsių. Šaukštu kabinkite kalafiorų masės ir dėkite į džiūvėsius. Pavoliokite masę džiūvėsiuose, kol ji visa aplips, tada rankomis formuokite rutuliukus, juos švelniai paplokite ir dėkite į įkaitusius riebalus. Kepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. 

Patiekite su virtomis šviežiomis bulvėmis ir šviežiomis daržovėmis. 

Komentarų apie "Kalafiorų kotletai": 2

  1. Nida:

    Rūta – omeny turėjau rikotos tipo varškę, arba saldaus pieno varškę. Man tiesiog norėjosi nerūgščios varškės. Tačiau gal tiktų ir rūgšti, nebandžiau 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.